Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

A.Žvirblienė: kaip keitėsi vakcinų kūrimo technologijos ir kuo ypatingos vakcinos nuo koronaviruso

Prasidėjus antrajai COVID-19 pandemijos bangai, mokslininkai ir medikai vis dažniau kartojo, kad pasaulis ją suvaldys tik atsiradus vakcinai nuo šio viruso. Šiuo metu jau sukurtos net kelios tokios vakcinos ir pradėta jomis skiepyti žmones. Su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologe prof. Aurelija Žvirbliene kalbamės apie tai, kokios technologijos panaudotos šioms vakcinoms ir kaip apskritai jos keitėsi nuo pirmųjų skiepų.
Revakcinacija Kauno klinikose
Revakcinacija Kauno klinikose / Kauno klinikų nuotr.

Kaip keitėsi vakcinų kūrimo technologijos

Pasak mokslininkės, masiškai skiepyti nuo infekcinių ligų pradėta maždaug prieš 60 metų. Tuometinių skiepų pagalba buvo suvaldytos tokios pavojingos ligos, kaip raupai, poliomielitas, tymai. Dėl masinio skiepijimo raupai visiškai išnyko ir nebekelia grėsmės, nuo jų net nebereikia skiepytis.

Nuo skiepų pradžios iki dabar buvo atrasta net keletas vakcinų kūrimo technologijų. A.Žvirblienės teigimu, vakcinoms kurti gali būti naudojamas gyvas, tik susilpnintas virusas, pavyzdžiui, tymų atveju. Virusas nesukelia ligos, bet visgi šiek tiek dauginasi organizme. Kita vertus, tai turi ir privalumų – tokia vakcina sukelia stiprų ir adekvatų imuninį atsaką visam gyvenimui. Kitas taip pat labai senas vakcinų formatas – „užmušti“, t. y. negyvi mikrobai, kurie taip pat apgauna imuninę sistemą ir sukelia imuninį atsaką. Tokios yra gripo, poliomielito vakcinos. Anksčiau taip buvo kuriamos vakcinos ir nuo bakterinių infekcijų – stabligės, kokliušo, difterijos.

„Visgi, kai naudojamos užmuštos bakterijos, jos turi po kelis tūkstančius baltymų ir tik labai nedidelė tų baltymų dalis reikalinga imuniniam atsakui sukelti. Vadinasi, visa kita yra balastas, dėl kurio kyla įvairių pašalinių reakcijų, stipresnis uždegimas. Todėl buvo ieškoma technologijų, kad vakcina būtų kuo paprastesnė ir joje būtų tik tai, kas yra svarbu imunitetui susidaryti. Taip atsirado vakcinos, kuriose jau nėra viso mikroorganizmo, o tik tam tikri jo komponentai. Pavyzdžiui, tokios šiuo metu yra kokliušo, difterijos ir stabligės vakcinos, kai vietoj nukenksmintų bakterijų į organizmą suleidžiami tik keli bakterijų baltymai, todėl kyla mažiau pašalinių reakcijų“, – pasakojo imunologė.

Pasak jos, kita nauja technologija, kuri gimė su genų inžinerijos ir molekulinėmis technologijomis, kai vakcinoje nėra net dalies viruso – vakcinos komponentas sukuriamas genų inžinerijos būdu. Kitaip tariant, sukuriamas viruso baltymas, kuris imituoja patį virusą ir sukuria apsauginį imuninį atsaką. Taip sukurta vakcina nuo hepatito B viruso, žmogus papilomos viruso“, – pasakojo A.Žvirblienė.

Pašnekovės teigimu, kiekvienas virusas ar bakterija yra saviti, todėl vienodos vakcinų kūrimo technologijos visiems netinka, reikia atrasti tokį vakcinos formatą, kuris sukeltų stipriausią imuninį atsaką.

Technologinės naujovės vakcinose nuo koronaviruso

Kol naujai sukurta vakcina užregistruojama ir ja pradedama skiepyti, praeinamas ilgas kelias. Pirmiausia vykdomi ikiklinikiniai tyrimai su gyvūnais: pradedama nuo pelių tikrinant, ar vakcina sukelia imuninį atsaką, tuomet pereinama prie stambesnių gyvūnų, beždžionių, ir tik tuomet – prie klinikinių tyrimų su žmonėmis. Pirmiausia vakcina tikrinama nedidelėje žmonių grupėje – keliasdešimt savanorių, vėliau grupė didinama iki kelių šimtų ir, galiausiai, iki keliasdešimt tūkstančių žmonių. Kol visi šie etapai nepraeinami, vakcina negali būti užregistruota ir suteiktas leidimas ja skiepyti.

