5 sveikatos problemos, kurias sušvelnina augintiniai

Gyvūnai namie džiugina, ramina, moko. Ir ne tik: tyrimai ir praktika rodo, kad jie gali būti kuo tikriausiais vaistais!
Vyras su augintiniu
Vyras su augintiniu / Vida Press nuotr.

Tokie tyrimai atliekami seniai. Aštuntajame dešimtmetyje amerikietė Tarra Robinson, susirgusi diabetu, išmokė savo šunį Duchess laižyti ranką, kai cukraus kiekis kraujyje pavojingai krisdavo. Jei šeimininkė nereaguodavo, Duchess atsiguldavo jai ant kojų arba ant krūtinės. Šuo net buvo ištreniruotas vykdyti komandą „Gliukozė“ ir atnešti Tarrai tablečių. Delfinų terapija, padedanti autizmu sergantiems vaikams, hipoterapija – gydymas, naudojant arklius, taikomas turintiems fizinę negalią, negalintiems judėti po traumų, net sergantiems cerebriniu paralyžiumi, ką jau kalbėti apie psichologinį poveikį, kurį daro gyvūnai...

Kai kuriose Amerikos klinikose, gydančiose vėžį, gydytojai tiesiog rekomenduoja pacientams įsigyti keturkojį kompanioną – taip pat, kaip išrašo receptus. Žodžiu, gyvūnai gali būti naudingi ir dvasinei, ir kūniškai sveikatai. Ir netgi jei jie nepadės įveikti, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos, kiekviena palengvėjimo minutė yra aukso vertės ir ligoniams, ir juos slaugantiems žmonėms! Studijos apie gyvūnų terapiją tęsiamos ir Europoje, ir ypač JAV. Nors ne visos istorijos sėkmingos, šie „vaistai“ gali pagelbėti arba palengvinti ligos ar blogos savijautos požymius. 

Vida Press nuotr./Moteris žaidžia su šuneliu
Vida Press nuotr.

Štai penkios negalios ir sveikatos problemos, kurias sušvelnina nepaprasti daktarai: 

1. Alergija

Tyrimai nustatė, jog vaikai, augę aplinkoje, kurioje buvo gyvūnų, suaugę mažiau rizikuoja būti alergiški.

Alergija – tai ypač jautri organizmo reakcija į kai kuriuos aplinkos faktorius (chemines medžiagas, mikrobus, maisto produktus ir kt.). Tyrimai nustatė, jog vaikai, augę aplinkoje, kurioje buvo gyvūnų, suaugę mažiau rizikuoja būti alergiški. Mokslininkai teigia, jog taip yra tikriausiai dėl to, kad imuninė sistema tampa nebejautri alergenams. Negana to, veikia išankstinis principas: imunitetą stabilizuojantis poveikis prasideda dar iki gimimo – jei nuolatinių kontaktų su gyvūnais turėjo kūdikio mama. 

Vida Press nuotr./Mažylis su šunimi
Vida Press nuotr./Mažylis su šunimi

2. Aukštas kraujospūdis

Jis sumažėja tiesiog glostant gyvūną ar net stebint žuvis akvariume (idėja gal tiks negalintiems laikyti gyvūnų namuose). Gyvūnų terapijos entuziastai įtikino 24 biržos maklerius (tai vienas labiausiai stresą keliančių darbų pasaulyje), sergančius hipertenzija, paimti iš prieglaudos katę ar šunį. Gyvūnų buvimas greta padėdavo sumažinti arterinį kraujospūdį net kai to negalėdavo padaryti vaistai! O juk ši liga makabriškai vadinama nebyliąja žudike: anaiptol ne visada pavyksta nustatyti jos priežastį (pasireiškia galvos skausmais, dūrimu širdies plote, širdies permušimais) ir parinkti tinkamą gydymą. 

3. Širdies sutrikimai

Stebint 369 eksperimento dalyvius, išgyvenusius širdies priepuolį, paaiškėjo, kad šunų savininkai septynis kartus mažiau rizikuoja mirti nuo priepuolio nei tie, kurie neturi gyvūnų. Prieš trejetą metų buvo atlikti panašūs tyrimai su katėmis: jų šeimininkai buvo linkę išgyventi 37 proc. dažniau. Stebėjimai JAV vyko metus, o ir imtis gal ne pati didžiausia, tačiau skaičiai motyvuojantys, jei skundžiatės aritmija. 

