Kaip teigia psichoterapeutė Tina Gilbertson, dažniausiai tokią bendravimo strategiją renkamės tuomet, kai manome, kad nenusipelnėme išsakyti savo minčių arba tiesiog baiminamės būti nuoširdūs ir atviri. Taigi 7 ženklai, rodantys pasyvią agresiją.
Užduodate grėsmingus klausimus
„Kartais pasyviai agresyvūs komentarai iš mūsų atkeliauja kaip konfrontacija, kaltinimai“, – teigia kognityvinio elgesio terapeutas Alexas Hedgeris. Tarkime, tokio pobūdžio klausimai kaip „Kodėl mes esame Žemėje? Ar kada susimąstei apie tai?“ arba „Ar tu visai išprotėjai?“ (nebent asmuo ruošiasi tikrai padaryti kokią siaubingą kvailystę, pavyzdžiui, šokti be parašiuto) vadinami pasyviai agresyviais. Kodėl?
Visų pirma, jie kitą asmenį įstumia į nejaukią padėtį, kai šis turi nieko nelaukdamas gintis. Be to, tikėtina, tikrai neišgirsite to, ką norėtumėte girdėti.
Kalbate ilgesingomis užuolankomis
Kitas pasyviai agresyvaus elgesio modelis būna tuomet, kai kažko norima, tačiau klausiama ar prašoma netiesiogiai. „Pavyzdžiui, kai draugas ar draugė sako, jog ruošiasi eiti į vakarėlį, o jūs numykiate „o, kad ir aš galėčiau ten eiti“, – sako psichoterapeutė Janet Zinn. Taip daromas spaudimas, tad žmogus gali pasijausti nejaukiai, nežinodamas, ką atsakyti. Kur kas geriau sakyti tiesiai šviesiai: „Ar galiu ir aš eiti kartu?“ Taip išsiaiškinsite situaciją ir nė vienas nesijausite nesmagiai.
Taip pat skaitykite: Generalinis namų ir proto „valymas“: įsileidžiame į gyvenimą naują patirtį
Dar vienas pasyvios agresijos tipas gali būti susijęs su nesėkmėmis ar įžeidinėjimais. Kaip teigia psichologė Ramani Durvasula, tai atskleidžia tipinė situacija. Tarkime, kas nors biure ateina su naujais ir dailiais batais. O pasyvus agresorius vietoj pagyrų renkasi puolimą: „Norėčiau tokių naujų batų kaip šie, gaila, kad visi mano pinigai skirti buto nuomai...“
Tokie komentarai, tikėtina, išsakyti specialiai, priverčia žmones jaustis kaltais, tačiau to pasyvus agresorius dažniausiai ir siekia net nesuprasdamas.
Sakote nenuoširdžius komplimentus
Kartais pavydas ir pasyvi agresija susilieja į vienį. Užuot džiaugęsi dėl kito asmens, reagavę į tam tikrus malonius įvykius teigiamai, sakote ką nors šiurkštaus ir nemalonaus, tačiau nebūtinai tiesiogiai. Tarkime, jūsų draugei pasipiršo, o jūs tokio įvykio savo gyvenime laukiate metų metus. Džiaugsmą būsimai nuotakai greitai gali aptemdyti išsakytos mintys: „Visgi jis išdrįso“, arba „Deimantas galėjo būti ir didesnis“.
Panaši situacija susiklosto ir tuomet, kai draugė visomis išgalėmis bando sulieknėti ir galiausiai atrodo pribloškiamai, tačiau šalia pagyrų sulaukia „komplimento“, kad jos išvaizda pernelyg ligota.
Kitas pavyzdys – artimas žmogus įsigyja namą ar butą, o jūs vietoj pasveikinimo naują gyvenamąją vietą apibūdinate kaip „galėsi viską perdaryti taip, kaip tau patiks“ (nors gal jis net nesiruošia to daryti, nes jam ir taip labai gerai...). Panaši situacija susiklosto ir tuomet, kai draugė visomis išgalėmis bando sulieknėti ir galiausiai atrodo pribloškiamai, tačiau šalia pagyrų sulaukia „komplimento“, kad jos išvaizda pernelyg ligota, veidas sukritęs ir apskritai jai reikėtų pavalgyti...
Jeigu jaučiate, kad ir jūs taip elgiatės, ženkite žingsnį atgal ir atsiprašykite. Geriau jau pripažinkite savo klaidą nei manykite, kad jūsų pavydo ir pasyvios agresijos niekas nepastebėjo.
Taip pat skaitykite: Dietų triukai, kuriais neverta tikėti
Delsiate
Galbūt esate kažkuo nepatenkinti, nelaimingi, pavyzdžiui, darbe, ar asmeniniame gyvenime, tačiau delsiate ir nieko nedarote. Tyla nėra gera byla šiuo atveju, kadangi viską paliekate paskutinei akimirkai, o tada belieka laukti paties blogiausio rezultato, nusivylimo savimi ir nepasitenkinimo tuo, ką darote.
Pasyvios agresijos pavyzdys – tai gebėjimas pasakyti, kad jūs negavote kvietimo, pamiršote ar pametėte kažką svarbaus, tačiau iš tikrųjų atsakymas vienas – jūs nieko nenorėjote pakeisti.
Ne sprendžiate situaciją, o bėgate
Visus kviečiate pietauti, tačiau tik ne jį/ją, apkalbinėjate ir panašiai. Argi taip elgiasi suaugę žmonės?
Galbūt nesate geriausio metų kolegos titulo laimėtojas, o gal nemėgstate vieno ar kito žmogaus darbe. Tačiau net nebandote užmegzti ryšio ir išsiaiškinti, kas ne taip, o tiesiog ignoruojate tą žmogų. Visus kviečiate pietauti, tačiau tik ne jį/ją, apkalbinėjate ir panašiai. Argi taip elgiasi suaugę žmonės?
Akivaizdžiai demonstruojama nepagarba visų pirma kenkia jums pačiam, kadangi jausdamiesi viršesni jūs iš tikrųjų esate silpnesni ir labai aiškiai tą parodote.
Taip pat skaitykite: Tobulėkime kartu. Kaip išmokti išspręsti kankinančią situaciją ir atsikratyti nerimo
Kuriate piktus kėslus
„Ne tik socialiai engiate žmogų, bet ir specialiai kenkiate. Neva užmirštate perduoti svarbią žinią, dokumentus, nepersiunčiate svarbios informacijos, o kai tai išaiškėja, teisinatės, kad nė nenumanote, kaip tai galėjo nutikti“, – sako psichologas Benas Michaelis.
Panašūs pasyvios agresijos pavyzdžiai gali būti susiję ir su jūsų nesąmoningu pavydu draugams, kurie turi daugiau valios ar tikėjimo savimi. Tarkime, draugė laikosi dietos, o jūs jai tempiate skanėstus kiekvieną dieną arba kviečiate apsipirkti, nors žinote, kad ji taupo pinigus kelionei.
Išlaikote „rezultatą“
Pavyzdžiui, artimas žmogus negalėjo ateiti į jūsų gimtadienį, o gal vestuves? Mylima sesuo praleido krikštynas? Žinoma, jausitės nusivylę ir nelaimingi. Tačiau kur čia slypi pavojus? Pasyvi agresija prasideda tada, kai jūs vietoj nuoširdaus pokalbio apie tai, kodėl vienas ar kitas brangus jums asmuo negalėjo pasirodyti, pradedate žaidimą „na, ir gerai, dabar jau aš neateisiu/nekviesiu“ ir pan.
Taigi, kažkas neatėjo vakarienės? Jūs neisite į gimtadienį. Pamiršo jus pasveikinti paaukštinimo proga? Jūs pamiršite pasidžiaugti kelionės įspūdžiais... Išlaikyti rezultatą nėra sunku, tačiau iš tikrųjų tokiu elgesiu tik didinate atotrūkį, o ne kuriate palankius santykius.
