1. Atsisakykite žalingų įpročių
Sveika gyvensena ir žalingų įpročių vengimas yra svarbu visiems besirūpinantiems savo sveikata, tačiau turintiems problemų dėl padidėjusio cholesterolio tai yra dar svarbiau. Būtent žalingi įpročiai, kaip rodo medicininiai tyrimai, itin padidina infarkto ir kitų pavojingų sveikatos komplikacijų riziką.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien rūkymo sukeltos koronarinės širdies ligos pasaulyje kasmet lemia 20–30 proc. visų mirčių, o kasdien surūkantiems po pakelį cigarečių, miokardo infarkto rizika padidėja net 3–6 kartus.
Be to, rūkymas ne tik pažeidžia vidines kraujagyslių sieneles, gali sukelti hipertenziją, bet ir neigiamai veikia blogojo cholesterolio kraujyje rodiklius. Taigi rūkymas ne tik pats savaime tampa reikšmingu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu, bet ir didina su padidėjusiu cholesterolio lygiu susijusią riziką patirti miokardo infarktą ar insultą.
Kasdien surūkantiems po pakelį cigarečių, miokardo infarkto rizika padidėja net 3–6 kartus.
Širdies ligų riziką didina ir kiti žalingi įpročiai – pavyzdžiui, nesaikingas alkoholio vartojimas. Gausus alkoholio vartojimas kenkia širdžiai, gali susilpninti jos gebėjimą susitraukti ir turi tiesioginę įtaką hipertenzijos vystymuisi.
Skaičiuojama, kad per dieną išgeriant daugiau kaip du standartinius alkoholio vienetus, hipertenzijos rizika padidėja net 50 proc. Be to, nustatytas ryšys tarp gausaus alkoholio vartojimo ir išeminių širdies ligų, tokių kaip miokardo infarktas ar krūtinės angina. Dėl to kovojantiems su padidėjusiu cholesterolio lygiu yra daugiau nei pakankamai priežasčių 2021-aisiais atsisakyti žalingų įpročių ir daugiau dėmesio skirti sveikai gyvensenai.
2. Kontroliuokite kūno svorį ir rūpinkitės sveika mityba
Besirūpinantiems savo sveikata svarbu reguliariai tikrinti ne tik cholesterolio lygį kraujyje, bet ir sekti savo kūno masės indeksą. Normas viršijantis kūno masės indeksas, liudijantis apie antsvorį arba nutukimą, siejamas su padidėjusia koronarinės širdies ligos bei aterosklerozės rizika. Kitaip tariant, padidėjęs cholesterolio lygis ir antsvoris nėra geras derinys, todėl abu faktorius svarbu kontroliuoti.
Idealiu atveju kūno masės indeksas turėtų būti 18–25 skaitinio įverčio ribose ar bent jau neviršyti 30. Be to, verta žinoti, kad pavojingiausiu laikomas pilvo nutukimas, kuomet riebalai kaupiasi pilvo srityje.
Toks nutukimas be visų kitų galimų neigiamų padarinių gali sutrikdyti gliukozės apykaitą, padidinti aterosklerozės, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dėl to vyrų liemens apimtis neturėtų viršyti 94 cm, o moterų – 80 cm. Pilvinis nutukimas fiksuojamas, kai liemens apimtis normas viršija 8 cm.
Dažniausiai antsvorio ar nutukimo problemas lemia nesubalansuota mityba bei fizinio aktyvumo trūkumas. Dėl to savo mitybos racione reikėtų riboti sočiųjų riebalų bei paprastųjų angliavandenių kiekį, vartoti daugiau daržovių ir grūdinių kultūrų. Taip pat svarbu nepersivalgyti ir, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, bent penkis kartus per savaitę mažiausiai po 30 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla.
Vyrų liemens apimtis neturėtų viršyti 94 cm, o moterų – 80 cm. Pilvinis nutukimas fiksuojamas, kai liemens apimtis normas viršija 8 cm.
3. Profilaktiškai tikrinkite sveikatą
Vien atsisakyti žalingų įpročių ir laikytis sveikos gyvensenos principų nepakanka. Turintiems padidėjusį cholesterolio lygį labai svarbu nuolat stebėti savo sveikatos būklę ir sekti svarbiausių kraujo rodiklių kitimą. Tam būtina reguliariai lankytis pas gydytojus ir atlikti jų paskirtus tyrimus. Be abejo, šiuo metu tai reikėtų daryti atsižvelgiant į COVID-19 saugumo reikalavimus, o dėl reikiamų tyrimų su gydytojais pirmiausiai pasikonsultuoti telefonu.
Atlikus cholesterolio lygio kraujyje tyrimą, sveikatos priežiūros specialistai gali paskirti tinkamą gydymą ir taip sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Laikoma, kad sveiko – širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu nesergančio – žmogaus bendrasis cholesterolio lygis neturėtų viršyti 5 mmol/l, o vadinamojo blogojo arba kitaip – mažo tankio lipoproteinų cholesterolio lygis – 3 mmol/ l normos.
Nustačius reikšmingai padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, paprastai skiriami aterosklerozės, širdies infarkto bei insulto riziką mažinantys vaistai – statinai. Norint laiku užkirsti kelią pavojui svarbu nenumoti ranka į gydytojų paskirtus cholesterolio lygio kraujyje tyrimus.
4. Laikykitės gydytojų rekomendacijų ir neužsiimkite savigyda
Siekiant kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką labai svarbu šios problemos paprasčiausiai neignoruoti. Nors tai gali atrodyti savaime suprantamas dalykas, tačiau dar neretai padidėjusį cholesterolį turintys gyventojai laiku nesiima reikiamų veiksmų, nesilaiko gydytojų rekomendacijų arba gydydamiesi remiasi ne specialistų, o kaimynų ar pažįstamų patarimais, kurie dažnai neturi jokio mokslinio pagrindo.
Tokiu būdu didinama rizika patirti infarktą ar insultą, pabloginti savo sveikatą, o kartu neišnaudojamos šių dienų medicinos teikiamos galimybės. Laikantis gydytojų paskirto gydymo ir rekomendacijų, atsakingai vartojant jų paskirtus vaistus šiandien galima efektyviai kontroliuoti cholesterolio lygį ir reikšmingai sumažinti rimtų sveikatos komplikacijų riziką.
Turint omenyje, kad širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra dažniausia mirties priežastis, atsakingiau vykdyti gydytojų nurodymus ir neužsiimti savigyda yra verta kiekvienam turinčiam padidėjusio cholesterolio problemą.
5. Kritiškai vertinkite mitus apie statinus
Viena iš svarbiausių ir efektyviausių priemonių kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje yra statinų grupės vaistai, kurie paprastai skiriami visiems padidėjusios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupėms priklausantiems pacientams su padidėjusiu cholesteroliu. Statinai yra svarbūs siekiant sumažinti pakartotinio miokardo infarkto ar insulto riziką, taip pat gyventojams, kurie be padidėjusio cholesterolio turi ir gretutinių ligų – tokių kaip II tipo cukrinis diabetas ar lėtinės inkstų ligos.
Nepaisant to, statinų vartojimą dar gaubia nemažai mitų, kuriuos medikai laiko nepagrįstais ir trukdančiais efektyviam padidėjusio cholesterolio gydymui. Dėl šių mitų gyventojai neretai savavališkai nustoja vartoti jiems paskirtus statinus arba vartoja juos nereguliariai. Gydytojai pataria tokius mitus – pavyzdžiui, susijusius su pašaliniais statinų poveikiais – vertinti kritiškai.
Galimų šalutinių poveikių turi visi vaistai ir statinai šiuo požiūrių nėra išskirtiniai, tačiau jiems neretai „nurašomi“ bet kokie jaučiami negalavimai ar skausmai, kurių priežastys su statinais dažniausiai yra visiškai nesusijusios.
Dar vienas neretai pasitaikantis mitas – neva gydymas statinais yra neefektyvus, o tą patį poveikį galima pasiekti paprasčiausiai pakoregavus mitybą. Visgi gydytojai pažymi, kad statinai dažniausiai skiriami tokiu atveju, kai vien sveikesnės gyvensenos cholesterolio lygio kontroliavimui jau nebepakanka, o vaistai tampa būtina priemone su cholesteroliu susijusioms rizikoms sumažinti.
Taigi be visų kitų – šiemet reikėtų nepamiršti ir patarimo atsakingai vartoti statinus. Turintiems padidėjusio cholesterolio lygio problemą jis gali padėti gyventi visavertiškesnį ir ilgesnį gyvenimą.
