„Ruduo yra tas metas, kai laisvų savaitgalių turiu mažai. Ką tik baigiau ilgus ir išsamius dienos mokymus naujai puikių trenerių grupei. Su jais sulaužėme ne vieną mitą. Pavyzdžiui, kad nuo kopūstų auga papai, mažėja pilvas, o pilvo presas prideda laimės ir smegenų arba trepsėdamas prieš kebabą nepriaugsi svorio.
Kalbant rimtai, tikslas pasiektas, informacijos daug, tiek profesionalui, tiek mėgėjui sportininkui ir su juo dirbančiam treneriui. Keli dalykai: su ketogenine dieta pergalių profesionaliame sporte nebus. Bet gali būti infarktas neprofesionaliame, o detoksikacija vyksta tada, kai veikia tavo kepenys ir inkstai. Kai šie organai neveikia, salierų sultys tau nepadės“, – taip mintimis socialiniame tinkle neseniai dalijosi mitybos specialistas, biomedicinos mokslų daktaras Artūras Sujeta.
Taikliais, kartais – ir gana aštriais pasisakymais socialiniame tinkle besidalijantis A.Sujeta sako, kad tiesi ir atvira kalba padeda lengviau pasiekti tuos, kam ji ir skirta – sportininkus, dietos besilaikančius žmones ir visus, kurie domisi sveika gyvensena ir mityba.
Pokalbis su A.Sujeta – apie jos didenybę mitybą, kas yra gražus kūnas ir ar meistriškai ištreniruotas pilvo presas suteikia laimės.
– Artūrai, apie mitybą kalbame išties dažnai, spaudoje šia tema nestinga publikacijų. Jums pačiam tai dar nėra pabodusi tema? Dar turite, ką pasakyti?
– Normalu, kad mane žmonės sieja būtent su mityba, tačiau mano žinios ties ja nesibaigia. Esu baigęs reabilitacijos bakalaurą. Tiek bakalauro, tiek magistro metu buvo dėstomos įvairios disciplinos, todėl sporto fiziologijos ar, tarkime, psichologijos žinios man praverčia ir dabar. Studijuojant doktorantūroje mano domėjimosi sritis buvo širdies ir kraujagyslių sistemos, kognityvinės (protinės) veiklos pokyčiai taikant visišką ar dalinį kalorijų ribojimą. Todėl galiu kalbėti ne tik apie mitybą. Tai ir darau.
Žmonės keičiasi ir mes turime adaptuotis, mokytis naujų dalykų. Įvairios žinios, nuolatinis mokymasis man, kaip mitybos specialistui, leidžia interpretuoti mitybą, reabilitaciją, sporto mokslą, neurofiziologinius pagrindus.
Būtent dėl to man nenusibosta kalbėti, rašyti – temos yra įvairios. Lygiai tas pats ir konsultuojant žmones. Aš klausiu žmogaus, koks dienos ritmas, ką jis valgo. Bet lygiai taip pat galiu jo paklausti, ką jis veikia per treniruotes, nes aš žinau pagrindus, žinau svarbiausius taškus, kurie man leistų prognozuoti, pavyzdžiui, kad galima trauma.
Jei tik duosi žmogui mitybos planą, kas iš to? Jis gali neveikti. Bet kaip priversti žmogų jo laikytis? Kaip išmokyti žmogų mylėti save?
Konsultuoju ir žinomus Lietuvos kovotojus – Eimantą Stanionį, Algirdą Baniulį, Devidą Danylą, Dovydą Rimkų-Rimkezo. Apie šiuos kovotojus ir mano požiūrį į juos būtų galima parašyti atskirą straipsnį, tikiu, kad šie puikūs žmonės gali pakeisti pasenusį požiūrį į kovos menų sportą Lietuvoje. Tam reikia ir psichologijos pagrindų, ir įdirbio, kurio tiek neturiu. Todėl sportininkai konsultuojasi su psichologais, ten atliekami kiek kitokie pratimai.
Tai, apie ką pasakoju, yra gerokai už mitybos ribų. To neišmoksi iš vienos disciplinos universitete, nes tai apima ne vieną mokslo kryptį. Ne kartą esu sakęs: labai svarbu išmokti mokytis. Tik žmonės dažnai to nesupranta, nesupranta, kad negali būti sotūs viena disciplina. Net ir matematikos, fizikos, biologijos ar chemijos mokslininkai – geri mokslininkai – domisi daugeliu skirtingų sričių.
Ir tai tinka bet kam. Automechanikas gali turėti papildomą verslą instagrame, nes virins gražias skulptūras iš metalo.
Man psichologinių žinių pagrindų išmanymas leidžia kontroliuoti žmogaus mitybos elgseną, suprasti kitų specialistų darbo metodikas. Jei tik duosi žmogui mitybos planą, kas iš to? Jis gali neveikti. Bet kaip priversti žmogų jo laikytis? Kaip išmokyti žmogų mylėti save? Tai psichologiniai dalykai.
