Kaip alkoholis veikia smegenis
Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėjo Andriaus Lošakevičiaus, alkoholis žmogui turi dvejopą poveikį. Bendrąja prasme jis yra laikomas centrinės nervų sistemos veiklos slopintoju. Jo pavartojus lėtėja smegenų veikla, o kartu ir bendras organizmo fiziologinis ir psichologinis aktyvumas.
Paprastai tariant, tai reiškia, kad alkoholio pavartojęs žmogus atsipalaiduoja. Tuo pat metu pasireiškia, nors ir skamba paradoksaliai, stimuliuojamasis poveikis, priešingas slopinimui. Tai lengva pastebėti pavartojus nedidelius alkoholio kiekius – žmogus gali tapti aktyvesnis, drąsesnis, labiau bendraujantis ir pan.
Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, tačiau kartu pasireiškia stimuliuojamasis poveikis.
Didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui slopinamasis poveikis stiprėja, silpnėja raumenų tonusas, tampa sunkiau koordinuoti judesius, išlaikyti pusiausvyrą, ilgėja reakcijos laikas į įvairius dirgiklius. Protinė veikla taip pat lėtėja – darosi sunkiau sukaupti ir išlaikyti dėmesį, sunkiau priimti racionalius, aiškius sprendimus, aiškiai išreikšti savo mintis. Išgėrus žmonėms būna sunkiau save kontroliuoti – valdyti emocijas, elgesį, jie gali pasielgti taip, kaip paprastai nesielgtų.
Kaip alkoholio poveikis pasireikš konkrečiam žmogui, yra labai individualu. Tai priklauso ne tik nuo vartojamo alkoholio (jo kiekio ir stiprumo), tačiau ir nuo paties žmogaus fiziologinių savybių (biocheminių ypatumų, kūno masės, amžiaus, lyties), jo psichologinės būsenos, lūkesčių ir socialinės aplinkos.
Negrįžtami pokyčiai smegenyse
Koučingo specialistė Lina Kraučiūnienė, dirbusi su priklausomomis moterimis sveikstančių nuo alkoholizmo reabilitacijos namuose „Ramunėlė Rehab“, pridūrė, kad alkoholis turi smarkų neurotoksinį poveikį žmogaus centrinei nervų sistemai ir veikia visas organų sistemas.
Vartojant alkoholį dėl toksinių ir kancerogeninių medžiagų labiausiai kenčia kepenys, kasa, širdies ir centrinė nervų sistema: riebėja organai, sutrinka medžiagų apykaita, dirginamos smegenys. Net maži alkoholio kiekiai veikia žmogaus emocijas, jausmus ir nuotaiką.
„Pasak mokslininkų, pavartojus alkoholio galutinai smegenų veikla atsistato tik per 18–20 dienų. O jei išgertuvės tęsiasi savaites, mėnesius, metus? Vartojant daugiau, dažniau atsiranda (ne)grįžtami neurocheminiai pokyčiai smegenyse ir nervų sistemoje, kas lemia racionalaus mąstymo, elgesio, socialinių santykių sutrikimus.
Pavartojus alkoholio galutinai smegenų veikla atsistato tik per 18–20 dienų.
Ilgainiui asmens psichologinė būsena tampa patologiška ir sunkiai prognozuojama. Žmogus tarsi įstringa kreivų veidrodžių karalystėje, kur vis dažniau ima matyti savo, aplinkinių, aplinkos atspindį ne tokį, apie kokį svajoja“, – teigė pašnekovė.
Pirmasis signalas: man viskas gerai
Pasak jos, pirmieji signalai, įspėjantys apie priklausomybę, labai nepastebimi, tačiau jie akivaizdžiai parodo, kad viskas prasideda nuo to, kad žmogus nesijaučia gerai. Štai iliustratyvus pavyzdys. Jos klientė Ieva į iš anksto derintą susitikimą atėjo tik iš trečio karto (į pirmąjį tiek vėlavo, kad nusprendė neatvykti; antrasis atsitiktinai sutapo su renginiu darbe).
„Pokalbio pradžioje klientė guviai demonstravo apsimestinį linksmumą, sakė, kad net nežino, ką čia veikia, bet draugė prašė ateiti, tai atėjo. Ne dėl savęs – dėl draugės, dėl jos šventos ramybės. Ieva vengė kalbėti apie save, mieliau linko kalbėti apie kitus, tiksliau – apkalbėti. Buvo kupina sarkazmo sau, neretai įvardindavo save trečiuoju asmeniu. Dirbo negailėdama savęs: dažnai net pamiršdavo papietauti, viršvalandžiai tapo norma, bet tik darbo dienomis, nes savaitgaliais Ieva tūsindavosi.
Nutrūkę ilgalaikiai santykiai tik sugadino jai gyvenimą – paaukojo gražiausius jaunystės metus tam „storam kuiliui“. Dabar užtat gali atsigriebti: nuo penktadienio iki sekmadienio – geriausi barai, skaniausi gėrimai, vienos nakties nuotykiai. Jau kelis kartus Ieva buvo neplanuotai pastojusi, bet pasidarė abortus – kam jai benkartus auginti? Atsiras normalus diedas, už jo ir tekės, jam vaikus gimdys.
Ne, su tėvais nebendrauja. Su tėvu apskritai nėra apie ką šnekėti, liurbis paskutinis, verslą pragėrė, nieko normaliai vaikams nepaliko. Mama – kaimietė, ką ji supranta apie šiuolaikinį miesto gyvenimą? Brolis – ką brolis, mokslų nebaigė, dirba kažkur Anglijoje. Pasak Ievos, ji viena normali toje šeimoje. Viskas būtų gerai, bet po smagių savaitgalių ji kartais jaučiasi vieniša, tuščia, liūdi. Ieva kartais bijo žiūrėti žmonėms į akis, nors to iki šiol niekada nebūdavo. Kartais – pačiai keista, ima nepasitikėti savimi, bijo prašyti atostogų. Bet šiaip jai viskas gerai, tik dėl draugės šventos ramybės čia atėjo“, – pasakojo L.Kraučiūnienė.
6 priklausomybės kriterijai
Kalbant apie priklausomybės vystymąsi, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į suvartojamo alkoholio kiekį ir alkoholio vartojimo dažnumą.
Europoje naujausias peržiūrėtas rekomendacijas turi Jungtinė Karalystė, o Lietuvoje Respublikinis priklausomybės ligų centras yra išleidęs nedidelį lankstinuką. Taigi galima pačiam pasitikrinti savo alkoholio vartojimo įpročius.
Tyrimai rodo, kad žmonės, viršijantys šias normas, turi didesnę riziką susirgti kepenų, kraujagyslių ar priklausomybės ligomis ir net jų gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei žmonių, visiškai alkoholio nevartojančių ar neviršijančių šių rekomenduotinų normų.
Taip pat labai blogai, kai net jei žmogus negeria kasdien, bet kartą arba du kartus per savaitę išgeria gerokai didesnį kiekį už nustatytas normas, nes tokiu atveju organizmas nespėja apdoroti suvartojamo alkoholio ir didėja susirgimų rizika. Be to, net ir vartojant alkoholį mažomis dozėmis būtina bent dvi dienas per savaitę jo visai nevartoti.
A.Lošakevičius pabrėžė – kad alkoholio vartojimas tapo priklausomybe, nustatoma remiantis 6 pagrindiniais kriterijais, kurie apima ne tik fiziologinius kūno pokyčius (tolerancija alkoholiui), tačiau ir psichologinius bei socialinius ypatumus:
1. Ryškus troškimas vartoti alkoholinius gėrimus.
2. Sunku valdyti savo elgesį – alkoholio vartojimo pradžią, pabaigą, sunku nutraukti jo vartojimą.
3. Padidėjusi alkoholio tolerancija – žmogus vienu kartu gali išgerti vis daugiau.
4. Abstinencijos būklė – po alkoholio vartojimo dideliais kiekiais (paprastai kelias dienas), nutraukus ar sumažinus jo vartojimą, pasireiškia skirtingo stiprumo nerimas, miego sutrikimas, depresija, padidėjęs kraujospūdis, drebulys, prakaitavimas ir kt.
5. Susiaurėję interesai – mažėja pomėgių, silpnėja domėjimasis jais, nebelieka interesų. Žmogus didžiąją savo laiko dalį skiria tam, kad gautų alkoholio, jo vartojimui ar tam, kad atsigautų po jo vartojimo. Vis mažiau laiko lieka šeimai, darbui ir kitoms socialinėms funkcijoms.
6. Net ir suvokdamas, kad alkoholio vartojimas daro žalą sveikatai, žmogus vis tiek jį vartoja.
„Jei per paskutinius dvylika mėnesių gydytojui akivaizdūs bent trys iš šių kriterijų, jis gali nustatyti priklausomybės nuo alkoholio sindromą. Tačiau minėti simptomai gali būti sunkiai pastebimi. Pavyzdžiui, žmogus pradeda gerti penktadienį ir dideliais kiekiais vartoja visą savaitgalį, o pirmadienį, pasireiškus pagirioms ar abstinencijos simptomams, norėdamas juos susilpninti, išgeria dar šiek tiek alkoholio ir išeina į darbą įkaušęs, arba ryžtasi pravaikštai, slepiasi. Svarbu suprasti – kad tai ne tik darbo tvarkos pažeidimas, tai gali būti rimtos ligos požymis“, – aiškino pašnekovas.
