Panikos priepuolis – signalas, kad gyvenimas per intensyvus
Fotografas, dailininkas, muzikos grupių „Foje“ ir „Kiti kambariai“ būgnininkas A.Kriščiūnas prisipažįsta, kad ilgai būtų nesuvokęs artėjančios grėsmės, jei ne pirmasis panikos priepuolis.
„Vieną naktį nei iš šio, nei iš to prabudau stačiomis akimis ir jaučiu, kad mirštu. Jaučiu, kad stoja širdis, dūstu ir viskas, ateina paskutinioji. Atrodė, kad išgyveni paskutines savo gyvenimo minutes“, – taip, nė kiek nejuokaudamas, kalba A.Kriščiūnas.
Menininkas apie sunkius išgyvenimus dėl patirtų panikos priepuolių pirmiausia prabilo asmeninėje socialinio tinklo erdvėje. „Atsirado daugybė žmonių, kurie pasakė ačiū. Manau, kad panikos priepuolius patiria daugelis, tik žmonės to nesupranta iš karto“, – svarsto A.Kriščiūnas.
Fotomenininkas prisipažįsta, kad buvo įpratęs gyventi labai įtemptu ritmu, neleisdavo sau pailsėti: „Dirbdavau po 14 val. kasdien. Atsikeldavau šeštą ryte, eidavau miegoti po vidurnakčio ir visą tą laiką arba dirbdavau, arba galvodavau apie darbą. Galiausiai mano organizmas neatlaikė.“
Kai po dviejų savaičių panikos priepuolis vėl pasikartojo, A.Kriščiūnas antrą sykį kreipėsi į medikus. Pirmą kartą buvo atlikti visi tyrimai, patvirtinantys, kad viskas gerai. Tačiau antrą sykį gydytojas patarė iš esmės keisti gyvenimo būdą, lankytis pas psichoterapeutą arba pradėti vartoti vaistus.
„Mane perspėjo, kad tai ilgas procesas, reikės bent kelerius metus vaikščioti pas psichoterapeutą. Tada pagalvojau, kad neturiu tiek laiko, aš turiu dirbti. Reikalavau greito sprendimo – vaistų.
Po pusės metų su vaistais aš nusiraminau ir supratau, kad rasčiau tuos dvejus metus psichoterapijai. Supratau, kad žmogus per dieną nors valandą turi skirti sau – ne dukrai, ne žmonai, ne mamai, ne darbui, ne pinigams. Tik sauׅ“, – pataria žinomas fotografas.
A.Kriščiūnas tikina, kad panikos priepuolius jis patyrė dėl didelio darbo krūvio ir stipraus emocinio išsekimo. Pasak menininko, visa tai tampa visuotine problema, nes šiuolaikiniame pasaulyje negalime būti silpni, visi turime būti gabūs, turtingi ir sėkmingi.
„Tu galvoji, kad pasaulis pilnas už tave tobulesnių žmonių, kad turi kovoti dėl vietos žemėje, kad nebūtum už juos blogesnis, – dažnai kylančias nerimastingas vardija A.Kriščiūnas. – Dalyvaujame žiurkių lenktynėse, kuriose siekiame kažkokio sūrio gabalo, kurio mums net nereikia. Bėgame iki mirties, iki nukritimo.“
Pasak A.Kriščiūno, dažnai nerimas kyla ir dėl to, nes žmonės patys save įsitikino, kad privalo būti sėkmingi.
„Bet kas yra sėkmingas? Ar tas, kuris turi pinigų, ar tas, kuris gyvena taip, kaip nori gyventi? Mano gyvenimas geras bus tada, kai atsikėlęs neturėsiu jokių rūpesčių, galėsiu užlipti ant kalno, suvalgyti sumuštinį ryte su arbata ir pabraidyti po jūrą“, – apie paprastus džiaugsmą keliančius dalykus kalba A.Kriščiūnas.
Negydomi priepuoliai gali tapti rimtų ligų priežastimis
Pasak gydytojos psichoterapeutės A.Kirvaitienės, kreiptis į gydytoją patariama jau po pirmo panikos priepuolio, nes negydomas sutrikimas per keletą ar keliolika metų gali virsti sunkesnėmis ligomis.
„Daliai žmonių tie priepuoliai visiškai praeina, bet be gilesnės asmenybės analizės jie niekur nedingsta. Jei žmogus nesigydys psichoterapija, tie priepuoliai kartosis. Kartais gyvenimo sąlygos pagerėja: sumažėja streso, atsiranda nauji santykiai, kurie suteikia pasitenkinimo. Taip žmogui tie priepuoliai gali praeiti, bet rizika, kad jie kartosis, išlieka“, – tikina A.Kirvaitienė.
Anot psichoterapeutės, panikos sutrikimai neatsiranda per vieną dieną – daug ką nulemia vaikystėje patirti emociniai išgyvenimai, santykiai darbe ar šeimoje ir sėkmingo įvaizdžio kūrimas visuomenėje.
Daugelis panikos priepuolį patiriančių žmonių stiprų nerimą išgyvena ir dėl to, nes panikos priepuolių simptomai primena rimtas fizines ligas.
„Dažnai jaučiamas galvos svaigimas, stiprus širdies plakimas, kvėpavimo padažnėjimas, gumulo gerklėje jausmas, rankų tirpimas, kojų tirpimas, jausmas, kad tuoj prarasi sąmonė ir nukrisi. Iš psichologinių simptomų dažniausiai jaučiama didžiulė baimė, kuri užlieja ir pereina į paniką. Tai gali būti baimė nualpti, prarasti kontrolę, susirgti kažkokia sunkia liga ar net mirti“, – pasakoja psichoterapeutė.
Žmogui, patyrusiam panikos priepuolį, užsiimti savigyda gydytoja nepataria – raminantys vaistai tik panaikina simptomus, bet problemos neišsprendžia. Vis dėlto visuomenėje vis dar egzistuoja tam tikra stigma susijusi su visais žodžiais, prasidedančiais „psicho“, todėl daug kas nedrįsta kreiptis į specialistus. „Kartais žmonės metų metus vaikšto pas fizinės sveikatos specialistus, kol ateina iki mūsų. Kartais ir tėvai rūpinasi tik fizine vaiko sveikata ir pamiršta paklausti, kaip tas mažas žmogutis jaučiasi“, – sako specialistė.
Anot psichoterapeutės, šiuolaikinius žmones slegia ir bandymai pritapti visuomenėje susikuriant skirtingus įvaizdžius.
„Dėl įvaizdžių žmogus dažnai praranda ryšį su savo svarbiais jausmais, kažką sau meluoja. Tokie žmonės anksčiau ar vėliau perdega ir suserga panikos ligomis“, – įsitikinusi A.Kirvaitienė.