5 mitai apie skiepus nuo gripo

Skiepytis ar nesiskiepyti nuo gripo? Klausimas, kurį virusų sezono metu svarsto didelė dalis žmonių. Dėl nevieningos nuomonės, retkarčiais iškylančios net ir medikų gretose, abejonės dėl skiepų efektyvumo išlieka didelės. Tačiau vieningai prieš šį skepticizmą nusiteikęs VU infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas profesorius Arvydas Ambrozaitis teigia, jog skiepai kol kas yra geriausia apsauga nuo gripo.
Gripas.
Gripas. / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

A.Ambrozaičio apgailestavimu, yra apmaudu, jog vakcinų skeptikais dažnai tampa ir medicinos darbuotojai: „Tai rodo, kad medikai turi per mažai žinių apie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir ypač vakcinaciją. Dažnai medikai reiškia nuomonę apie vakcinas tam neturėdami pakankamai žinių.“

Kokie mitai apie skiepus nuo gripo yra vis dar gajūs? Kiek jie yra pagrįsti?

Mitas Nr. 1: Galima susirgti gripu nuo pačios gripo vakcinos

Gripo vakcinoje nėra gyvo viruso, tik virusiniai baltymai, dėl šios priežasties užsikrėsti gripo virusu ar jį perduoti – neįmanoma.

Neskiepyti vaikai turi didesnę riziką numirti nuo gripo nei skiepyti

Gripo injekcija įleidžiama į viršutinę žmogaus žasto dalį. Po injekcijos gali pasireikšti skausmas dūrio vietoje arba atsirasti nedidelis karščiavimas, tačiau išsigąsti nederėtų, tai – reakcija į vakciną, bet jokiu būdu ne gripo infekcija.

Svarbu paminėti, jog purškiamoje į nosį vakcinoje nuo gripo yra gyvųjų virusų, tačiau šie virusai yra susilpninti, todėl negali sukelti gripo infekcijos.

Mitas Nr. 2: Gripo vakcina gali būti nesaugi nėščiosioms ir kūdikiams

Amerikos Ginekologų ir Akušerių Kongreso (ACOG) tyrimų duomenimis, gripo vakcina nesukelia jokio neigiamo poveikio nėščiosioms moterims.

Priešingai, ACOG atstovų teigimu, yra rekomenduojama nėščiąsias moteris skiepyti nuo gripo, kadangi nėštumo metu moters imuninė sistema patiria tam tikrų pokyčių, yra mažiau atspari virusams. Dėl šios priežasties, gripo sukeltos komplikacijos gali būti labai sudėtingos, kenkti ne tik motinai, bet ir vaisiui.

Šie skiepai taip pat yra saugūs kūdikiams, kuriems yra daugiau nei 6 mėn. Neskiepyti vaikai turi didesnę riziką numirti nuo gripo nei skiepyti, kaip teigia tyrimai.

Nėščiosioms rekomenduojama injekcija, o kūdikiams – purškiama vakcina į nosį.

Mitas Nr. 3: Antibiotikai gali įveikti gripą

Antibiotikai kovoja prieš bakterijas, bet ne prieš virusus. Antivirusiniai vaistai, galintys įveikti gripo infekciją, veikia tik tuomet, jeigu yra suvartojami per 48 val nuo simptomų pradžios.

Tačiau specialistai pastebi, jog dauguma žmonių į gydytojus kreipiasi praėjus 48 val laikotarpiui.

Tuo atveju šie vaistai gali tik sumažinti ligos trukmę, bet jokiu būdų ne sustabdyti ligos eigą.

Mitas Nr. 4: Pernai pasiskiepijus, šįmet skiepytis nebereikia

Skiepytis nuo gripo kasmet reikia dėl dviejų priežasčių. Pirma, sezoniškai siaučiančiančios viruso padermės keičiasi. Kaip ir peršalimo, taip ir gripo atveju, gripo infekcijos sukėlėjų – virusų – yra daugybė rūšių.

Antra, po skiepo įgautas imunitetas per metus susilpnėja. Pavyzdžiui, pasiskiepijus rugpjūčio mėn, apsaugos galima tikėtis ne ilgiau nei iki artimiausio kovo mėn.

Mitas Nr. 5: Gripas nėra rimta liga, todėl skiepai – nebūtini

Nuo gripo, jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo, gripo sukelto miokardo infarkto kasmet miršta 500 tūkst. – 1 mln. žmonių

Nors dauguma laikosi nuomonės, jog gripas – eilinė, virusų sukeliama sezoninė liga, tačiau faktai byloja ką kitą. Gripas yra rimta kvėpavimo takų liga, galinti komplikuotis plaučių uždegimu.

Kasmet pasaulyje gripu perserga 500 mln. žmonių (Lietuvoje – 100 tūkst. žmonių). Nuo gripo, jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo, gripo sukelto miokardo infarkto kasmet miršta 500 tūkst. – 1 mln. žmonių.

Net 80% mirusiųjų nuo gripo ir jo komplikacijų sudaro 65 metų ir vyresni asmenys. Gripo komplikacijos gresia 50% gripu susirgusių vyresnio amžiaus žmonių

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai informuoja, kad šių metų (2014-2015 m.) gripo sezonui valstybės lėšomis įsigyta 105 000 sezoninio gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui.

Per 2014 m. spalio mėn. gripo rizikos grupių skiepijimui panaudota 40,8 proc. (42 810 dozių) įsigyto vakcinos kiekio: 66,3 proc. (28 340 dozių) – asmenų, sergančių lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; 17,4 proc. (7 453 dozės) – sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, 10,1 proc. (4 317 dozių) – asmenų, gyvenančių socialinės globos ir slaugos įstaigose, 6,2 proc. (2 657 dozės) – 65 m. ir vyresnių asmenų, 0,1 proc. (43 dozės) – nėščiųjų skiepijimui.

Straipsnio šaltiniai: livescience.com, pasveik.lt, ulac.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis