Kai naudojame kremus ir šampūnus, pagamintus su augaliniais komponentais, tarp jų ir negirdėtais, vargu ar susimąstome, kad kažkas ėjo į dykumą, nėrė į jūrą, lipo į kalnus tam, kad rastų augalų, kuriuose yra nepaprastų, galinčių jauninti medžiagų. Pasak grožio ekspertų, senėjimą stabdančios kosmetikos poreikis didžiulis ir kasmet daugėja žmonių, besidairančių produktų, pagamintų su botaniniais ingredientais. Todėl odos ir plaukų priežiūros priemonių kūrėjų akys ir krypsta į skirtingus mūsų planetos kampelius – jie tyrinėja per tūkstantmečius sukauptą tenykščių gyventojų patirtį naudojant gydomuosius augalus. Jūsų dėmesiui – keletas pasaulio floros atstovų, kurie sulaukia labai daug pagyrų. Čia rasite ir jų turinčių produktų.
Indinė morinda
Šio kavamedžių šeimos atstovo aromatas primena aitroko sūrio kvapą.
Kur auga? Indinės morindos, dar vadinamos citrininėmis morindomis, „sūrio medžiais“, „noni“, auga Centrinėje Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Okeanijoje.
Koks poveikis? Vaisiuose gausu vitaminų, mineralų, kitų žmogui naudingų medžiagų. Ypač vertinamas prokseroninas – indinėse morindose jo itin daug. Havajų universiteto mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad prokseroninas aktyvina kseronino – medžiagos, nuo kurios labai priklauso ląstelių gyvybingumas, gaminimą. Klinikinės studijos išvados: naudojant produktų su indinėmis morindomis, pastebimai gerėja odos tekstūra, didėja stangrumas, elastingumas, mažėja raukšlių. Rinkoje yra geriamųjų produktų ir kosmetikos priemonių su šiais augalais.
Laukinė rožė
Modelis Miranda Kerr, viename iš interviu prasitarusi, kad dėl jos skaisčios odos kaltas erškėtuogių aliejus, sukėlė didžiulį susidomėjimą šiuo produktu.
Kur auga? Laukinių rožių, arba erškėtrožių, yra daug kur: Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje. Čilės, besidriekiančios palei Andus ir vandenyną, laukinės rožės dėl ypatingo tenykščio klimato pasižymi išskirtinėmis galiomis.
Koks poveikis? Iš erškėtuogių sėklų spaudžiamas grynas aliejus labai vertingas, nes turi daug nesočiųjų riebalų rūgščių ir vitamino C, veiksmingai regeneruojančių odą, neutralizuojančių laisvuosius radikalus. Vitaminas C garsėja neprilygstamu skaistinamuoju efektu. Vieno Čilės universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuris parodė, kad erškėtuogių aliejus „trina“ raukšles, gerina odos atspalvį. Kai oda jo gauna, viena vertus, stiprėja apsauginis jos barjeras, kita vertus, ji sudrėksta ir nurimsta. Buvo pastebėta, kad šis aliejus mažina ankstyvo senėjimo požymius, randus, nudegimus.
Myrothamnus flabellifolia
Šis žydintis krūmas priskiriamas vadinamųjų prisikeliančių augalų (angl. „resurrection plants“) grupei: vos palyja lietus ir augalo šaknys sudrėksta, sudžiūvę, susiraitę lapai vėl sužaliuoja.
Kur auga? Myrothamnus flabellifolia randama Pietų Afrikoje ir Madagaskare.
Koks poveikis? Augalo ląstelės gamina ypatingą cukrų trehalozę, leidžiantį atkurti normalias organizmo fiziologines funkcijas ir medžiagų apykaitą. Pastaruoju metu trehaloze mokslininkai labai domisi, atsirado įrodymų, kad jos svarba kur kas didesnė, nei manyta anksčiau. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad trehalozė padeda augalams (Myrothamnus flabellifolia ne vienintelis turi šio cukraus) apsiginti nuo įvairių stresorių ir tai daro palaikydama baltymų stabilumą. Dėl Myrothamnus flabellifolia įtakos oda ir plaukai geriau sudrėkinami, oda tampa putlesnė ir lygesnė, plaukų skaidulos – atsparesnės ir elastingesnės.
Granatmedis
Jei vieną dieną jums prireiks gyvenimo, vaisingumo, grožio simbolio, granatmedžio vaisius – kaip tik tai. Šiam simboliui – keli tūkstančiai metų ir jis siejamas su kažkada egzistavusia senovės Persija.
Kur auga? Granatmedžių yra ir šiaurės, ir pietų pusrutuliuose (Viduriniuose Rytuose, Afrikoje, Azijoje, Kaukaze).
Koks poveikis? Kone stebuklingą granatų galią, kaip rodo tyrimai, lemia jų sėklose esančios nesočiosios riebalų rūgštys omega 5, itin gerai slopinančios uždegimą. Jos – labai galingi antioksidantai, idealiai tinkami brandžiai, besiraukšlėjančiai odai. Omega 5 (angl. „punicic acid“) lygina raukšles, šviesina pigmentines dėmes, ramina sudirgimą, saugo nuo senėjimo. Granatų sėklų aliejus skatina keratinocitų, pagrindinių epidermio ląstelių, gaminimą. Būtent jos sudaro barjerą tarp organizmo ir aplinkos, gina gilesnius odos sluoksnius nuo išdžiūvimo, neigiamo saulės poveikio, tačiau bėgant metams šių ląstelių mažėja.
Jania rubens
Tai – maži raudoni koraliniai dumbliai, primenantys popierinius dekoravimo burbulus.
Kur auga? Dumblių namai – Viduržemio jūra ir Atlanto vandenynas. Jie telkiasi prie saulės apšviestų uolų ir smėlėtose įlankose.
Koks poveikis? Pastaruoju metu grožio pramonė intensyviai išnaudoja įvairių rūšių jūrų augalus, tad Jania rubens – ne vieninteliai, kurių derlius renkamas. (Beje, kuriamos naujos povandeninės „šienavimo“ technologijos, todėl tai, ko turtingos jūros ir vandenynai, darosi vis labiau prieinama.) Tačiau Jania rubens – tikras oligoelementų (cinko, vario, magnio, mangano...), mineralų, aminorūgščių, polisacharidų aruodas. Būdami tokie, šie dumbliai puikiai gina žmogaus odą nuo žalingų aplinkos veiksnių ir nepaprastai gerai drėkina. Veikiama raudondumblių ekstrakto, ji stangrėja, putlėja, lėtėja jos vientisumą ir glotnumą palaikančių struktūrų degradacija, kuri neišvengiama daugėjant metų.
Snieginis grybas
Tiesą sakant, Tremella fuciformis kur kas panašesnis į želatinines gėles nei į grybą.
Kur auga? Kinijoje: ten šie parazitiniai grybai naudojami kulinarijoje ir medicinoje.
Koks poveikis? Modernus mokslas gali paaiškinti, kodėl šie grybai taip gerai veikia odą: juose yra polisacharido glikogeno, kuris taip pat puikiai pritraukia drėgmę, kaip ir hialurono rūgštis ar polisacharidas. Jei paimtumėte gabalėlį sudžiovinto grybo ir įmestumėte į dubenį su šiltu vandeniu, jau po pusvalandžio „pražystų“ balta gėlė. Dar šiuose grybuose yra baltymų, riebalų, mineralų, vitamino D, jie naikina laisvuosius radikalus, stiprina odos imunitetą, padeda jai apsiginti nuo aplinkos taršos. Vienas tyrimas parodė, kad Tremella fuciformis geriau mažina pigmentines dėmes, skaistina odą, nei dėl šio gebėjimo giriami arbutinas, vitaminas C ir kojo rūgštis. Kinės nuo seno naudoja snieginius grybus puoselėdamos odą. Legenda pasakoja, kad šis augalas buvo grožiu garsėjusios imperatoriaus sugulovės Yang Guifei priemonė padaryti odą drėgną, švelnią, elastingą.
Azijinė centelė
Indijos jogai šį augalą, dar vadinamą „gotu kola“, naudoja medituodami. Ten manoma, kad jis padeda vystyti karūnos čakrą – galvoje esantį energijos centrą, per kurį žmogus susisiekia su Kūrėju.
Kur auga? Azijinės centelės auga drėgnose, pelkėtose Azijos žemėse.
Koks poveikis? Ajurvedinėje medicinoje azijinė centelė – viena svarbiausių organizmo jauninimo priemonių. Šis augalas vadinamas „smegenų maistu“, nes per šimtmečius buvo įsitikinta, kad jis skatina mąstymą, gerina smegenų ir periferinę kraujotaką. Mūsų dienomis azijinės centelės nuodugniai tyrinėjamos: dabar jau aišku, kodėl, pavyzdžiui, jos taip puikiai gydo užkrėstas žaizdas. Be didelės aminorūgščių, vitaminų ir mineralų koncentracijos, azijinėse centelėse dar yra triterpeninių saponinų. Pastarieji slopina bakterijų dauginimąsi, gerina odos kraujotaką, didina odos atsparumą žalingiems aplinkos veiksniams, skatina naujų ląstelių augimą. Kadangi azijinė centelė dar aktyvina kolageno gaminimą, nieko keista, kad ja labai domisi ir „anti-aging“ kosmetikos kūrėjai.
Kininis citrinvytis
Kiniškai šios uogos vadinamos „wu wei zi“ (liet. „penkių skonių uoga“).
Kur auga? Raudonos uogos dera Šiaurės Kinijoje, Rusijoje.
Koks poveikis? Kinai nuo senų laikų vartoja kininius citrinvyčius, kad sulėtintų organizmo senėjimą, padidintų energiją ir seksualinį „tonusą“. Pasak ekspertų, šios keisto skonio uogos sukelia tam tikrą stresą ir organizmas, į jį reaguodamas, tarsi spusteli greičio pedalą. Yra mokslinių įrodymų, kad stresas mažomis dozėmis, aktyvindamas organizmą, didina jo gebėjimą geriau susidoroti su bėgančių metų primetamais iššūkiais, greičiau susitvarkyti su pažeidimais. Visa tai, aišku, tinka ir odai. Kininiuose citrinvyčiuose daug vitamino E, padedančio gyti žaizdoms, taip pat vitamino C, mineralų, nesočiųjų riebalų rūgščių.
Makadamija
Kažkada šių medžių riešutai buvo svarbi Australijos aborigenų prekė, kurią jie mainė į baltaodžių kolonizatorių prekes.
Kur auga? Nors makadamijų gimtinė – Australija, mūsų dienomis jų auginama Brazilijoje, Pietų Afrikoje, Havajuose, Kalifornijoje.
Koks poveikis? Makadamijomis galima odą jauninti ir iš vidaus, ir iš išorės, nes riešutuose gausu seleno, cinko, magnio, kalio, nesočiųjų riebalų rūgščių. Makadamijos branduolyje – iki 80 procentų lengvai įsisavinamų riebalų. Pavyzdžiui, daug palmitoleino rūgšties – galingo antioksidanto, reikalingo ląstelių sveikatai palaikyti, skatinančio odos gijimą, ją drėkinančio. Šių riešutų aliejaus sudėtis panaši į žmogaus odos riebalus, todėl jis labai tinkamas jai puoselėti (atkreipiame dėmesį, kad mūsų organizme esančios palmitoleino rūgšties bėgant metams lieka vis mažiau...) – paprastai jį toleruoja bet kokio tipo oda. Jei vengiate gryno aliejaus kaip kosmetikos produkto, nes nepatinka, kad jis blogai įsigeria, makadamijų aliejus turėtų pakeisti jūsų nuomonę: vartotojai teigia, kad oda jį pasisavina puikiai ir įgauna jaunatviško švytėjimo.
Ką prognozuoja analitikai?
Tyrimų kompanijos „Future Market Insights“ analitikai prognozuoja, kad artimiausiais metais itin sparčiai augs kosmetikos ingredientų paklausa, nors jau dabar kosmetiką kuriančios kompanijos naudoja daugiau kaip 5000 komponentų. Didžiausios viltys siejamos su Azija (ypač Kinija ir Indija) ir Lotynų Amerika. Pasak pranešimo, tuose regionuose – gausu botaninių žaliavų, kurios domina kosmetikos gamintojus.
„Kadangi žaliavų daug, jas naudoti kainuoja pigiau nei kitur, be to, ir darbo jėga ten nebrangi. Ir visame pasaulyje stebimas susidomėjimas grožio produktais, ypač tokiais, kurie padeda stabdyti senėjimą, – šį poveikį užtikrina botaniniai komponentai, jie sudaro prielaidas įdomiems atradimams.“ Tiesa, pranešimo sudarytoja Megha Dodke įspėja, kad kompanijoms, gaminančioms kosmetikos ingredientus, dėl Europoje ir Šiaurės Amerikoje egzistuojančios griežtos kontrolės gali būti nelengva platinti stebuklingų egzotiškų aliejų ir ekstraktų.
