Lengva viską nurašyti būdo bruožams, o kur kas sudėtingiau juos pakeisti. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį?
Susierzinimas
Dažniausiai susierzinimas kyla tada, kai kas nors vyksta ne pagal planą, esate įsitempę, pavargę ir nelaimingi. Taip pat įtakos turi depresija, persitempimas, miego sutrikimai, stresas, išgyvenimai bei fiziologinės priežastys, tarkime, įvairios ligos – nuo cukrinio diabeto iki epilepsijos ar Alzheimerio ligos. Pavyzdžiui, ryte ilgą laiką stovėjote spūstyje, darbe apsiliejote kava, pavėlavote į susitikimą, o vakare susipykote su mylimu žmogumi. Natūralu, kad susierzinimas – tai menkiausia, kas gali nutikti.
Tačiau bėda kyla tada, kai susierzinimas tampa kasdiene būsena ir į bet kokią smulkmeną jūs reaguojate audringai ir piktai, kadangi nesuvaldote emocijų. Liūdniausia, kad nuo to kenčia artimi žmonės, nenusipelnę jūsų pykčio bangos.
Ką daryti? Visų pirmiausia, išsiaiškinti priežastį, kodėl vienaip ar kitaip jaučiatės. Gal pakaks gerai išsimiegoti, pailsėti, paatostogauti? Pabandykite paieškoti atsakymų ir apsilankykite pas gydytoją, kuris patars, kaip tausoti savo sveikatą, išmokti atsipalaiduoti ar nukreips tinkama streso mažinimo linkme.
Nuolatinė aplinkinių kritika
Kritika – natūralus dalykas, jeigu išsakoma subtiliai ir konstruktyviai. Deja, dažnas esame pamėgę destruktyvią, įžeidžiančią pozą, kuri ginčo metu prie tiesos nepriartina. Artimam žmogui dar ir esame linkę išsakyti pastabas grubiai, tad kritikos naudos įžvelgti čia nepavyks nė per nago juodymą. Netgi vaikas, augdamas su kritika, kuri yra veikiau įžeidimas, vėliau tokį patį modelį taikys ir bendraudamas su kitais. Taigi, nepersistenkite visus vadindami kvailiais ar blondinėmis.
Ką daryti? Svarbiausia galvokite, KAIP kalbate ir kaip į jus reaguoja žmonės. Konstruktyvią kritiką priima visi išmintingi asmenys, tačiau niekas jums neatleis viešai išsakytos destruktyvios nuomonės. Taigi, patariama prieš pradedant kalbėti, įsivaizduoti save to žmogaus vietoje, kuriam bus skirta žodžių tirada. Kaip jaustumėtės? Reaguotumėte? Paprašykite, kad artimas žmogus įvertintų jūsų toną, išsakomas mintis ir reikalui esant sustabdytų, kad neperžengtumėte ribos.
Taip pat skaitykite: Psichologė Aušra Kurienė: emocinis tėvų smurtas vaikui suteikia neišmatuojamos kančios
Pavydas
Pavydas sužlugdė išties daug žmonių. Ar žinote, kodėl jis kyla? Dėl mūsų paviršutiniško požiūrio ir žinių į tam tikrą subjektą. Mes klaidingai įsivaizduojame kito žmogaus realybę, pridėdami jai vaivorykštės spalvų, nežinodami, ką jie darė, kad jiems pasisekė...
Apskritai pavydas pasireiškia tuo, kad mes norime turėti tai, ką turi kiti žmonės, kartais netgi be priežasties, nes juk visi tai turi. Toks noras mus suniveliuoja, tampame vienodi ir dargi persmelkti pavydo. Ar matote tame ką nors gero? Supraskite, kad lygindami save su kitais, savęs nesuvoksite ir neatrasite.
Taip pat skaitykite: Kaip apsiginti nuo manipuliuotojų ir energinių vampyrų
Ką daryti? Kiekvienas mūsų turi savo kelią, o kiekviena sėkmė vainikuota tam tikra istorija, pastangomis, patirtimi ir netgi praradimais. Galbūt tas žmogus, kuriam pavydite, savo gyvenimą kūrė ilgai, sunkiai ir tik po ilgo laiko gali džiaugtis? Mes linkę matyti tik rezultatą ir pamiršti pastangas, kurias reikia įdėti.
Besaikis pavydas atskleidžia, kad netikite ir nepasitikite savimi, jūsų savivertė išgyvena nekokius laikus. Taigi, išdrįskite gyventi pilna krūtine, vertinti tai, ką pasiekėte, o ne tiesiog būti įsisukę į juodo pavydo kokoną.
Nepastovumas
Viena – tai gyvenimo kelio paieškos ir visai kas kita yra nepastovumas. Savaime aišku, kad norėdami įgyti patirties, turite paragauti pačių keisčiausių ir netikėčiausių dalykų. Tačiau gyrimasis tuo, kad jau penkis kartus metėte mokslus, pradėjote dizainerės karjerą, o vėliau tapote šokėja ir gyvenate iš tėvų kišenės, nors jums jau daugiau kaip 30, skamba keistai.
Yra laikas, kada visi tokie pokyčiai priimtini, žavūs ir nuotaikingi, tačiau ilgainiui nuolatinis darbo, veiklos keitimas kalba apie tai, kad jūs nežinote, ko norite.
Nepastovumas būdingas ne tik profesinėje, bet ir asmeninėje veikloje ir atkeliauja iš vaikystėje įdiegto tėvų požiūrio, auklėjimo ypatumų.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės amazonės: kodėl joms nebereikia vyrų?
Ką daryti? Pradėkite nuo klausimo, kas esate ir ko norite gyvenime. Kas teikia džiaugsmą, o kas liūdina? Kodėl norite kažką keisti? Ką jums reiškia tie dažni pokyčiai? Ar sugebate sutelkti dėmesį į vieną ar kitą dalyką? Tiesiog ieškokite džiaugsmo kasdieniuose dalykuose, o vėliau pamatysite, kad ir jūsų gyvenime susidėlios tam tikri nekintantys prioritetai. Tačiau su savimi turite būti atviras nuo... iki.
Sarkazmas
Iki tam tikro lygio sarkazmas netgi visai puikus būdo bruožas. Kai yra vietoje, laiku ir išsakytas subtiliai. Visi kiti bandymai įgelti pašnekovui į skaudžiausią vietą dažniausiai malonūs tik tam, kuris nieko nesuvokia apie žmonių santykius.
Kai negalite pašnekovui išsakyti tiesiai šviesiai savo nuomonės, griebiatės verbalinės agresijos, kuri dažniausiai pasireiškia sarkazmo forma.
Beje, sarkazmą renkasi tie, kuri iš tikrųjų labai jautriai reaguoja į bet kokias pašaipas ar net nekaltus pastebėjimus jų atžvilgiu, todėl „smogia“ pirmieji, kad nereikėtų susidoroti su savo emociniais išgyvenimais.
Ką daryti? Ko siekia piktas aštrialiežuvis? Pašiepti kitus, bandydamas išvengti puolimo savo atžvilgiu. Jis niekada nesutinka su kitų kritika, kas įrodo, kad jis silpnas ir pažeidžiamas. Ir kuo labiau tą neigia sarkastiškomis pastabėlėmis, tuo kvailiau atrodo dienos šviesoje.
Jeigu sarkazmas jums nesvetimas, pagalvokite, kodėl vienaip ar kitaip reaguojate į tam tikrus reiškinius. Kodėl jie jums sukelia nepasitenkinimą? Kodėl norite įgelti? Kartais tai neišvengiama, bet jeigu jūsų patys artimiausi žmonės kenčia dėl riebių sarkazmu persunktų pastabų ir yra nepatenkinti, kodėl neišklausius jų nuomonės? Supraskite, kad visada galite išklausyti žmogų, kuris demonstruoja jums nepriimtiną požiūrį. Kartais girdime tai, ką norime girdėti ir suprantame tai, ką norime suprasti, atmesdami realybę. Nesvarbu, kad žmogus visai ne tai turėjo galvoje.