Priklausomybės ratas
Pasak L.Kraučiūnienės, vystantis priklausomybei, žmogų ima kamuoti nuolatinės įkyrios mintys apie alkoholį. Jo siekiama „bet kokia kaina“ – meilikavimu, pažadais, melu, grasinimais, pykčiu. Priklausomi asmenys tampa išsisukinėjimo ir manipuliacijų virtuozais. Keičiasi jų vertybinės kryptys ir gyvenimo prioritetai, gavę alkoholio, svaiginasi nepaisydami neigiamų jų elgesio pasekmių. Neretai priklausomi asmenys į savo melo pinkles įtraukia artimuosius, prašydami už juos meluoti darbdaviams, kolegoms, gydytojams.
Vėliau seka abstinencijos periodas, pasižymintis neigiamais reiškiniais ir kaskart sunkėjančia vartotojo emocine būsena. Baimė, kaltė, gėda, pyktis tampa nuolatiniais vartojančio asmens palydovais. Asmeniui su šiais jausmais ir prasta psichoemocine būsena išbūti nepaprastai sunku, o jei dar nėra į ką atsiremti kasdienybėje, vėl ieškoma alkoholio ir patologinis priklausomybės ratas ima suktis...
Kodėl sunku pripažinti priklausomybę
Kodėl net tuomet, kai žmogus jau giliai įklimpęs, priklausomybę mato visi, išskyrus patį žmogų, kuris vis dar tiki, kad sugeba kontroliuoti alkoholio kiekį ir susitvarkyti pats?
Pasak A.Lokaševičiaus, negebėjimas to pripažinti yra būdingas daugeliui žmonių, kurie susiduria su priklausomybe. Tai iš tiesų yra reikšmingas požymis, kuris atsispindi trijuose iš anksčiau išvardintų 6 priklausomybės kriterijų – žmogui pasidaro labai sunku kontroliuoti savo troškimus ir elgesį, jis vartoja alkoholį nepaisydamas patiriamos žalos ir yra linkęs pateisinti vartojimą ar nesureikšminti pasekmių.
Reikia daug kantrybės ir supratimo siekiant suprasti ir pagelbėti žmogui pakeisti savo gynybos mechanizmus.
„Tai paaiškinti galima remiantis psichologiniais gynybos mechanizmais: žmonės naudojasi įvairiais psichologiniais gynybos mechanizmais, kuriais apsaugo save nuo patiriamo streso ir psichologinės įtampos. Šie mechanizmai asmeniškai žmogui turi svarbią reikšmę, padeda reguliuoti emocinę būseną, tačiau kai kurie jų yra ydingi ar net tampa žalingi, pavyzdžiui, alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.
Todėl reikia daug kantrybės ir supratimo, siekiant suprasti ir pagelbėti žmogui pakeisti savo gynybos mechanizmus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atveju tai yra apsunkinama ir biocheminiais pokyčiais smegenyse. Dažniausiai žmonės sugeba patys imtis veiksmų ir spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, tačiau kai kuriems būtina sveikatos specialistų pagalba. Artimųjų parama taip pat labai svarbi“, – teigė psichologas.
Neigimo liga
L.Kraučiūnienė, paklausta, kodėl žmogui taip sunku pripažinti savo priklausomybę, pasitelkia pasakojimą apie Alisos kreivų veidrodžių karalystę.
„Priklausomas asmuo tampa jos karaliumi. Pradžioje jis tikrai euforijoje, gėrisi savo visagalybe (pavartojęs alkoholio tampa atviresnis, drąsesnis, patrauklesnis sau), tačiau neilgai. Kuo dažniau karalius soste, tuo dažniau veidrodžiai rodo kreivesnį jo atspindį ir sukelia nusivylimą, agresiją, apatiją. Manoma, kad kiekvienas priklausomas asmuo sužeidžia 6–8 savo artimuosius. Todėl dažniausiai ir jo artimieji tampa tos karalystės dvariškiais (ko-priklausomais asmenimis).
Karaliaus realybė ima sparčiai tolti nuo trokštamos. Paradoksas, tačiau priklausomas asmuo apie savo priklausomybę sužino paskutinis, kai draugai, kolegos, vaikų mokytojai, net taksistas jau būna ne kartą apie tai kalbėję. Kodėl? Todėl, kad sutrikusi suvartojamo alkoholio kiekio kontrolė, nuolatiniai tušti pažadai liautis vartoti alkoholį ar mažinti kiekį, tolesnis jo vartojimas, nepaisant neigiamų pasekmių, reiškia tik viena – tu JAU sergi“, – teigė specialistė.
