Visada buvo geros sveikatos
„Tai baisiausia, kas gali būti: žinai, kad yra vaistas, bet negali jo nusipirkti“, – atvirauja pašnekovas.
Adas visada jautėsi sveikas ir stiprus vyras, dirbo ištvermės reikalaujantį vairuotojo–montuotojo darbą. Dirbdavo, net jei pasijusdavo šiek tiek blogiau. Galbūt tai ir prisidėjo prie fakto, kad kepenų ląstelių karcinoma jam buvo diagnozuota jau gerokai pažengusios stadijos. Kita vertus, šios rūšies navikai retai kada atrandami anksčiau.
„Prieš ligą kurį laiką maždaug kartą per mėnesį nei iš šio, nei iš to man pakildavo temperatūra. Galiausiai nuėjau dėl to pas gydytoją, tačiau visi mano tyrimai buvo geri, tik kraujo tyrimas rodė nedidelį uždegimą. Gydytojai nuramino, kad jis nepavojingas. 2019 m. rudenį, atsimenu, iki pat jo pabaigos buvo galima rasti grybų. Taigi kartą su žmona prisirinkome baravykų ir jų pasigaminome. Po valgio man pradėjo smarkiai skaudėti pilvą. Taip smarkiai, kad nuvykau pas gydytoją, nors žinojau, kad nuodingų grybų tikrai nevalgiau.
Iš pirmo karto nepatikėjo tyrimų rezultatais
Gydytoja paskyrė skrandžio endoskopiją – teko pirmą kartą gyvenime ryti žarną. Taip pat skyrė pilvo organų echoskopiją, kurią atliko į Mažeikius iš Kauno atvykęs gydytojas. Jis iš karto pasakė, kad kažkas yra kepenyse. Pagalvojau, gal likusi žymė nuo sumušimo, nes tą vietą anksčiau buvau labai smarkiai susižeidęs, tačiau jis pasakė, kad čia ne sumušimas“, – prisiminė pašnekovas.
Toliau sekė tai, kas visada būna tokiais atvejais, t. y. jis gavo siuntimą į aukštesnio lygio gydymo įstaigą – Respublikinę Šiaulių ligoninę. Ten paimta biopsija patvirtino echoskopuotojo nuogąstavimus – kepenyse rastas piktybinis navikas. Liga taip išplitusi, kad operacija negalima. Pažeista per daug kepenų audinio, o kepenys – be galo svarbus organizmui organas. Todėl taikytinas tik sisteminis gydymas.
„Nepatikėjau Šiaulių gydytojais, todėl antros nuomonės nuvykau į Vilnių. Tačiau ir ten išgirdau tą pačią diagnozę. Tai buvo labai sunkus laikotarpis – žemė slydo iš po kojų. Visą gyvenimą buvau sveikas žmogus, niekuo nesiskųsdavau. Tik pastaruoju metu svoris buvo kiek nukritęs, bet maniau, kad tai dėl to, jog turėjau labai daug darbo, papildomai dariau remontą. Atsimenu, šokas buvo toks didelis, kad negalėjau pats vairuoti, jog iš Šiaulių paimčiau tyrimų atsakymus, nors vairuoju visą gyvenimą. Per 2–3 savaites nuo streso dar labiau nukrito svoris, nuo 85 kg numečiau iki 64 kg. Žmonės, matydami mane, jau galvojo, kad mirštu. O ir pats save laidojau“, – pasakojo Adas.
Gydytojai nebeturi, ką pasiūlyti
Kadangi ši kepenų vėžio rūšis atspari chemoterapijai, jam buvo skirta taikinių terapija. Pradėjęs gydymą, jis suprato, ką reiškia blogai jaustis. Mat, teko susidurti su pašaliniais vaistų poveikiais. Kartais būdavo taip silpna, kad sunkiai galėdavo pereiti per kambarį. Buvęs stiprus vyras, montavęs kondicionierius ir ventiliacijos sistemas, šiandien pakelia vos 3 kg. Trejus metus trukęs gydymas ligos progresavimo nesustabdė, nors išnaudotos visos įmanomos Lietuvoje kompensuojamo gydymo galimybės.
„Gydymas turbūt padėjo tik tiek, kad vėžys neišplito į kitus organus. Po metų gydymosi Kauno klinikose man buvo atlikta TACO transkaterine arterinė embolizacija (vaistas suleidžiamas vietiškai į naviką maitinančią kraujagyslę – red.). Šią procedūrą atliekantį gydytoją pats susiradau. Iš viso man atliktos trys šios procedūros, kurios turbūt mane ir palaikė.
Dabar prašausi atlikti ketvirtą, nes daugiau negaunu jokio gydymo, tačiau gydytojas įspėja, kad nežinia, ar mano organizmas galės ją atlaikyti. Daugiau trijų procedūrų paprastai nerekomenduojama. Tačiau, jeigu nieko nedarysiu, taip pat bus blogai“, – teigė pašnekovas.
