1. Ar sveika jūsų širdis?
Gydytojų teigimu, pakeitus mitybą, atsisakius žalingų įpročių (bent jau juos apribojus), išmokus ramiai reaguoti į stresą, gerai išsimiegant ir numetus antsvorio, galima sumažinti širdies ligų riziką.
Širdies negalavimai taip pat išduoda, kad susikaupė daug nuoskaudų, stinga meilės. Taip pat, kad užsikimšęs širdies energijos kanalas – nusilpusi ugnies stichija. Atverkite širdį pasauliui, išmokite džiaugtis, mylėti, ir pusė negalavimų išnyks savaime.
- Šeimoje buvo žmonių, sirgusių sunkiomis širdies ligomis.
- Nesportuojate.
- Per dieną surūkote daugiau kaip dešimt cigarečių.
- Nors jums daugiau nei 35-eri metai, vartojate hormoninę kontracepciją.
- Turite antsvorio.
- Ilgą laiką turite padidėjusį kraujospūdį.
- Mėgstate riebų ir keptą maistą.
- Dirbate įtemptą darbą, į viską jautriai reaguojate.
- Piktnaudžiaujate alkoholiu.
- Ilgai vartojate hormoninę kontracepciją.
- Kartkartėmis jaučiate skausmą krūtinėje, dusulį.
- Dažnai jaučiate nemalonius pojūčius širdies srityje, svaigsta galva ir padažnėja pulsas.
- Jau kurį laiką vargina pagreitėjęs kvėpavimas ir pulsas.
- Net kai fizinis krūvis nedidelis, pamėlsta lūpos.
- Vakare būna pabrinkusios pėdos ir kulkšnys.
- Kartais nutirpsta kairė ranka, jaučiate skausmą krūtinkaulyje ar nugaroje.
- Nosies galiukas išvagotas smulkių sutrūkinėjusių kapiliarų.
Jei pažymėsite daugiau nei penkis teiginius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, atlikti širdies tyrimus.
2. Ar nusilpęs jūsų imunitetas?
- Kasdien patiriate įtampą darbe ar namuose.
- Sergate dažniau kaip du kartus per sezoną (liga trunka ilgai, o simptomai būna labai stiprūs).
- Kasdien gerai neišsimiegate, kamuoja nemiga.
- Dažnai piktnaudžiaujate svaigalais.
- Sergate lėtinėmis ligomis (kvėpavimo, cukriniu diabetu ir kt.).
- Nuolat liekninatės ar valgote nevisavertį maistą.
- Retai vartojate vaisių ir daržovių.
- Sergate mažakraujyste.
- Sergate ar sirgote virškinimo trakto, onkologinėmis ligomis, buvo atliktas kraujo perpylimas.
- Per mažai judate arba, priešingai, kasdien intensyviai sportuojate apie 2 valandas.
- Dažnai vartojate antibiotikų ar reguliariai geriate kitų jums skirtų vaistų.
- Dažnai vargina lūpų pūslelinė.
Jei į bent į šešis teiginius atsakėte taip, metas pradėti stiprinti imunitetą: grūdintis, keisti gyvenimo būdą, mitybą, mankštintis, daugiau būti gryname ore. Ir nepamirškite per dieną suvalgyti po 5 vaisius bei daržoves.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sveikos gyvensenos mokytojas S. Urbonas: „Nuo cukraus, kurį galime prilyginti narkotikams, ir prasideda visos mūsų priklausomybės“ (I dalis)
3. Ar jums trūksta vitaminų?
- Dažnai valgote greitąjį maistą arba pusgaminius.
- Sunkiai atsikratote antsvorio.
- Oda išblyškusi, nėra apetito.
- Plaukai slenka daugiau nei įprastai.
- Dažnai be priežasties jaučiate nuovargį.
- Retkarčiais vargina įkyrus niežulys, beria odą.
- Pastaruoju metu lėtai gyja nedidelės žaizdelės.
- Pablogėjo regėjimas.
- Nagai išmarginti baltomis dėmelėmis, skilinėja, trapūs.
- Sunku susikaupti dirbant, tapote nervingi.
- Sunkiai užmiegate, naktį dažnai prabundate.
- Pablogėjo atmintis.
- Dažnai apninka pesimistinės nuotaikos.
- Kartais vargina sąnarių skausmai.
- Dažnai raumenis traukia mėšlungis.
- Kartais maudžia širdį ir virpa rankos.
- Vargina vidurių užkietėjimas.
- Dažnai lūpų kampučiai būna įtrūkę.
- Anksčiau laiko vysta ir glemba oda, randasi senatvinių dėmių ir pan.
Jeigu pažymėjote 4–5 teiginius, jūsų imuninė sistema funkcionuoja patenkinamai. Ją pastiprinsite valgydami produktų, kuriuose gausu vitaminų ir mineralų, kuo natūralesnių valgių, vaisių ir daržovių.
Tinka daugiau kaip šeši teiginiai? Metas keisti valgiaraštį ir atidžiau rinktis maisto produktus, keisti gyvenimo būdą. Reikėtų atlikti kraujo tyrimą ir ištirti, kokių konkrečiai mineralų trūksta – pasitarkite su gydytoju. Papildomai pavartokite kuo natūralesnių kompleksinių maisto papildų, žuvų taukų.
4. Ar sveikos kepenys?
Pasak medikų, apie kepenų ligas praneša ne skausmas, o jau komplikacijos. Todėl svarbu ne tik sveikai gyventi, sveikai maitintis, bet ir profilaktiškai išsitirti kepenų veiklą. Kilus abejonei, vaistinėse galite įsigyti testą, skirtą patikrinti, kaip funkcionuoja kepenys. Jį naudoti visai paprasta – tai juostelė, kurią užtenka vos sekundei įmerkti į šlapimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sauliaus Urbono sukurta 3 minučių mankšta: suteikia energijos ir užkuria organizmą (II dalis)
Esant pradinei kepenų ligų stadijai, žmogus nejaučia jokių ypatingų simptomų. Ilgainiui ima varginti silpnumas, bendras nuovargis, pavalgius norisi prigulti.
Ligai progresuojant, kai kyla komplikacijų, pagelsta oda, patamsėja šlapimas, išmatos tampa šviesios, gali pamausti dešinį šoną po šonkauliais. Itin grėsmingos kepenų ligų komplikacijos – pilvo ertmėje susikaupę skysčiai, kraujavimas iš virškinimo trakto. Jei norite išvengti kepenų ligų ir jų pasekmių, profilaktiškai kepenų veiklą reikėtų tikrinti kartą per metus, dvejus.
- Esate sirgę hepatitu.
- Sergate cukriniu diabetu ar podagra.
- Turite padidėjusį kraujospūdį.
- Ilgą laiką yra padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.
- Piktnaudžiaujate alkoholiniais gėrimais, stiprios koncentracijos maisto papildais, vaistais.
- Mėgstate riebų maistą, rūkytus produktus.
- Dažnai persivalgote.
- Vartojate daug įvairių vaistų (ypač nuo skausmo ir reumato, hormoninius preparatus ir kt.).
- Esate nutukę.
- Kasdien patiriate įtampą.
- Dirbate kenksmingomis sąlygomis, užterštoje aplinkoje.
- Gyvenate ydingai, mažai judate.
- Dažnai sergate virusinėmis ar infekcinėmis ligomis.
- Vargina sausa oda, niežulys.
- Dažnai skauda dešinę pilvo pusę, trinka virškinimas (ypač suvalgius riebaus, sunkaus maisto).
- Jau kurį laiką išmatos būna šviesios spalvos, dažnai paleidžia vidurius.
- Akių obuoliai gelsvi, sutrūkinėję kapiliarai, dažnai vargina akių uždegimai, yra gelsvų odos mazgelių.
- Be priežasties ilgą laiką yra padidėjusi pilvo apimtis.
- Jaučiatės nedarbingi, kamuoja nemiga, neturite apetito.
- Dažnai kraujuoja iš nosies, dantenų.
- Dažnai sergate peršalimo ligomis.
Jeigu jūsų būklę taikliai apibūdina bent pusė teiginių, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Tiems, kurie piktnaudžiauja svaigalais, metas atsisakyti šio žalingo įpročio. Nustatyta, kad alkoholis sukelia 30–50 proc. visų kepenų ligų. Tam įtakos turi ir lėtinės ligos, stresas, persivalgymas, nesveika mityba bei virusai.
5. Ar negresia odos vėžys?
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų melanomos – piktybinio odos vėžio – atvejų. Gydytojų teigimu, sergančiųjų melanoma daugėja. Gydytojai pataria patiems būti budriems ir atkreipti dėmesį į simptomus.
- Esate nuo 20 iki 59 metų amžiaus.
- Vasarą mėgstate degintis be pertraukų kiaurą dieną, netgi vidurdienį, kai saulė būna kaitriausia.
- Dažnai lankotės soliariume.
- Esate šviesios odos.
- Jūsų plaukai šviesūs, o akys mėlynos.
- Esate strazdanota ir raudonplaukė.
- Ne kartą esate nudegusi odą.
- Pastaruoju metu ėmė rastis naujų apgamų, o seni ėmė didėti, keisti formą.
- Turite itin tamsių juosvų apgamų.
- Turite daugiau kaip penkiasdešimt apgamų ant kūno (įskaitant ir smulkius).
- Jūsų giminėje ar šeimoje yra sirgusiųjų odos vėžiu.
- Turite žalingų įpročių.
- Neseniai nudrėskėte, pažeidėte apgamą ir jis ėmė kraujuoti.
Į kuo daugiau teiginių atsakėte „taip“, tuo didesnė rizika susirgti odos vėžiu. Svarbu imtis profilaktinių apsaugos priemonių. Kreipkitės į odos ligų gydytoją ar į onkodermatologą. Paprastai apgamai tiriami atliekant siaskopiją (spektrofotometrinį odos tyrimą).
Tai – neinvazinis, ypač patikimas diagnozavimo metodas, padedantis tiksliai įvertinti pigmentinius odos darinius, nustatyti, ar jie piktybiniai. Siaskopijos tyrimo metodu nustatant melanomos diagnozę tikslumas siekia 94 proc.
