1. Kuo daugiau vitaminų vartosime, tuo sveikesni būsime
Netiesa! Ilgesnį laiką saujomis geriant vitaminų ir mikroelementų preparatus galima sugadinti sveikatą. Perdozavus sintetinių preparatų (ypač vitaminų A ir D) pasekmės gali būti net liūdnesnės nei tada, kai vitaminų ir mineralų trūksta.
Gali atsirasti rimtų virškinimo sutrikimų, kamuoti galvos skausmai, sutrikti inkstų ar kepenų veikla, išopėti gleivinė, net prasidėti neurologiniai sutrikimai. Yra ir dar viena blogybė: kai organizmas nuolat gauna išgrynintus vitaminus, aptingsta ir pradeda vangiai pasisavinti naudingąsias medžiagas iš maisto.
Labiausiai maisto papildai gelbsti tada, kai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, didelės įtampos) reikia pastiprinti nusilpusį organizmą.
2. Ledus galima valgyti tik vasarą
Atvirkščiai – šaltu oru juos valgyti saugiau nei per karščius. Kai karštą dieną laižome ledus, organizmas patiria terminį šoką. Tada gerklėje staiga sumažėja gleivių, kurios yra natūralus bakterijų barjeras. Joms lengviau prasiskverbti į organizmą, todėl iki infekcijos – tik vienas žingsnis.
Sergant angina ar gerklės uždegimu, ledai ir šalti gėrimai gali netgi malšinti skausmą! Ledų reikėtų vengti dėl kitos priežasties. Produktai, kuriuose gausu cukraus, yra puiki terpė bakterijoms daugintis. Todėl kaskart, suvalgius ledų porciją, patariama išskalauti gerklę (geriausia – geriamosios sodos tirpalu).
3. Cukralige suserga žmonės, kurie valgo daug saldumynų
Ne, saldumynų valgymas cukrinio diabeto nesukelia. Didžiausią įtaką ligai atsirasti turi kasos gaminamas insulino kiekis ir tai, kaip organizmo ląstelės pasisavina šį hormoną. Cukraligė yra liga ir polinkį ja sirgti dažniausiai paveldime. Nustatyta, kad jei abu tėvai ar vienas iš jų serga cukriniu diabetu, rizika susirgti vaikui yra kur kas didesnė.
Tiesa, už insulino gamybą atsakinga kasa, kaip ir kiekvienas kitas organas, su amžiumi dėvisi. Tad mitas greičiausiai atsirado todėl, kad cukriniu diabetu dažniau serga nutukę žmonės. Bet ligą sukelia ne cukraus perteklius, o sutrikusi organizmo funkcija pasisavinti cukrų. Taigi net pats storiausias smaližius nebūtinai susirgs cukralige.
4. Skersvėjis susargdina
Iš dalies tiesa. Peršalimo priežastis yra ne skersvėjis, o organizmo atšalimas. Pats oro judėjimas savaime nėra pavojingas – niekas nesuserga nuo vėjo. Žinoma, persišaldyti patekus į skersvėjį galima, bet tik tada, kai esame sukaitę, ilgai būname skersvėjyje ir oras yra tikrai šaltas. Organizmas nusilpsta ir lengvai pasigauna ligą.
Taip pat skaitykite: Sveikesnių pusryčių idėjos: kaip į juos įtraukti daugiau daržovių?
Skersvėjis neturi nieko bendra ir su ausų uždegimu. Mat jį sukelia bakterijos. O jų vėjas į ausis neįpučia. Ausų uždegimas dažniausiai yra nosies ar gerklės ligų komplikacija.
5. Pakilusią temperatūrą reikia kuo greičiau numušti
Šis gana paplitęs mitas netgi gali pakenkti! Pakilusi temperatūra yra apsauginė organizmo reakcija. Karščiuojant išsiskiria interferono – baltymo, kuris slopina virusų dauginimąsi ir skatina imuninę sistemą kovoti. Jei žmogus neserga lėtinėmis ligomis, temperatūrą mažinančių vaistų reikia tik esant labai aukštai organizmą alinančiai temperatūrai (didesnei nei 38 oC). Jei temperatūra mažesnė, pakanka karštos arbatos ir vėsių kompresų. Šios priemonės veikia net greičiau nei karštį mažinantys vaistai.
6. Saulė gydo spuogus
Nieko panašaus! Šis paplitęs, nors klaidingas mitas atsirado todėl, kad spuoguotas veidas po deginimosi atrodo lygesnis. Mat dėmės ir spuogai nebe taip aiškiai matyti, oda nebeblizga. Tačiau tai ir yra didžiausia bėda: saulės išdžiovinta oda dar intensyviau išskiria riebalus, kurie užkemša odos poras, o tai ir yra pagrindinė spuogų susidarymo priežastis. Todėl kiek vėliau spuogų atsiranda dar daugiau nei buvo!
7. Sergi – netrink galvos, o geriausia visai nesiprausk
Priešingai! Maudynių atgaivintas kūnas greičiau atgaus sveikatą, nes vanduo nuo odos paviršiaus nuplauna kenksmingus medžiagų apykaitos produktus, kurių prakaituojant išsiskiria daugiau nei paprastai. Tiesa, įšilę po maudynių iš tiesų galite greičiau sušalti, bet to lengva išvengti. Palįskite po dušu įšilusioje vonios patalpoje, paskui apsigaubkite dideliu pašildytu rankšluosčiu ir sugrįžkite į šiltą lovą.
8. Lūžęs kaulas greičiau sugis, jeigu vartosite daug želatinos
Netiesa. Želatina tam neturi jokios įtakos. Lūžęs kaulas greičiau suaugs, jei organizmui netrūks kalcio ir vitamino D. Todėl valgykite daugiau pieno produktų, riešutų, pupelių, brokolių, jūrinių žuvų. Patiekalų su želatina kaip tik reikėtų vengti, nes ji turi savybę sutraukti ir pašalinti iš organizmo vitaminus, mineralines bei kitas biologiškai aktyvias medžiagas. Taip pat patartina vengti rūgštynių, špinatų ir rabarbarų. Šiose daržovėse esanti oksalo rūgštis trukdo organizmui pasisavinti kalcį.
