„Vis daugiau mūsų laiko užima darbas su šviečiančiais ekranais. Didelė dalis žmonių praleidžia nuo 5 iki 9 valandų per dieną žiūrėdami į ekraną. Tai yra praktiškai pusė laiko, kai nemiegame“, – „Visuomenės sveikatos kongreso“ konferecijoje sakė gydytojas-oftamologas Almantas Makselis.
Akių „sportas“ – kodėl kai dirbame mes, akių raumenys nedirba?
Kai žiūrime į tolį – mūsų akis yra atsipalaidavusi, kai žiūrime į arti esantį objektą – įsitempusi. Reikia keisti žvilgsnį čia į artimą, čia į tolimą objektą, kad akies raumenys mankštintųsi.
Visame pasaulyje nuolat auga laikas, praleistas naršant išmaniajame telefone. A. Makselio teigimu, įdomu tai, kad skirtingi žmonės labai skirtingai suvokia sąvoką „geras regėjimas“, šį suvokimą galima palyginti su „gražu-negražu“, „skanu – neskanu“.
„Po to, kai mano kabinete apsilanko žmonės, kurie mato tik pirmą lentelės eilutę ir jiems tai atrodo visiškai normalu, aš vis dažniau pakartotinai apsidairau, kirsdamas gatvę per perėją“, – šypsosi A. Makselis.
Nors akies raumenų darbo nejaučiame, akių raumenys dirba nuolat. Kelias valandas stebėdamos arti esantį ekraną akys vargsta, raumuo persitempia, spazmuoja, negali atsipaluoduoti.
„Kai žiūrime į tolį – mūsų akis yra atsipalaidavusi, kai žiūrime į arti esantį objektą – įsitempusi. Reikia keisti žvilgsnį čia į artimą, čia į tolimą objektą, kad akies raumenys mankštintųsi“, – sakė gydytojas-oftamologas.
Jis taip pat atskleidžia, kad trumparegių visame pasaulyje yra daugiau ir nuolat daugėja, tačiau jie visi žino, kad mato prastai. Toliaregių situacija kitokia – dažnas net nežino, kad turi tokį regėjimo sutrikimą, ir kad tikroji rega yra ne tokia jau gera.
Papildomos problemos prasideda maždaug nuo 40-45 metų, kai pradeda reikštis su amžiumi atsirandančios pliusinės dioptrijos ir keičiasi žmonių matymas iš arti. Bet kokiu atveju A. Makselis pataria pirmiausia pasitikrinti savo akis pas akių gydytoją ir išsiaiškinti, kokia yra jų dabartinė būklė.
Turėkite pertraukėles ir jas tinkamai išnaudokite
Pervargusias akis lydi neigiami pojūčiai, kurie apima daug didesnį kūno plotą: įtampos jausmas galvoje, galvos skausmas, akių paraudimas, sausumas ir perštėjimas, netgi nugaros ir pečių juostos problemos.
Likus maždaug 1,5 valandos iki miego nereikėtų žiūrėti į ekraną ar naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Ypač – vaikams.
A. Makselis priminė, jog Lietuvoje yra patvirtinta higienos norma, kuri apibrėžia, kaip mes turėtume dirbti, kad nepatirtume visų šių neigiamų ilgo įsistebeilijimo į ekraną padarinių.
„Darbdavys darbuotojui privalo sudaryti sąlygas pailsėti. Jei dirbate su kompiuteriu, kas valandą jums priklauso 5-10 minučių pertraukėlė. Aš suprantu, kad tai sudėtinga užtikrinti, pavyzdžiui, bankuose, kur pas konsultantą žmonės eina vienas po kito. Bet tokios sąlygos privalo būti sudarytos. Beje, jei per petraukėlę naršysite socialiniuose tinkluose ar skaitysite žurnalą – tai bus tas pats darbas akims! Žiūrėkite į tolį – jau minėjau, kad žiūrėdama į tolį akis yra maksimaliai atsipalaidavusi“, – pabrėžė gydytojas-oftamologas.
Kuo padeda gėrimas iš mažo puodelio?
Antra, ką galite padaryti, kad padėtumėte savo akims – susitvarkyti darbo vietą. Itin svarbi jūsų kūno ir kompiuterio padėtis dirbant. Atstumas tarp akių ir ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 50 centimetrų.
„Geriausias atstumas - 60 – 75 centimetrai. Ekranas turėtų būti pasviręs atgal apie 10-15 laipsnių ir ant jo turėtų kristi šoninis apšvietimas. Jei darbovietėje langas yra prieš jus arba už jūsų, akys gauna atspindžių, kurie papildomai jas vargina. Gydytojai nerekomenduoja gerti kavos, arbatos darbo vietoje. Gėrimo atsigėrimas yra pertraukėlė jūsų akims, jūsų stuburui, jūsų rankai. Įsipilkite pusę stiklinės vandens ar mažesnį puodelį kavos – tik tam, kad po valandos vėl turėtumėte atsistoti ir nueiti pasidaryti, įsipilti naujo puodelio“, – rekomendavo A. Makselis.
„Enter“ reiškia „Užmerkti akis“
Pervargusias akis lydi neigiami pojūčiai, kurie apima daug didesnį kūno plotą: įtampos jausmas galvoje, galvos skausmas, akių paraudimas, sausumas ir perštėjimas, netgi nugaros ir pečių juostos problemos.
Gydytojas-oftamologas dar kartą priminė taisyklę „20-20-20“. Ją paprasta atsiminti: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėkite į objektą, esantį už maždaug 20 pėdų (Europoje atitikmuo būtų apie 5-6 metrų atstumas).
Akių pratimų esmė yra išjundinti akies vidinį raumenį. Vienas žvilgtelėjimas į toli esantį objektą akies visiškai neatpalaiduoja. Todėl žiūrėti į toliau ir arčiau esantį objektą reikėtų bent jau kokius 10 kartų.
Atliekant šį pratimą reguliariai galima išspręsti dalį regėjimo problemų. A. Makselis sako, kad yra specialių akis tausojančių programų – po 20-ies minučių darbo ekranas tiesiog užtemsta ir įsijungia atgal po 20-ies sekundžių. Taip žmogui primenama, kad reikia padaryti pertraukėlę ir keletą pratimų akims.
Akių sausumo problemą neva sprendžia dirbtinės ašaros. Tačiau A. Makselis ragina pažvelgti giliau – sausos akys dažniausiai būna arba dėl sauso biurų oro, arba dėl pernelyg reto mirksėjimo.
„Išsiugdykite tam tikrą įprotį darbo vietoje – kai spaudžiate mygtuką „Enter“ ar pelės klavišą – užsimerkiate. Tai tikrai bus naudinga akims. Akys taip pat sausėja dėl įtampos. Dėl jos atsiranda problemų su ašarų plėvele. Įvertinkite, kada kyla ši problema: jei itin sunku ryte, reikia prabudus „išsimirksėti“, greičiausiai turite problemų su viršutiniu riebaliniu ašarų sluoksniu. Jei problema kankina po pietų, vakarop – greičiausiai žiūrėdami į ekraną pamirštate mirksėti, nugaruoja vandeninis ašarų sluoksnis“, – sakė gydytojas-oftamologas.
Akims padeda ir spalvingos daržovės
Beje, šiuo metu rinkoje jau yra akinių, skirtų darbui su kompiuteriu, minimizuojančių įvairių atspindžių poveikį akims. Taip pat yra atsiradusių akinių su mėlynos šviesos filtrais, kurią skleidžia absoliučiai visi ekranai.
„Čia dar norėčiau pridurti: likus maždaug 1,5 valandos iki miego nereikėtų žiūrėti į ekraną ar naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Ypač – vaikams. Mėlynos šviesos spektras aktyvina smegenis“, – perspėjo A. Makselis.
Akims kažkiek padeda ir tinkama mityba: jų darbą gerina nesočiosios riebalų rūgštys, kurių yra žuvų taukuose, riešutuose, aliejuose.
„Kuo daugiau daržovių – spalvotų. Kuo daugiau jų valgysite, tuo sveikiau bus ne tik jūsų kūnui, bet ir akims. Ir paskutinis patarimas: mylėkite savo akis, ne tik savo darbą“, – savo pranešimą palinkėjimu užbaigė A. Makselis.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus visuomenės sveikatos biuro užsakymą. Turinys apmokėtas.
