1. Trauminio įvykio išgyvenimas
Norint apsisaugoti nuo trauminio įvykio prisiminimų, žmonės siekia apie juos negalvoti, bandyti „išstumti“ atsiminimus iš savo galvos. Tačiau jie niekur nedingsta ir sugrįžta į mūsų mintis, sapnus, blogina savijautą ir apsunkina kasdienę veiklą bei santykius. Išgyvenus traumą sugriūva tikėjimas, kad pasaulis yra palankus ir geras, kad gyvenimas prasmingas, o žmogus – vertingas. Kyla neviltis, pasimetimas, kartais net savižudiškos mintys.
2. Psichologinės krizės metu
Dideliems rūpesčiams užgriuvus ar patiriant smarkią reakciją į emociškai svarbų įvykį, žmogus gali jaustis bejėgis, pasimetęs, prislėgtas. Krizės metu tampa sudėtinga pasirūpinti savimi. Ką jau kalbėti apie gyvenime kylančių užduočių atlikimą. Krizės išgyvenimo metu, psichologas padės surasti adaptyvių psichologinio diskomforto įveikimo (ar nusiraminimo) būdų bei kartu ieškos naujų adaptacijos galimybių.
3. Priklausomybės
Išgyvenant sunkumus, natūralu, kad kyla noras nejausti skausmo, negalvoti apie tai, kas kelia nerimą, pabėgti nuo visko, atitrūkti nuo realybės. Tokiu metu gali kilti poreikis vis dažniau išgerti, piktnaudžiauti raminamaisiais vaistais, narkotikais ar kitomis svaiginančiomis medžiagomis. Deja, toks bandymas pabėgti ilgainiui sukelia tik dar daugiau neigiamų pasekmių ir atsiranda pavojus priklausomybės išsivystymui. Pokalbis su psichologu gali padėti susitvarkyt su iššūkiais ar kylančiais emociniais sunkumais labiau adaptyviais ir nekenkiančiais sau būdais.
4. Netektys, praradimai, gedulas
Patyrus netektį, žmogus jaučia psichologinį skausmą, todėl gali emociškai atsitraukti nuo kitų, gali nebegalėti pailsėti, jausti psichosomatinius simptomus.
Gedintis žmogus dažniau jaučia ne tik liūdesį ar nusivylimą, bet ir kaltę, pyktį, susierzinimą, todėl gali būti prarandami šilti jausmai kitiems žmonėms. Šios reakcijos į netektį atitinka normalų gedulą. Tačiau kartais patyrus netektį, gedulo reakcija gali būti pavėluota, perdėtai stipri arba trunkanti labai ilgą laiką.
Tokiu atveju siekiant išvengti depresijos ar pataloginio gedulo, kuris gali užsitęsti net ir visą gyvenimą, labai svarbi yra psichologo pagalba gedinčiajam priimti ir išreikšti praradimo skausmą, pažinti savo naujus praradimo jausmus ir savijautą.
5. Esant emociniams sunkumams
Nuolat jaučiant nerimą, kaltę, baimę, liūdesį, išgyvenant didelį emocinį jautrumą ir nuotaikų svyravimą gali tapti labai sunku atlikti kasdienę veiklą ar išlaikyti stabilius santykius su kitais žmonėmis. Emociniai sunkumai trukdo prisitaikyti prie kasdieninių iššūkių ar pokyčių. Žmogus nebejaučia malonumo darydamas tai, kas anksčiau buvo malonu ir įdomu, gali jaustis pasiklydęs gyvenime, apima aklavietės jausmas, nesimato išeities.
6. Esant elgesio sunkumams
Psichologas gali padėti, jei vargina nekontroliuojamas elgesys, agresija, pykčio protrūkiai. Galbūt žmogus yra linkęs daug konfliktuoti, nesilaikyti socialiai priimtinų taisyklių, įsipainioti į pavojingas situacijas ar būti pavojingu kitiems.
Dažnai asmenys su elgesio sunkumais gali turėti polinkį į priklausomybes, smurtinį elgesį. Būna, kad žmonės su elgesio sunkumais patys ne visada supranta, kodėl pasielgė taip, kaip pasielgė, tad gali kilti pasimetimas. Artimiesiems tokioje situacijoje gali būti labai sunku ar net pavojinga, todėl prastėja santykiai, prarandami artimi žmonės.
7. Problemos santykiuose
Nepasitikėjimas kitu žmogumi, baimė prisirišti, neištikimybės, konfliktai, kito žmogaus negerbimas, manipuliacijos, nenoras kalbėtis – visa tai apsunkina santykius ar net užveria kelią megztis naujiems. Kai kuriems žmonėms apskritai kyla sunkumų sukurti santykį net ir esant dideliam norui ar pastangoms. Konsultacijų su psichologu metu žmogus gali pažinti save santykiuose, analizuoti konkrečias situacijas, ieškoti naujų reagavimo būdų, kurie padėtų megzti glaudesnius ir nuoširdesnius ryšius.
Bet nebūtinai tik esant sunkumams
Klaidinga manyti, kad į psichologą galima kreiptis tik esant sunkumams ar rūpesčiams. Atverti kabineto duris galime ir tuomet, kai norisi geriau save pažinti, kai ieškoma atsakymų į rūpimus klausimus, kai siekiama didinti pasitikėjimą savimi.
Į psichologą rekomenduojama kreiptis ir tuomet, kai yra noras išmokti tyrinėti savo jausmus ir juos reikšti, norintiems pamilti save ir tobulėti.
Jei žmogus jaučia, kad kasdienybė darosi vis sudėtingesnė, kad įprastas užduotis ar veiklas atlikti darosi vis sunkiau, o santykiuose kyla konfliktai ir nesusipratimai, yra visai naudinga sustoti ir prisiminti, kad gali kreiptis pagalbos.
Parengė psichologė Gintė Gudzevičiūtė, publikuota Psichologijos ir mokymų centras.