Vida Press nuotr./Sena moteris ir terapinis šuo
Vida Press nuotr.

4. Hipodinamija

Senas, bet puikiai veikiantis triukas: jei norite rasti dingstį daugiau judėti gryname ore, įsigykite šunį.

Senas, bet puikiai veikiantis triukas: jei norite rasti dingstį daugiau judėti gryname ore, įsigykite šunį. Faktorius veikia ne tik tiesiogiai: gyvūną reikia vedžioti lauke. Sporto statistika rodo, kad šunų savininkai 34 proc. dažniau sportuoja (rekomenduojamas minimumas – 150 minučių per savaitę, ir jie jo laikosi!). Be to, šuo namuose skatina judėti ir atžalas (praėjusiais metais skelbta, jog Lietuvoje apie 22 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio!). 

5. Alzheimerio liga 

Gyvūnai ramina Alzheimerio liga sergančius pacientus ir... jų šeimų narius. Sunkioji šios ligos naštos dalis paprastai tenka ligonių, greičiau ar lėčiau grimztančių į silpnaprotystę, artimiesiems. Atrodo, gyvūnas tokioje situacijoje tik dar labiau apsunkintų slaugą, o ir ligonis, nesugebantis elementariai pasirūpinti savimi, juo labiau negalėtų galvoti apie augintinį. Tačiau tyrimai atskleidė, jog gyvūnai sušvelnina ypač stiprius priepuolius ir slaugytojai jaučiasi mažiau prislėgti.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jūrų muziejus
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr.

Su Alzheimerio ligos terapija puikiausiai susitvarko katės (ir pačios nereikalauja tiek papildomo rūpinimosi, kaip šunys), o neseniai JAV paskelbtoje studijoje akcentuojama, kad ir žuvys akvariume daro teigiamą poveikį ligoniams! Ir net ne psichologinį, o fizinį: Alzheimerio liga sergantys žmonės dažnai atsisako valgyti, juos sunku pamaitinti. Tyrimais nustatyta, kad patalpose, kuriose buvo akvariumų, neramūs ligoniai ilgiau išsėdėdavo ramiai, o vangūs – atvirkščiai, lengviau koncentruodavo dėmesį. Ir vienu, ir kitu atvejais garantuoti tinkamą mitybą buvo lengviau! 

Vietoj aparato

Šunys treniruojami ne tik akliesiems vedžioti: pasaulyje taikoma praktika išmokyti gyvūnus perspėti apie ligą!

Cukrinis diabetas

Šunys (dažniausiai labradorai ar auksaspalviai retriveriai) gali būti išmokomi pastebėti menkiausią šeimininko kūne vykstančių cheminių procesų kaitą, kurią sukelia sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje. Įspėja apie tai laižydami arba lodami, pažadina net vidury nakties. Daugiau – www.dogs4diabetics.com.

Traukuliai, epilepsija

Treniruoti šunys loja ir atkreipia aplinkinių dėmesį, kai šeimininką ištinka priepuolis, atsigula šalia traukulių purtomo žmogaus, kad jis nesusižeistų. Sakoma, jog įmanoma tokį gyvūną išmokyti paskambinti pagalbos telefonu. Kenčiantys nuo šių negalių teigia, kad jų keturkojis įgunda iš anksto nuspėti priepuolį. Daugiau – www.canineassistants.org.

Autizmas

Specialiai parengto gyvūno buvimas šalia tiesiog ramina ligonį. Šunys mokomi lydėti vaikus, kad ir kur jie eitų, ir sušvelninti emocijų svyravimą. Be to, šuniukas – tai jau dingstis tokiems vaikams pradėti bendrauti su bendraamžiais ir lavinti socialinius įgūdžius. Padeda šeimininkui orientuotis erdvėje. Daugiau – www.autismepicenter.com.

Chroninis skausmas

Nauja žvaigždė šunų – medicinos specialistų pasaulyje. Xoloitzcuintli, arba meksikiečių plikasis, – skausmo terapeutas, ypač reikalingas tiems, ką kamuoja fibromialgija ar kiti nuolatiniai skausmai, stiprus nuovargis. Šie šunys neturi kailio, o jų kūnas labai šiltas, todėl vien išsitiesęs šalia keturkojis palengvina simptomus. Daugiau – www.pawsforcomfort.com. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis