Periferinis galvos svaigimas
Gydytojai tai vadina gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu ir teigia, kad jis būdingas 40 proc. žmonių, besiskundžiančių galvos svaigimu. Jis atsiranda dėl šalia vidinės ausies esančio labirinto pažeidimų, kuriuos gali sukelti patirta galvos ar kaklo trauma, insultas, išsėtinė sklerozė, vidurinės ausies uždegimas ir t. t. Svaigimas įprastai pasireiškia atliekant galvos judesius, trunka trumpai ir nesukelia klausos sutrikimų, dažniausiai praeina savaime.
Ką daryti. Jei galvos svaigimas kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų, ar tai gerybinis svaigimas, ar jį sukėlė smegenų pažeidimai, tarkime, Menjero liga ir kt. Be to, galvos svaigimas gali signalizuoti ir širdies nepakankamumą, padidėjusį kraujospūdį. Galbūt vartojate netinkamus vaistus, kurie taip pat gali paskatinti galvos svaigimą.
Galvos svaigimas dėl kraujotakos sutrikimo
Jis atsiranda dėl įvairių priežasčių sutrikus smegenų kraujotakai ir pasireiškia prieš alpstant. Šį galvos svaigimą gali išprovokuoti staiga sumažėjęs kraujospūdis, stiprus skausmas, tarkime, susižeidus, lūžus kaului, – taip organizmas apsaugo nuo nepakeliamo skausmo. Dažniausiai trumpam netenkama sąmonės ilgai būnant saulėje, tvankioje ir karštoje patalpoje, ištikus nerviniam šokui, patyrus didelį stresą.
Ištikus migrenos priepuoliui, įprastai skauda vieną galvos pusę, pykina. Ir tai gali trukti nuo keleto valandų iki kelių parų.
Ką daryti. Apalpusįjį reikia paguldyti ant nugaros (negalima dėti pagalvės), jo galva turi būti šiek tiek nuleista, o kojos pakeltos. Atlaisvinkite kvėpavimo takus spaudžiančius drabužius, apšlakstykite veidą vėsiu vandeniu, paplekšnokite delnais per skruostus ar uždėkite ant kaktos vėsų kompresą. Jeigu apalpimo priežastis nukritęs kraujospūdis, duokite atsigerti stiprios kavos, ko nors sūraus (pavyzdžiui, pomidorų sulčių su druska) – druska sulaiko vandenį ir didina kraujospūdį. Būklei negerėjant, reikėtų kreiptis į medikus.
Navikai
Pasak gydytojų, vienas galvos svaigimo simptomų gali būti smegenų vėžys. Tiesa, dažniausiai drauge pasireiškia ir kiti simptomai: galvos skausmas, pykinimas, nuovargis, mieguistumas, dvejinimasis akyse ir kt. Jeigu šie požymiai kartojasi jau kurį laiką, būtina pasikonsultuoti su neurologu ar šeimos gydytoju. Paprastai, be kitos apžiūros ir tyrimų, atliekama smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.
Ką daryti. Jei kartą susvaigo galva ar supykino, nepanikuokite, nes šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį. Jei svaigimas kartojasi, pasikonsultuokite su gydytoju.
Orų permainos
Dauguma žmonių, kurių sutrikusi kraujotaka ar serga tam tikromis ligomis, ypač jautriai reaguoja į orų permainas. Sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tačiau gali pabloginti savijautą, sutrikdyti miegą ar sumažinti darbingumą. Daugeliui paūmėja lėtinės ligos, senos traumos, ima sukti sąnarius.
Ypač galvos svaigimas ir mieguistumas pasireiškia keičiantis slėgiui. Pavyzdžiui, staiga smarkiai atšilus orams, plečiasi kraujagyslės, mažėja kraujospūdis. Smegenys ir kiti organai prasčiau pasisavina deguonį, kepenys lėčiau šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas. Dėl to jaučiamės pavargę ir nedarbingi. Įsivyravę karšti orai gali sukelti migrenos ar astmos priepuolį, galvos skausmus, sutrikdyti širdies ritmą.
Taip pat skaitykite: 5 gydytojo patarimai tiems, kas junta sąnarių skausmą keičiantis orams
Ką daryti. Jeigu galva svaigsta dėl oro permainų, stenkitės laikytis režimo, nepervargti. Ypač padeda lengva mankšta, kontrastinis dušas (gerina kraujotaką). Keičiantis slėgiui, susidūrus šilto ir šalto oro masėms, susiformavusios oro slėgio bangos skatina nuotaikų kaitą. Tomis dienomis geriau nesiimti rimtų darbų ir nespręsti svarbių reikalų, nes toks oras labai trukdo blaiviai mąstyti ir išsaugoti emocinę pusiausvyrą. Staiga kintantis slėgis, kai temperatūra padidėja arba sumažėja 10 laipsnių, ypač stipriai veikia smegenų kraujotaką. Jeigu apėmė bendras silpnumas, ėmė mirgėti akyse, svaigti galva, tirpti galūnės, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti insulto simptomai.
