Mitas Nr. 1: susergama dėl prastos higienos
Aplinkiniai ant sergančiųjų psoriaze kūno dažnai gali pamatyti didžiulius „žvyneliais“ padengtos sausos odos plotus, kurie pleiskanoja ir trūkinėja, juos pasikasius lieka raudonos dėmės. Be to, perbraukus ranka per ligos pažeistą galvą, ant drabužių ir aplinkinių paviršių pabyra pleiskanų. Tad nereikėtų stebėtis, kad daug kas šios ligos atsiradimą sieja su prasta higiena, o jos atsikratyti ragina pasirinkus tinkamą šampūną ar muilą.
Tačiau susergama ne dėl higienos problemų, o dėl pernelyg aktyvios imuninės sistemos. Paprastai odos ląstelėms atsinaujinti reikia iki 28 dienų, bet sergant žvyneline šis terminas sutrumpėja iki 5 dienų, negyvos odos ląstelės nespėja nukristi, kaupiasi ir sukelia uždegimą – galiausiai matomos raudonos iškilios ir gelsvu ar sidabriniu negyvų ląstelių žvynu padengtos uždegiminės plokštelės. Gera asmens higiena gali tik padėti sumažinti varginančius simptomus, ypač jei į vonią įberiama magnio druskų ar įpilama vonios aliejų. Reikėtų turėti omenyje, kad vanduo negali būti pernelyg karštas – tuomet oda išsausės ir niežėjimas tik suintensyvės.
Mitas Nr. 2: serga tik suaugusieji
Nors psoriazė dažnai laikoma suaugusiųjų liga, ja susergama ir ypač ankstyvame amžiuje. 15min.lt skaitytojai jau galėjo susipažinti su nuo pat ankstyvos vaikystės psoriaze sergančios Evijos, kuriai pirmieji ligos simptomai prasidėjo vos septynerių, istorija. Kaip rodo šios merginos pavyzdys, liga yra paveldima – jei atsirado psoriazei būdingų bėrimų, sergančiųjų reikėtų paieškoti ir savo giminėje. JAV veikiančio bei psoriaze ir psoriaziniu artritu sergantiems žmonėms paslaugas teikiančio Nacionalinio psoriazės fondo duomenimis, jei bent vienas iš tėvų serga psoriaze, egzistuoja 10 proc. tikimybė ligą perduoti savo vaikui. Jei serga abu tėvai, rizika didėja net iki 50 procentų.
Mitas Nr. 3: yra tik vienas ligos tipas
Nors net keturi iš penkių sergančiųjų susiduria su plokšteline žvyneline, kai beriama papulėmis ir plokštelėmis, o bėrimai susiformuoja alkūnių, kelių ir juosmens srityse, yra ir daugiau šios ligos formų. Štai lašine žvyneline, kai smulkiais rausvais lašeliais išberia visą kūną, dažniausiai serga jaunuoliai, ją išprovokuoja streptokokinė infekcija. Reikėtų tik pasidžiaugti, kad šios rūšies žvynelinė dažniausiai trunka iki kelių mėnesių ir nesikartoja.
Raukšlių žvynelinė plinta natūralių odos raukšlių srityje, pavyzdžiui, pažastyse, po krūtimis, kirkšnyse, tarp sėdmenų ir tarpvietės srityje. Ši ligos rūšis pasižymi intensyvesne raudona spalva, mažesniu pleiskanojimu ir skausmingais įtrūkimais, ją kur kas sunkiau gydyti. Negana to, kartais prisideda ir antrinė Candida grybelinė infekcija. Delnų ir padų žvynelinė itin stipriai vargina dėl susidarančių pūlinukų ir nuolatinio kartojimosi. Kadangi pažeidžiamos kasdieniame gyvenime itin reikalingos kūno vietos, dažnai sutrinka ir darbingumas. Ganėtinai reta pustulinė žvynelinė pažeidžia visą odą, susidaro baltų pūlių pripildytos ir raudona oda apsuptos pūslelės.
Mitas Nr. 4: žvyneline galima užsikrėsti
Žvynelinė susijusi su organizmo viduje vykstančiais procesais, ji gali būti perduodama iš kartos į kartą, tačiau daugybė žmonių vis dar įsitikinę, jog šia liga galima užsikrėsti. Toks klaidingas įsitikinimas sergantiems žmonėms sukelia nemažai diskomforto: jie išprašomi iš sporto klubų ir viešų baseinų, teikti paslaugas atsisako kirpėjai ir masažistai, net ir karštą vasarą jie stengiasi kūną pridengti drabužiais, liga gali kliudyti siekti reprezentacinės išvaizdos reikalaujančio darbo. Pasitaiko, kad bijoma atsisėsti šalia viešajame transporte, sulaukiama nemalonių sveikatos specialistų komentarų, o vaikai ir paaugliai susiduria net su patyčiomis. Tačiau baimė užsikrėsti žvyneline neturi jokio pagrindo – kad ir kaip nepatraukliai atrodytų ligos pažeisti odos plotai, galima drąsiai (žinoma, jei kitas žmogus sutinka!) liestis prie sergančiojo, jį apkabinti, pabučiuoti ar pasidalinti maistu. Be to, būdami sergančiojo žvyneline draugijoje ne tik neužsikrėsite, bet ir jam padėsite.
Mitas Nr. 5: liga pažeidžia tik odą
Žvynelinės simptomai ryškiausi ant odos, tačiau liga turi įtakos ir žmogaus psichinei sveikatai. Dėl ligos stigmatizavimo ir aplinkinių baimės apsikrėsti kenčia socialinis sergančiųjų gyvenimas (net santykiai šeimoje!), kankina nuolatinis nerimas, užsisklendžiama savyje, mažėja pasitikėjimas savimi ir gyvenimo kokybė. Kenčiantys nuo žvynelinės simptomų dvigubai dažniau nei nesergantys jokia odos liga linkę susirgti depresija.
Negana to, sergant žvyneline pažeidžiama ne tik oda, bet ir visas organizmas. Niežtint nusidraskomos odos dėmės gali kraujuoti ir tapti užkrėtimų priežastimi. Taip pat net tris kartus padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kuri susijusi su uždegimine žarnyno liga, metaboliniu sindromu, kraujo riebalų disbalansu, insulinui atspariu diabetu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir nereguliariu širdies plakimu. Padidėja ir vėžinių susirgimų rizika, prastėja regėjimas. Kas trečias sergantis žvyneline, Nacionalinio psoriazės fondo duomenimis, vėliau greičiausiai susidurs su sąnarius pažeidžiančiu psoriaziniu artritu, kuris pažeidžia kelio, čiurnos, riešo, plaštakos, pėdų ar stuburo sritis ir gali sukelti neįgalumą.
Mitas Nr. 6: išgyti galima pakeitus mitybą
Turint problemų su oda ar kenčiant nuo jos bėrimų dažnas dermatologas patars ne tik peržiūrėti savo kosmetinę, bet ir iš pagrindų pakeisti mitybą. Deja, bet tokios taisyklės netinka sergantiems žvyneline – pavyzdžiui, glitimo ir laktozės atsisakymas neišgelbės nuo žvynelinės židinių. Vis dėlto čia yra ir dalis tiesos. Ši liga kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai, tad mitybos pakeitimas kai kuriems gali turėti teigiamos įtakos, mat ligos paūmėjimą kartais paskatina didelis suvartojamo rafinuoto cukraus kiekis, maisto dažikliai, piktnaudžiavimas alkoholiu, raudona mėsa, stipriai apdirbti maisto gaminiai ir pieno produktai. Nustatyta, kad žuvų taukuose esantys Omega-3 riebalai, iš Kajeno paprikų išgaunamas kapsaicinas ir ciberžolė gali palengvinti uždegimą ir nuraminti žvynelinės simptomus.
Mitas Nr. 7: sergant žvyneline nėra jokios vilties turėti švarią odą
Taip, žvynelinė yra neišgydoma, bet tai nereiškia, kad jos neįmanoma gydyti ir gyventi visavertiškai. Sergant lengvesnės formos psoriaze, didžiulės naudos gali duoti dažnesnis būvimas saulėje, mitybos subalansavimas, metimas rūkyti, streso valdymas, odos drėkinimas ir panašiai. Sunkios formos žvynelinei gydyti naudojami kur kas sudėtingesni gydymo metodai: fototerapija, geriami ir leidžiami vaistai, kuriais siekiama sustabdyti pernelyg aktyvų odos ląstelių dalijimąsi, numalšinti niežulį ir pašalinti iš organizmo negyvos odos perteklių.
Štai Gedimino pavyzdys rodo, kad su žvyneline galima susigyventi ir iki minimumo sumažinti jos simptomus, net ligai paveikus daugiau nei pusę kūno. Svarbu tik kreiptis į medikus, kurie apžiūrės bėrimus, detaliai peržiūrės paciento ir jo šeimos ligų istoriją ir paskirs tinkamiausią gydymą. Ypač kai efektyvių gydymo metodų ir galimybių gydytis tik daugėja. Aplinkiniams taip pat nereikėtų vadovautis mitais, o pamėginti įsigilinti į ligos pavojus ir išmokti palaikyti nuo jos kenčiančius žmones.
Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.