Po trejų metų gydymosi – naujas židinys
Ado gydytoja, Respublikinės Šiaulių ligoninės onkologė chemoterapeutė Vaida Vaitiekaitytė patvirtino, kad jos paciento būklė iš tiesų sudėtinga ir jį gelbėja tik tai, kad jo organizmas yra stiprus.
„Pacientas kantriai ištvėrė visą gydymą, nors ir turėjo pašalinių poveikių. Dabar, kai negauna gydymo, jo savijauta netgi geresnė, tačiau ji tokia ilgai nebus. Adas pagal savo ligą yra gavęs visas tris gydymo eiles, kurios kompensuojamos Lietuvoje. Tris kartus jam buvo taikytas lokalus gydymas. Bet vėžys progresuoja toliau – padidėjo vienas iš seniau matytų židinių ir atsirado vienas naujas.
Ląstelių karcinoma yra gana reta liga ir labai agresyvi, sunkiai pasiduodanti gydymui. Pasaulyje pirmos eilės jos gydymo standartas – taikinių terapija kartu su imunoterapija. Mes galėjome skirti tik taikinių terapiją, kadangi Lietuvoje šiai vėžio rūšiai imunoterapija nekompensuojama. Tikėkime, kad kažkada šis gydymas pasieks ir Lietuvą, tačiau Adas jo laukti neturi laiko, o mes jam dabar nemokamai galime skirti nebent chemoterapiją, nors tikėtis, kad ji suveiks šio konkretaus vėžio atveju, tikrai negalime“, – pasakojo gydytoja.
Gali padėti tik kitų pagalba
Vienintelė Ado viltis, pasak V.Vaitiekaitytės, minėtas Lietuvoje nekompensuojamas imunoterapinis vaistas. Tai vienintelis dar neišbandytas gydymas, kuris, kaip rodo kitų šalių patirtis, gali suveikti.
„Ado atvejis – tikrai sudėtingas, bet tikimės, kad pavyks užsikabinti ir organizmas sureaguos į gydymą“, – teigė medikė.
Patį Adą šiuo metu palaiko tik šeima – žmona, su kuria gyvena kartu jau 34 metus, ir suaugusi dukra. Visą gyvenimą dirbusiam vyrui nustatytas pirmos grupės neįgalumas, tai reiškia, kad jis praktiškai nedarbingas. Todėl sumažėjo ir šeimos pajamos.
Kai sužinojau vaistų kainą, žemė iš po kojų išslydo antrą kartą.
Vyras prisipažino, kad iš pradžių galvojęs susirasti paprastesnį darbą, bet neturėjo vilties, kad kas nors jį priims, sergantį ketvirtos stadijos vėžiu. O ir iš tiesų dirbti būtų sunku, juolab kad nuolat reikia važinėti į ligoninę Šiauliuose. Šiuo metu jo neįgalumo pašalpa – 383 eurai, o imunoterapinio gydymo kursui iš viso reikalinga apie 20–25 tūkst. eurų suma.
„Mažeikiuose ir anksčiau daug neuždirbdavau, bet apie 800 eurų gaudavau. Panašiai gaudavo ir žmonelė, tad galėjome pragyventi. Tačiau kaip mums įpirkti tokius vaistus? Nebent išparduoti visą užgyventą turtą ir likti prie konteinerio. O vaistų reikia, nes be jų gydytojai daugiau nieko negali pasiūlyti. Jaučiausi nei gyvas, nei numiręs. Kai sužinojau vaistų kainą, žemė iš po kojų išslydo antrą kartą. Žinoma, stengiuosi nepasiduoti, kiek galiu. Bet gyvenu tik su viena mintimi – man nieko daugiau nereikia, tik vaistų“, – tikino vyras.
Adą globoja Vėžio gydymo paramos fondas, įkurtas savanorystės pagrindu – visi jame dirbantys tai daro neatlygintinai. Jo tikslas – padėti vėžiu sergantiems žmonėms gauti gyvybiškai būtiną gydymą, kuris Lietuvoje nekompensuojamas. Sprendimą, ar patenkinti paciento prašymą, priima fondo taryba, į kurią įeina pacientų atstovai ir geriausi Lietuvos medikai, dirbantys onkologijos srityje, taip pat tariamasi su pacientą gydančiais gydytojais. Gydymas finansuojamas tik tiems pacientams, kurių sveikatos būklė leidžia tikėtis teigiamo efekto.
Galinčius prisidėti prie Ado gydymo ir suteikti jam viltį gyventi Vėžio gydymo paramos fondas kviečia paaukoti tiek, kiek galite – kiekvienas euras yra labai vertingas:
Gavėjas: Vėžio gydymo paramos fondas
A/s: LT722140030004033163
Luminor bankas: SWIFT AGBLLT2X
Paskirtis: pagalba Adui