Migrena
Kaip vieną dažnesnių galvos svaigimo priežasčių medikai įvardija migreną. Ji dažniausiai pasireiškia galvos svaigimu, regėjimo sutrikimais, galūnių dilgčiojimu ar stingimu, kalbos, suvokimo sutrikimais, kurie gali trukti iki 20 minučių. Ištikus migrenos priepuoliui, įprastai skauda vieną galvos pusę, pykina. Ir tai gali trukti nuo keleto valandų iki kelių parų. Dažniausiai migrena būna paveldėta.
Jeigu migrenos priepuolis prasidėjo pirmąsyk, geriausiai pamiegoti, užtemdyti langus, nes šviesa dirgina. Jeigu labai pykina, galima užvalgyti ko nors lengvo – sumažina šleikštulį. Migrenos priepuolių profilaktika – dienos režimas (svarbu pakankamai išsimiegoti, bet nepersimiegoti, nepervargti), kasdienė mankšta gerina smegenų kraujotaką. Taip pat veiksmingi masažai, akupunktūra.
Reikėtų vengti šokolado, kakavos, riešutų, brandinto sūrio, raudonojo vyno, alaus, citrusinių vaisių sulčių, kofeino turinčių ir gazuotų gėrimų, nes jie sukelia migreną. Pasak natūropatų, šią ligą įmanoma palengvinti taikant kompleksinį gydymą: homeopatiją, detoksikacines procedūras, kvėpavimo terapiją ir keičiant mitybą.
Taip pat skaitykite: Galvos skausmo priežastys. Kaip išvengti migreninių ir kitokių negalavimų?
Ką daryti. Jei stiprūs galvos skausmai vargina dažniau nei kartą per du mėnesius, pasikonsultuokite su gydytoju. Paprastai atliekama magnetinio rezonanso tomografija. Migreninį skausmą kartais sukelia paūmėjęs cukrinis diabetas, infekcinės ligos, lėtiniai uždegimai.
Anemija
Vienas anemijos simptomų – galvos svaigimas, greta kurio neretai jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, galvos skausmai be priežasties, tirpstančios ir šąlančios galūnės. Mažakraujystė – tai organizmui pavojinga geležies trūkumo pasekmė. Ypač ji pavojinga per nėštumą, nes geležies stoka gali sukelti persileidimą, raumenų funkcijos, miego ir elgsenos sutrikimus, net depresiją.
Nenumokite ranka ir pasikonsultuokite su gydytoju, jeigu ėmė dažnai svaigti galva, be priežasties tapote dirglūs, sunku susikaupti, mokytis ir dirbti, jaučiate bendrą silpnumą ir nuovargį, padažnėjo pulsas, nusilpo raumenys, pakito uoslės ir skonio receptoriai, pykina arba norisi valgyti aštraus, pikantiško ar rūgštaus maisto. Taip pat gali svaigti galva arba ją skaudėti, tirpti ir šalti galūnės.
Taip pat skaitykite: Verta žinoti: kaip gyventi ir maitintis, kad nekankintų mažakraujystė
Ką daryti. Anemija išduoda ir išbalusi oda, dažnai kylantys spuogai, votys ir nusilpęs imunitetas. Reikėtų ištirti kraują. Geležies gali trūkti, jei dažnai laikotės dietų, valgote nevisavertį maistą, aktyviai sportuojate, gausiai kraujuojate per mėnesines, rūkote, laukiatės arba maitinate krūtimi, sergate skrandžio ar kitomis virškinimo trakto ligomis, dažnai vartojate virškinimą gerinančių ar skrandžio sulčių rūgštingumą mažinančių vaistų.
Išsėtinė sklerozė
Išsėtinei sklerozei būdinga nuovargis, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas (eisena tampa netvirta), vienos ar daugiau galūnių silpnumas, tirpimas, sutrikęs regėjimas.
Anot gydytojų, ši liga paprastai vystosi lėtai, retai kada greitai progresuoja. Kartais būna tokia lengva, kad žmogus visą gyvenimą nugyvena net neįtardamas ja sergąs. Išsėtinės sklerozės simptomai dažniausiai yra panašūs į kitų ligų, todėl žmonės dažnai į juos nekreipia dėmesio arba palaiko pervargimu, išsekimu. Išsėtinei sklerozei būdinga nuovargis, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas (eisena tampa netvirta), vienos ar daugiau galūnių silpnumas, tirpimas, sutrikęs regėjimas, nevalingi akių judesiai, vienos akies skausmas. Taip pat gali padažnėti šlapinimasis, drebėti galūnės, susilpnėti seksualiniai pojūčiai, klausa, atsirasti ūžimas ausyse ir kt. Ypač šie simptomai išryškėja po fizinės veiklos ar karštos vonios.
Anot gydytojų, sergant išsėtine skleroze, vargina reguliariai pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai, ypač pavasarį ir rudenį. Paskui ligos simptomai vėl susilpnėja arba visai išnyksta. Žmogus mano, kad yra sveikas, bet po kiekvieno priepuolio atsiranda vis daugiau pažeidimų. Ilgainiui būklė blogėja: sergančiajam darosi sunku ne tik vaikščioti, bet ir apsirengti.
Ką daryti. Specialistų teigimu, išsėtinė sklerozė – labai klastinga, progresuojanti lėtinė ir nepagydoma centrinės nervų sistemos liga, kuria susirgęs žmogus tampa neįgalus. Taigi, jei vargina minėti simptomai, šeimoje yra sirgusiųjų išsėtine skleroze, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju.