Natūralu, kad vakcinos kūrimo ir jos saugumo tikrinimo etapas užtrunka. Tačiau COVID-19 pandemija iškėlė rimtą iššūkį vakciną sukurti greitai. Ir kai ji iš tiesų greitai atsirado, daug kam kilo abejonių dėl jos patikimumo ir saugumo.

„Vakcinos nuo koronaviruso juk neatsirado iš niekur. Jos sukurtos remiantis technologijų naujovėmis, su kuriomis mokslininkai jau seniai dirbo“, – paaiškino A.Žvirblienė.

Vakcinoje jau nėra nei gyvo, nei užmušto viruso, o tik nukleino rūgšties seka.

Esamos vakcinos nuo koronaviruso iš tiesų sukurtos remiantis naujausiomis technologijomis. Jų kūrimui buvo panaudoti skirtingi formatai. Vienas iš jų jau buvo anksčiau išbandytas vakcinai nuo Ebolos karštinės, kai naudojamas gyvas, bet nekenksmingas virusas (šiuo atveju – adenovirusas) ir į jį „įstatomas“ tikslinio viruso (koronaviruso) genas, kuris koduoja baltymą, turintį sukelti apsauginį imuninį atsaką.

Antrasis formatas – visiškai naujas. Šioje vakcinoje jau nėra nei gyvo, nei užmušto viruso, o tik nukleino rūgšties seka, kuri koduoja viruso antigeną, t. y. viruso baltymą. Nauja ir tai, kad vakcinoje naudojama RNR molekulė (būtent RNR sudaro koronaviruso genomą), kuriai patekus į mūsų organizmą ląstelės pačios ima gaminti SARS-CoV-2 viruso baltymą, kuris sukelia imuninį atsaką. Taigi vyksta labai panašūs procesai, kaip ir pačios virusinės infekcijos metu.

Kaip veikia RNR molekulė

„Šio koronaviruso genomas kaip tik sudarytas iš RNR molekulės, nuo kurios ir „nurašomi“ viruso baltymai. Tik vakcinos sudėtyje yra ne visas virusas, o dirbtiniu būdu susintetinta RNR seka, koduojanti viruso S baltymą, kuris svarbiausias imuniniam atsakui. Taigi šiose vakcinose viruso nėra, o yra tik sintetinė RNR molekulė, kuri koduoja ne visą virusą, o tik vieną iš viruso baltymų, ir tokiu būdu paleidžia baltymo pasigaminimo mechanizmą“, – aiškino mokslininkė.

Pasak jos, šis baltymas pasigamina organizme kaip ir daugybė kitų baltymų. Mūsų ląstelėse nuolat vyksta baltymų biosintezės procesas, todėl mes ir esame gyvi. O vyksta ši biosintezė todėl, kad mes turime baltymų genus, kurie saugomi DNR molekulėje, kaip ir visų kitų gyvų organizmų – augalų, vabzdžių, varlių, žinduolių. DNR saugoma ląstelės branduolyje, nuo šios DNR nurašoma visa baltymų informacija RNR molekulės pavidalu – todėl ši molekulė vadinama informacine RNR (angl. messenger RNA – mRNA). Tai tarpinė molekulė, pernešama iš branduolio į ląstelės citoplazmą ir ten pakliūnanti į baltymų sintezės „fabriką“ – nuo informacinės RNR molekulės nurašomi visi mūsų baltymai. Taip veikia mūsų ir visų kitų gyvų organizmų ląstelės.

E.Kurausko nuotr./Dr. Aurelija Žvirblienė
E.Kurausko nuotr./Dr. Aurelija Žvirblienė

Skiepijimo atveju RNR molekulė, kuri koduoja reikalingą baltymą, suleidžiama iš išorės, kad mūsų ląstelės, kurios turi visko, ko reikia baltymų biosintezei, pagamintų tą baltymą ir jis sukeltų imuninį atsaką. Skirtumas tik tas, kad ši RNR molekulė atkeliauja ne iš ląstelės branduolio, iš mūsų genetinės medžiagos, o iš išorės. Vėliau ji ląstelėse savaime suyra.

