Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

9 įdomūs faktai apie vandenį, kurių galbūt nežinojote

Vanduo – ne tik mūsų sveikatos, bet ir visos planetos gyvybės šaltinis. Vandens reikia išgerti bent du litrus per dieną, kad būtume sveiki, gyvybingi, o oda skaisčiai švytėtų. Tačiau ar žinote kitus svarbius ir įdomius faktus apie vandenį, susijusius su mūsų planeta, augalais ir oda?
Vanduo
Vanduo / „Fotolia“ nuotr.

1. 70 proc. Žemės paviršiaus sudaro vanduo. Vandens srovės sujungia ir nuolat maišo vandenynus, plukdo šaltį, šilumą, maistines medžiagas. Galingiausios vandenynų srovės per septynias valandas perneša tiek vandens, kiek žmonija jo sunaudoja per metus, – 4000 milijardų tonų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Atlanto vandenynas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Atlanto vandenynas

2. Unikali vandens biologinė sistema atveria pasaulio vandenynų paslaptis, bylojančias apie nenutrūkstantį vandens judėjimą. Kiekvieną minutę viskas prasideda iš naujo – kiekvienas upelis, kiekvienas lietaus lašas vėl sugrįžta į vandenyną tam, kad Žemėje būtų gyvybė.

Vanduo sudaro daugiau nei 80 proc. augalo svorio.

3. Vandens judėjimas nuolat vyksta augaluose – nuo šaknų iki lapų. Vanduo sudaro daugiau nei 80 proc. augalo svorio. Vanduo reikalingas, kad augalai augtų, vešėtų ir žydėtų.

4. Karštą dieną per valandą gali išgaruoti visas lapo vanduo. Šiuos nuostolius kompensuoja vandens judėjimas, kuomet iš dirvožemio augalu prateka vandens kiekis, reikalingas jo lapų gyvybingumui.

123rf.com nuotr.
123rf.com nuotr.

5. Per dieną medžiais prateka keli šimtai litrų vandens, o jeigu toks judėjimas sutotų, medis išdžiūtų ir sunyktų. Mat vanduo perneša maistines medžiagas, reikalingas gyvybei palaikyti.

Per sekundę tarp ląstelių pernešami trys milijardai vandens molekulių.

6. Sveikoje odoje vanduo taip pat juda – per sekundę tarp ląstelių pernešami trys milijardai vandens molekulių. Vanduo juda vandens kanalais – akvaporinais, esančiais ląstelių membranose.

7. Sulėtėjus vandens judėjimui sumažėja odos ląstelių aprūpinimas maisto medžiagomis. Oda papilkėja, dehidratuoja, praranda skaistumą ir sveiką švytėjimą.

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

8. Odos dehidrataciją lemia mus supanti aplinka ir įvairūs dirgikliai: vėjas, užterštumas, miego stoka. Kai odos apsauginės funkcijos pažeidžiamos, ji netenka daugiau vandens, o gilesniuose epidermio sluoksniuose sulėtėja vandens judėjimas tarp ląstelių.

9. Nors suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama išgerti du litrus vandens, sportuojantiems asmenims, taip pat nėščioms bei žindančioms moterims jo reikia daugiau. O tie, kurie mėgsta kavą, turėtų už kiekvieną išgertą kavos puodelį pridėti papildomą stiklinę vandens – kava varo skysčius, todėl reikia kuo skubiau atstatyti jų pusiausvyrą.

"Bioderma" nuotr.
"Bioderma" nuotr.

Dermatologinės kosmetikos kompanija „Bioderma“ pirmą kartą išėjo iš vaistinių ir gydytojų kabinetų susitikti su žmonėmis – sukūrė interaktyvų lašą, kuris padės suprasti, pajusti ir išmėginti vandens judėjimo galią. Tokios ir panašios informacijos, apie kurią ką tik skaitėte, bus galima sužinoti apsilankius laše.

Ketvirtadienio vakarą prasidėjęs ir šešiolika dienų truksiantis renginys skirtas pristatyti atsinaujinusiai „Hydrabio“ linijai, kuri turi specialų „Aquagenium“ patentą. Jis padeda stimuliuoti natūralų odos gebėjimą atkurti drėgmės pusiausvyrą. Šis patentas sukurtas remiantis revoliuciniu amerikiečio P. Agre'o atradimu. Nobelio premiją pelnęs mokslininkas ląstelės membranoje atrado vandens kanalus (akvaporinus), reguliuojančius vandens kiekį odoje.

"Bioderma" nuotr.

Šiuo metu lašas eksponuojamas PC „Ozas“, vėliau bus perkeltas į PC „Panorama“ ir Kauno bei Klaipėdos „Akropolius“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos