Negalavimas, kuris gali atrodyti nerimtas
Akių paviršius nuolat padengtas ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių liga. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie šią ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių.
Sausų akių ligos vystymąsi skatina daugybė veiksnių. Vienas jų – tai aplinka. Vis dažniau kalbama apie „nesveiko pastato“ sindromą, kai dėl šildymo, patalpų oro kondicionavimo, mažos santykinės oro drėgmės ir nepakankamos ventiliacijos patalpų oras tampa per sausas ir per šiltas. Neigiamos įtakos akių paviršiui turi ir darbas prirūkytoje, užterštoje cheminėmis medžiagomis arba dulkėtoje aplinkoje. Kas trečia moteris skundžiasi sausų akių simptomais, nes hormonų pokyčiai nėštumo, menopauzės metu ar vartojant kontraceptinių priemonių didina šią riziką. Akys sausėja senstant, todėl dauguma vyresnių nei 40 m. žmonių taip pat gali pajusti pirmuosius akių sausumo požymius. Įtemptas darbas su kompiuteriu ir netaisyklinga kūno padėtis sėdint, išmanieji telefonai, ilgas vairavimas, ligos ir tam tikri vaistai – irgi sausų akių ligos rizikos veiksniai.
Gydytoja E. Puodžiuvienė pastebi, kad daugėja jaunų žmonių, kuriuos vargina sausų akių simptomai, ir visi jie teigia daug laiko praleidžiantys su kompiuteriu ir išmaniaisiais telefonais. „Pats kompiuteris nėra blogis, bet darbas su juo turi specifikos. Pavyzdžiui, natūraliai žmogus mirksi 18–20 kartų per minutę, skaitydamas – 2 kartus rečiau, žiūrėdamas į kompiuterį –3 kartus rečiau. Kodėl mirksėti svarbu? Todėl, kad mirksint drėkinamas akies paviršius. Kai mirksime 3 kartus rečiau, akies paviršius atviras būna tris kartus ilgiau“, – pasakoja gydytoja.
Kuo svarbios ašaros?
Ašaros nėra vien sūrus vanduo. Ašarų plėvelę sudaro 3 sluoksniai: gleivinis (arčiausiai akies, padedantis ašarų plėvelei tolygiai pasiskirstyti akies paviršiuje), vandeninis (vidurinis, jame yra daug įvairių medžiagų, fermentų, baltymų, kt.) ir riebalinis (išorinis, kuris lėtina vandens išgaravimą). Visi šie sluoksniai labai svarbūs sveikam akies gyvavimui ir funkcionavimui, o, pakitus vienam iš jų, gali vystytis sausų akių liga. Itin svarbus normaliam ašarų plėvelės darbui yra riebalinis jos sluoksnis, nes būtent jis apsaugo nuo per greito ašarų išgaravimo. Todėl, vartojant drėkinamųjų akių lašų su riebaliniu komponentu, galima ne tik padidinti ašarų tūrį, bet ir sumažinti jų išgaravimą.
Atsižvelgiant į sausų akių ligos vystymosi mechanizmą (dėl ašarų trūkumo ar padidėjusio išgaravimo), ašaros struktūrinius pokyčius, priemonės, skirtos ligai gydyti, buvo kuriamos siekiant užtikrinti akies drėkinimo poreikius, papildyti dirbtinėmis ašaromis, o vėliau ir atkurti pažeistus ašaros plėvelės sluoksnius.
Cationorm – drėkinamieji akių lašai, kurie efektyviai atkuria visus tris ašarų plėvelės sluoksnius: lašų sudėtyje esantis vanduo patenka į vandeninį sluoksnį, riebalai – į riebalinį, o teigiamas jų krūvis užtikrina tolygų gleivinį sluoksnį. Tokio efekto pavyko pasiekti naudojant itin pažangias nanotechnologijas, kurios užtikrino, kad lašai tolygiai pasiskirstytų visame akies paviršiuje ir atkurtų visus ašarų plėvelės sluoksnius.
Priemonės, kurios gali padėti išsaugoti akių sveikatą
Kad regėjimas būtų geras ir akys sveikos, rūpintis jomis reikia pradėti, kol jos dar nėra pažeistos. Patarimai, kaip kuo ilgiau išsaugoti akis sveikas:
- Manoma, kad akims labai kenkia kompiuteris, tačiau pats kompiuteris nėra priešas, svarbu tinkamai juo naudotis: kiekvieną darbo su kompiuteriu valandą rekomenduojama daryti 5–10 min. pertrauką.
- Akių įtampą didina ne tik pats žiūrėjimas į kompiuterio monitorių, bet ir netinkama sėdėjimo poza, apšvietimas. Monitorius turi būti pasuktas 90 laipsnių kampu į langą, stovėti maždaug 50–60 cm atstumu nuo akių, būti šiek tiek žemiau akių lygio, kad mes į jį žiūrėtume nuleistais vokais. Daugelis dirbdami ar žaisdami kompiuteriu mėgsta prieblandą, tačiau tai yra žalinga. Apšvietimas turi sklisti iš viršaus, o stalo lempa stovėti kairėje pusėje.
- Nuolat daryti akių mankštas. Paprasčiausios – žiūrėti į tolį, pvz., pro langą, stipriai pamirksėti, pasukioti akių obuolius ratais, aukštyn–žemyn, keisti žvilgsnio fiksaciją nuo artimo taško iki tolimo, kt.
- Neskaityti, nedirbti kompiuteriu valgant, gulint lovoje.
- Gerai akių sveikatai būtinas tinkamas darbo ir poilsio režimas, kokybiškas miegas.
- Akims sveikas grynas oras ir judėjimas: Sportuojant geriau cirkuliuoja kraujas, jis geriau aprūpinamas deguonimi, todėl ir akys, kaip ir visi kiti organai, gauna pakankamai visų joms būtinų medžiagų.
- Gerti pakankamai skysčių.
- Tinkamai maitintis. Akims itin naudingi tokie maisto produktai, kaip mėlynės, karotino turinčios morkos, omega-3 rūgščių daug turinčios riebiosios žuvys, graikiniai ir migdolų riešutai, žalios lapinės daržovės, vaisiai, nes juose gausu vitamino C, kt.
- Profilaktiškai tikrinti akis, o, pajutus nemalonius sausų akių ligos požymius, kreiptis į gydytoją.
Daugiau apie akių sveikatą skaitykite www.sausosakys.lt