E.Žvirblienės manymu, jeigu šis vakcinos formatas pasiteisins, tai gali tapti technologine revoliucija vakcinų srityje.

Kas padėjo taip greitai sukurti vakcinas

Viešojoje erdvėje sklando mitas, kuriuo žmonės gąsdinami, kad RNR molekulės pagrindu sukurta vakcina nuo koronoviro keičia genus. „Tai kitokia molekulė nei DNR, kurioje saugomas mūsų genomas, todėl genų pakeisti RNR tikrai negali“, – pašnekovė patikino, kad tai neįmanoma.

Šiuo metu tik dar nėra žinoma, kiek ilgai išsilaikys apsauginis šių vakcinų sukeltas imuninis atsakas. Mat vakcinuoti ja pradėta visai neseniai. Tačiau vakcinų klinikiniuose tyrimuose dalyvavę savanoriai bus stebimi dar mažiausiai dvejus metus, todėl atsiras vis naujų duomenų apie susidariusio imuniteto trukmę. Taip pat bus registruojami ir pašaliniai poveikiai. Šiuo metu dažniausiai registruojamos vietinės reakcijos dūrio vietoje, karščiavimas ir galvos skausmas. Iki šiol pastebėti visi pašaliniai poveikiai yra suskaičiuoti, susisteminti pagal dažnumą, o duomenys yra laisvai prieinami. Taigi kiekvienas norintis gali su jais susipažinti.

A.Žvirblienė taip pat paneigia abejonę, kuri kartais girdima viešojoje erdvėje, kad taip greitai sukurta vakcina gali būti nesaugi. Pasak mokslininkės, vakcina praėjo visus patikros etapus, kurie būtini, kad ji būtų patvirtinta, ir jos saugumu abejoti nėra jokio pagrindo. Taip greitai pabaigti klinikinius tyrimus padėjo tai, kad virusas labai paplitęs visuomenėje, todėl buvo įmanoma greitai patikrinti imuninį atsaką po vakcinacijos.

Taip greitai pabaigti klinikinius tyrimus padėjo tai, kad virusas labai paplitęs visuomenėje.

„Vakcinos nuo koronaviruso praėjo visus patikros etapus, kurie priklauso, – pradedant gyvūnais, baigiant žmonėmis. Buvo registruojami įvairūs imuninio atsako rodikliai. Taip greitai sukurti vakcinas ir patikrinti jų patikimumą padėjo didelis viruso plitimo greitis. Remiantis mokslu, buvo nustatytas slenkstis, kad per trečią klinikinių tyrimų fazę vienoje iš tiriamųjų (placebo ir vakcinos) grupių turi užsikrėsti ne mažiau kaip 160 žmonių, kad būtų galima palyginti vakcinos ir placebo grupes.

Kadangi virusas visuomenėje labai paplitęs, placebo grupėje gana greitai užsikrėtė 160 žmonių (visiškai natūraliai, atsitiktinai, niekas specialiai žmonių neužkrėtė). Pavyzdžiui, grupėje, kurioje buvo skiepijama tikra vakcina, užsikrėtė tik 8 žmonės ir prasirgo labai lengva ligos forma. Tuomet ir buvo įvertintas vakcinos efektyvumas ir jis yra tikrai didelis – 95 proc.

Toliau duomenys buvo išsiųsti į vaistus ir vakcinas registruojančias agentūras, kuriose labai kruopščiai peržiūrimos klinikinių tyrimų bylos, aiškinamasi, ar nebuvo stiprių pašalinių poveikių, koks yra imuninis atsakas. Tik tada, jeigu ekspertai nemato grėsmės dėl saugumo ir užtenka įrodymų dėl efektyvumo, vakcina registruojama. Taigi, jeigu klinikinių tyrimų duomenys būtų blogi, vakcinos tikrai nebūtų užregistruotos“, – teigė imunologė.

Taigi vakcinų registracija yra griežtai prižiūrima, nepriklausomi ekspertai pertikrina visus vakcinos gamintojos pateiktus duomenis, kurių būna tikrai labai daug, ir tik tada sprendžiamama, ar ja galima pradėti masinį skiepijimą. Jei tik kyla menkiausia abejonė, vakcina neregistruojama.

Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT), pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai Lietuvoje – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas.


Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau