Pusryčiai ir mankšta
Fizinis aktyvumas dienos pradžioje pažadina kūną ir smegenis bei paruošia jas pilnavertei darbo dienai. Įprastai, net ir nedarant mankštos, kiekvieną rytą vaikas prasimankština pakeliui į mokyklą. Dirbant nuotoliniu būdu dažniausias maršrutas būna nuo lovos iki kompiuterio, o to nepakanka. Planuoti aktyvių sporto programų nereikia, gali užtekti ir apšilimo pratimų ar smagiai pašokti grojant mėgstamai dainai.
Kitas svarbus ryto ritualas – pusryčiai. Nemažai žmonių rytais valgyti nemėgsta, tačiau padarius rytinę mankštą, kūnas pats pareikalaus vienokio ar kitokio maisto. Neatsakykite jam šio prašymo.
Deguonis
Prieš kimbant į darbus – būtina gerai išvėdinti patalpas, nes kai trūksta šviežio oro, dažnai pasireiškia žiovulys, mieguistumas. „Patalpų oras kai kuriais atvejais gali būti užterštas net kelis kartus labiau nei išorės, ir ne vien tik CO2 – anglies dvideginiu, bet ir kietosiomis dalelėmis, dulkėmis, oro – lašeliniu būdu plintančiomis bakterijomis ir virusais. Tai gali lemti realų pavojų sveikatai bei prastėjantį gebėjimą išlaikyti sukauptą dėmesį. Gerai išvėdinus patalpas, prisodrinus deguonimi, nuotoliniu būdu besimokančio vaiko produktyvumas ir dėmesio koncentracija tikrai pagerės“ – pasakojo Trakų visuomenės sveikatos biuro direktorė Zita Norkienė.
Gerai išvėdinus patalpas, prisodrinus deguonimi, nuotoliniu būdu besimokančio vaiko produktyvumas ir dėmesio koncentracija tikrai pagerės.
Tebūnie šviesa
Tyrimais įrodyta, kad tinkamas apšvietimas turi reikšmingos įtakos tiek vaikų, tiek suaugusiųjų produktyvumui. Labiausiai susitelkimą skatina natūralus dienos apšvietimas. Todėl turint galimybę darbo erdvę reikia planuoti kuo arčiau lango.
Rudens bei žiemos periodu šviesioji dienos dalis būna itin trumpa, todėl verta pagalvoti ir apie tinkamą apšvietimo sprendimą. Pastaruoju metu apšvietimo gamintojai yra sukūrę gausybę sprendimų, tame tarpe ir natūralų dienos apšvietimą replikuojančias lempas, kurios keičia savo intensyvumą priklausomai nuo valandos. Tačiau pakanka ir paprastesnių sprendimų. Tinkamai apšvieskite būtent darbo erdvę, nes bazinis viso kambario apšvietimas nėra tinkamiausias sprendimas produktyvumui. Net ir gerai pasirūpinus patalpų apšvietimu rekomenduotina nors trumpam pabūti natūraliame apšvietime. Išeikite trumpam į lauką ar skirkite bent kelias minutes atsipalaidavimui žvelgiant pro langą. Net ir tai gali sutekti gerų emocijų ir pakrauti energijos.
Darbo vietos paruošimas
Darbo vietą moksleiviui paruoškite taip, kad aplinkui nebūtų pašalinių, dėmesį blaškančių objektų, t.y. stalas turi būti tvarkingas ir neapkrautas. Siekiant produktyvaus darbo, aplinkoje negali būti žaislų, nešvarių indų ir pan. Stenkitės, kad darbo aplinkoje būtų tik šiam procesui būtini reikmenys: sąsiuvinis, pratybos, knygos, rašikliai, kompiuteris.
Svarbu, kad vaikas sėdėtų prie tinkamo aukščio ir matmenų stalo bei pritaikytoje kėdėje. Jei vaikas mokosi sėdėdamas prie žurnalinio staliuko arba prie mažo stalo, tai vargina tiek fiziškai, tiek emociškai. Dėl ko gali pablogėti informacijos įsisavinimas, atsirasti išsiblaškymas. Patogi darbo vieta leis lengviau susikoncentruoti į užduotis ir tinkamai jas atlikti. Tinkamas stalas ir kėdė paskatins vaiką sėdėti tiesiai bei nežaloti nugaros.
Daugiau laisvos erdvės
Tiek vaikams tiek suaugusiems būtina erdvė. Jei anksčiau šeimos nariams migruojant tarp namų, darbų, būrelių, treniruočių, kompaktiškos erdvės pakakdavo, tai įvestas karantinas situaciją pakeitė. Tenka vis daugiau laiko leisti visiems kartu. o tai reikalauja iš naujo įsivertinti erdvės užimtumą. Karantino metu pasirodžiusios interjero tendencijos, populiarias bendrąsias erdves padalina į atskirus kampelius bei brėžia naujas ribas „daiktų triukšmui“. Kaune įsikūrusio daiktų saugojimo centro „Box Inn“ direktorius Justinas Murauskas pasakoja, kad karantino metu pastebima išaugusi paklausa daiktų saugojimo erdvėms. Pašnekovo tegimu, stebint bendrąsias tendencijas, žmonės vis labiau atlaisvina savo namus, kad visi galėtų patogiai sutilpti, ilsėtis ir dirbti.
Produktyvumas reikalauja erdvės. Todėl, siekiant, kad vaikams būtų pakankamai erdvės mokytis, o tėvams dirbti nuotoliniu būdu, reikia ją atlaisvinti. Namuose sukaupti daiktai neretai sukuria „daiktų triukšmą“ kuris blaško dėmesį, todėl ypatingai dirbant iš namų, reikia peržiūrėti sukauptą turtą bei atsirinkti kuriuos daiktus naudojame, o kurie užsilikę beprasmiškai.
Laikotarpiui kol namai tapo pilni, daiktus galima saugoti, o suvaržymams atlaisvėjus, vėl priglausti namuose.
„Kartais peržiūrėjus daiktus pamatome, kad nors kai kurie iš jų nėra naudojami, tačiau jiems jaučiame sentimentus: seni albumai, drabužiai, baldai ir pan. Todėl galima neskubėti jų išmesti. Laikotarpiui kol namai tapo pilni, daiktus galima saugoti, o suvaržymams atlaisvėjus, vėl priglausti namuose. Taip pat verta peržiūrėti namuose kaupiamą sezoninę įrangą, tokia kaip paspirtukai, dviračiai, padangos. Gal siekiant atlaisvinti erdvę pakaks trumpam iškraustyti tik juos“, – pasakojo daiktų saugojimo centro direktorius.
