V.Mockevičiaus kraityje – pusšimtis svarių ir mažiau svarių apdovanojimų, padėkų, medalių už nuopelnus švietimo ir sveikos gyvensenos srityse. Bet patys svarbiausi Vytauto nuopelnai nėra užrašyti garbės raštuose, jie yra žmonių širdyse – žmonių, kurie jo dėka pakeitė gyvenimo būdą, atrado savyje jėgų kantriai ir ryžtingai tobulinti save, siekti darnos savyje, šeimoje ir bendruomenėje.
Ne tik Dzūkijos sostinės, bet ir visos šalies mastu V.Mockevičius užima svarbią vietą kaip Lietuvos šviesuolis, mokantis ir ugdantis žmones sveikai gyventi, siekti ne tik fizinės bet ir dvasinės sveikatos.
Esmė – ne kiek mes gyvensime, bet kaip
V.Mockevičius – Dzūkijos sveikuomenės judėjimo pradininkas, aktyvus lietuvių filosofo Vydūno, taip pat Vydūno amžininkų – Stasio Šalkausko ir Antano Maceinos idėjų puoselėtojas. Prieš tris dešimtmečius įkūrė Alytaus sveikuolių klubą „Ryžtas“ ir jam sėkmingai vadovavo, savo kraštiečius mokė ir iki šiol moko rūpintis ne tik kūno, bet ir sielos sveikata. Vytautas puikus pavyzdys jaunajai kartai, kaip sveikai ir kokybiškai gyventi, bendrauti, įgyti naujų gebėjimų, siekti gyvenimo tikslų.
Turime labiau mylėti save. Aš noriu, kad mano gyvenimas kuo ilgiau būtų kokybiškas.
Jau beveik 40 metų, kaip Vytautas gyvena sveikai: mankštinasi, maudosi po šaltu dušu, lenda į ledines eketes, nevalgo mėsos ir tikina, kad kiekvienam turėtų būti svarbu savo gyvenimą nugyventi kokybiškai. „Nė vienas, kaip sakoma, su paukščiais neiškrisime. Esmė nebūtinai tai, kiek mes gyvensime, bet kaip gyvensime. Turime labiau mylėti save. Aš noriu, kad mano gyvenimas kuo ilgiau būtų kokybiškas“, – sako V.Mockevičius.
Gyvenimą pakeitė sveikuolių stovykla
Sveiką gyvenimo būdą alytiškis propagavo ne visada. Jaunystėje, negailėdamas savęs sunkiai ir intensyviai dirbo, tačiau, sulaukus 55 metų, tempą teko sulėtinti. Vyrui prasidėjo širdies sutrikimai, kamavo dusulys.
„Gydytojai sakė, kad būsiu jų nuolatiniu klientu ir patarė mesti visus darbus. Bet šiame gyvenime nieko nevyksta atsitiktinai – tai paskatino ieškoti išeities“, – įsitikinęs garbaus amžiaus vyriškis.
Sutrikus sveikatai, jis sužinojo, kad Šventojoje iš Sankt Peterburgo atvykę sveikos gyvensenos specialistai organizuoja sveikuoliams skirtą stovyklą. Vytautas ryžosi joje dalyvauti. Alytiškis tris savaites stovykloje nevalgė mėsos, tik vegetarišką maistą, meditavo, neskaitė laikraščių, nežiūrėjo televizoriaus, nesinaudojo telefonu, kasdien bėgiojo, mankštinosi.
Ir nors jį buvo užvaldęs nerimas, kad bėgiodamas pradės dusti, taip neatsitiko.
„Tie bėgimai prilygdavo meditacijai. Bėgdavome ir nieko aplink nematydavome, tik girdėdavome, kas mums sakoma šalia. Namo grįžau su praplautomis smegenimis ir suvokiau, kad galima gyventi kitaip ir gerai jaustis“, – pasakojo V.Mockevičius.
Nuo tada Vytauto gyvenimas pradėjo keistis. Pamažu jis atsisakė mėsos, atsikratė 10 kilogramų antsvorio, ėmė mankštintis, pradėjo domėtis sveika mityba, o šiandien, sulaukęs 89 metų, puikiai jaučiasi ir nežada sustoti.