Manoma, kad kiekvienas priklausomas asmuo sužeidžia 6–8 artimuosius.
Paprastai kelyje į priklausomybę žmogus daug ką praranda – darbus, draugus, santykius, turtą. Tačiau svarbiausia – jis praranda dalį savasties, kurią pasiglemžia liga. Gyventi nejautroje ir neigime savotiškai saugiau – mažiau skauda. Todėl pripažinti priklausomybės ligą yra labai sunku, nes tai reiškia faktą, kad tu sergi ir tam, kad sveiktum, turi prisiimti atsakomybę už save ir savo sveikatą.
„O jei tos savasties tiek nedaug likę, kad pačiam žmogui neužtenka savo resursų – noro, jėgų, disciplinos – savarankiškai sveikti? Tada vėl kyla noras bėgti nuo skausmo į tariamą malonumą. Šiuo atveju kažkas iš artimųjų galėtų pakalbėti – tik nuoširdžiai, nesmerkdamas, suteikdamas vilties. Arba reikėtų kreiptis į profesionalus, dirbančius su priklausomybėmis, kurie padės pasirinkti sveikimo kelią“, – svarstė pašnekovė.
Kaip gali padėti artimieji?
A.Lokaševičius pabrėžė, kad artimieji turi ne tik aiškiai suvokti ir įsisąmoninti problemą, bet ir nuolat raginti bei skatinti žmogų gydytis, aiškiai įvardinti paties žmogaus patiriamus (ir kitų pastebimus) sunkumus, padėti žmogui suvokti su alkoholio vartojimu susijusias pasekmes ir palaikyti jo mėginimus gydytis.
Psichikos liga sergančio asmens aplinka yra svarbus rodiklis – jei aplinkiniai teigia, kad problema yra akivaizdi, didesnė tikimybė, kad asmuo kreipsis pagalbos.
Priklausomybė, kaip ir kitos ligos, lengviau ir sėkmingiau gydoma, kol yra dar neįsisenėjusi.
Paklaustas, ką mano apie nuostatą, kad žmogus pirmiausiai turi pasiekti savo dugną ir tik tuomet sugebės pripažinti problemą ir atsispirti kilimui aukštyn, A.Lošakevičius teigė, kad tai žalingas įsitikinimas, nes jis suponuoja idėją, kad neverta ką nors daryti, „kol nepasiektas dugnas“.
„Žmonės kreipiasi ir priima pagalbą dėl įvairiausių priežasčių ir į gydymą reikia nukreipti kuo anksčiau, nes priklausomybė, kaip ir kitos ligos, lengviau ir sėkmingiau gydoma, kol yra dar neįsisenėjusi. Sergantį asmenį supantys žmonės (šeima, draugai, darbdavys, kolegos ir kt.) turėtų aiškiai komunikuoti, kad žmogaus vartojimas daro matomą žalą jam ir aplinkiniams, visi tai pastebi ir reikia kreiptis pagalbos. Galima padėti susirasti specialistų kontaktus ir užsiregistruoti ar palydėti į gydymo įstaigą“, – patarė psichologas.
Pasak L.Kraučiūnienės, dugnas, nuo kurio priklausomas nuo alkoholio žmogus galėtų atsispirti, kad pradėtų sveikti, kiekvienam savas ir labai subjektyvus. Vienam, regis, pakanka, kad jam svarbus žmogus tartų žodį, ir to pakaks gyvenimo krypčiai pakeisti. Kitam ir suirusių santykių, prarasto verslo, sugadintos reputacijos, artimųjų mirčių negana – žmogus vis dar neigime.
„Aš, kaip koučingo specialistė, tuomet klausiu: kas dar gero ar baisaus Tavo gyvenime turi nutikti, kad sustotum? Kiek dar leisi sau mokėti tokią didelę kainą už tai, kur eini dabar? Visiškas žmogaus priėmimas neteisiant, nesmerkiant, nes liga jau jį pasirinko, gali padėti jam nebegrimzti giliau ir rinktis sveikimo kelią.
Padrąsinimas iš išorės gali padėti žmogui pamatyti savo tikrąjį atspindį veidrodyje ir nustoti meluoti, visų pirma, sau. Tik nuoširdžiame santykyje su kitu žmogumi priklausomo asmens gėda, kaltė, baimė ima tirpti. Atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi, palaipsniui susigrąžinama atsakomybė už savo gyvenimą ir sveikatą“, – įsitikinusi pašnekovė.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.