Adrijų į Ameriką pasikvietė Kazickų šeimyna, su kuria jis susipažino prieš Kalėdas. Būtent Kazickai paaugliui suteikė viltį gyventi visavertį gyvenimą. Šią dovaną Adrijus labai brangina, todėl sukąstais dantimis vykdė kiekvieną protezuotojo nurodymą ir intensyviai treniravosi – stiprino viso kūno raumenis.
Adrijaus pažanga, pratinantis prie protezo, užfiksuota videofilmuke. Jame matyti, kad laikotarpis klinikoje – ne iš lengvųjų.
Tačiau net kęsdamas skausmus Adrijus nepasidavė. Jei protezuotojas paprašydavo užlipti 10 laiptelių, Adrijus kopdavo 100. Klinikoje jis turėjo lankytis dukart per savaitę, tačiau ateidavo į ją dvigubai dažniau. Protezuotojas Chrisas sakė niekada nesutikęs taip ryžtingai dirbančio žmogaus.
Balandį Adrijui sukako 18-a. Praėjusių metų gegužę jis pajuto skausmą dešinėje kojoje. Ant kelio susidarė keistas darinys, plika akimi matėsi sutinimas. Koja tirpdavo, todėl darėsi sunku vaikščioti.
Po įvairių tyrimų medikai konstatavo: sarkoma, gana didelė, įsiskverbusi į audinį.
Adrijus ištvėrė šešis chemoterapijos kursus, tačiau gydymas nepadėjo – jis išgirdo, kad vienintelis būdas suvaldyti ligą – kojos amputacija.
Rugpjūčio 6 dieną paaugliui buvo pašalinta dešinė koja. Po operacijos teko ištverti dar 12 chemoterapijų, kurios užsitęsė iki pat Kalėdų.
Šių metų balandžio 8-ąją Adrijui buvo atlikti medicininiai tyrimai. Kaulų scintigrafija jokių naujų židinių nerodė, todėl galima teigti, kad vaikinas ligą įveikė.
