Taip taip, suprantama – drugeliai pilve, bemiegės naktys, saldus kvaitulys ir nuojauta, kad tai tęsisi amžinai. Bet net jei jaučiatės skriejanti virš žemiškų rūpesčių, vertėtų blaiviai pažvelgti į savo aistros objektą ir kai ko svarbaus savęs paklausti.
1. Ar su juo galiu būti savimi?
Tai kartais gali būti nepalyginamai sunkiau, nei vaidinti kokį nors vaidmenį. Kartais mes bijome savo mylimąjį įžeisti ar pasmerkti, todėl nerodome tikrųjų jausmų. Pavyzdžiui, nesiryžtame prisipažinti, kad jo rekomenduota knyga nepatiko ir kad dar iki šiol telefonu pasikalbame su buvusiu vaikinu. Nesakome tiesos bijodamos, kad mus mažiau mylės ar nesupras.
Labai svarbu santykių pradžioje nevaidinti geresnės ar blogesnės – tiesiog būti savimi.
Bet tuo pat metu trokšatme, kad mus mylėtų tokias, kokios esame, todėl labai svarbu santykių pradžioje nevaidinti geresnės ar blogesnės – tiesiog būti savimi. Taip tiesiog apsidrausime nuo situacijų, kai pamiršusios savo vaidmenį parodysime tikrąjį veidą, o partneris mūsų nebesupras.
2. Ar nedievinu jo perdėtai ir ar to nereikalauju iš jo?
Įsimylėjusi moteris linkusi kelti ant pjedestalo savo mylimąjį. Ilgainiui ji iš tikrųjų pradeda į jį žvelgti iš apačios į viršų, teisinti net kavialiausius jo poelgius ir kaip užsukta visiems kartoja, koks jis protingas, kaip jis kažką gerai sugalvojo, kaip genialiai pasakė. Jis, jis, jis...
O kur jūs? Imate jaustis menkesnė, jam neprilygstanti, o paskui kyla noras kompensuoti savo tariamus trūkumus: pradedate nertis iš kailio, stengdamasi, kad jumis žavėtųsi. Tai santykių disbalansas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vienintelė priežastis, kodėl žmona palieka vyrą
Vertėtų vėl prisiminti gerą patarimą – geriau būkite savimi ir nesistenkite žūt būt įtikti mylimajam. Tada nereikės apgailestauti, kad dievinimo objektas vis tik neatitiko jūsų lūkesčių. Ne ką geresnė ir priešinga situacija, kai pati, kaip viduramžių dama, imate reikalauti savo riterio garbinimo – nuolat įrodinėti, kaip jus beprotiškai myli, jam gali nusibosti... Rinkitės partnerį, kuriam visada jaustumėtės lygiavertė, nes tik tokie santykiai turi šviesą ateitį.
3. Kaip aš jaučiuosi šituose santykiuose?
Kai ilgai svajoji, kad šalia tavęs atsiras TAS žmogus, mintyse lipdai vyro idealą – tokį, kokių gyvenime net nebūna.
Moterys visada turi begales reikalavimų partneriui: juk kai ilgai svajoji, kad šalia tavęs atsiras TAS žmogus, mintyse lipdai vyro idealą – tokį, kokių gyvenime net nebūna. Ir kai sutinkame realų žmogų, ieškome tų savybių, kurios esą jam būtų privalomos, bet nepastebime kitų, ne mažiau svarbių, kuriomis būtent jis apdovanotas.
Taigi, žvelgiame ne į realų žmogų, o tikriname, ar jis turi tas mums svarbias dorybes. Kartais pasiseka rasti tokį egzempliorių, atitinkantį visus griežtus reikalavimus, bet ilgainiui paaiškėja, kad su juo nepatyrėme emocinio artumo. Todėl labai svarbu pajusti, kaip pati jaučiatės su tuo vyru. Ar esate artimi? Ar jaučiatės saugi? Ar stipriai jį mylite, o jis – jus? Ar tai tokie santykiai, apie kuriuos svajojote?
4. Kuo man patrauklūs šie santykiai?
Santykių pradžioje mus apima stiprios emocijos – tai tinkamas laikas atsigręžti į save ir paklausti, ar jau išsigydėte buvusių santykių žaizdas? Ir ko jūs norite iš šito ryšio? Galbūt dar gedite buvusios meilės ir šitas romanas – tik prieglobstis jūsų sudaužytai širdžiai? O gal tikrai suradote žmogų, su kuriuo drąsiai kursite ateitį?
Taigi – verta nebijoti klausti ne tik kito žmogaus, bet – ir savęs, nes laiku užduoti klausimai gali apsaugoti nuo tų pačių klaidų...
TAIP PAT SKAITYKITE: Ko gali išmokyti nenusisekę romanai?
