Septynerius metus moteris buvo Airijos žolininkų registro prezidentė, šiuo metu yra jo viceprezidentė, o lietuviškai auditorijai veda vebinarų ciklą, kaip įvairias organizmo sistemas pastiprinti vaistažolėmis. Pasak 15min GYVENIMO pašnekovės, žolelėmis galima išgydyti viską, tik kartais reikia daugiau kantrybės.
– Kaip atsidūrėte Airijoje – tai buvo sąmoningas sprendimas ar atsitiktinai?
– Iš tiesų niekada nesvajojau emigruoti iš Lietuvos. Atsidūriau čia visiškai atsitiktinai. Tiesiog norėjau išmokti anglų kalbą. Tuo metu buvo praėję vos keleri metai po Nepriklausomybės atkūrimo. Pagalvojau, kad jeigu gerai mokėsiu anglų kalbą, turėsiu galimybę gauti geresnį darbą.
Tuo metu nebuvau tikra, ar man patiko mano profesija – buvau baigusi maisto technologiją. Todėl gavau studentišką vizą ir išvažiavau į Airiją mokytis kalbos bei dirbti aukle. Ir Airija man labai patiko. Jaučiausi ten lengvai, laisvai, labai nesunkiai pritampanti. Todėl vis „tempiau“ laiką – dar truputį pasimokysiu, dar truputį padirbsiu... Galiausiai sutikau savo vyrą ir likau čia.
Kaip dažnai juokauju, melisa mano kraujyje tikrai teka.
– Ir būtent Airijoje susidomėjote vaistažolėmis?
– Augalus mylėjau nuo vaikystės. Greičiausiai šią meilę įskiepijo mano mama – ji buvo agronomė. Kaip dažnai juokauju, melisa mano kraujyje tikrai teka, nes nuo vaikystės šeimoje mes gerdavome daug melisos arbatos ir labai visi ją mėgome.
Kai supratau, kad jau lieku Airijoje, pradėjau ieškoti, ko galėčiau mokytis – natūraliai atėjo mintis apie augalus ir vaistažoles. Iš pradžių dar svarsčiau apie dietologiją, tačiau kai atradau natūralios medicinos koledžą, supratau, kad tai „mano“. Man iš karto ir tiko, ir patiko ten.
– Ar gydymas vaistažolėmis Airijoje populiarus ir labiau pripažintas nei Lietuvoje?
– Airija ir Jungtinė Karalystė – vienintelės šalys Europos Sąjungoje, kuriose, norint dirbti fitoterapeutu, nereikia būti nei vaistininku, nei gydytoju, kadangi koledže mes mokomės medicinos – anatomijos, fiziologijos, taip pat gauname pagrindines žinias apie ligas, farmaciją ir žmogaus sveikatą.
Ir ši profesija Airijoje labai stipri – žmonės žino fitoterapeutus bei žolininkus ir kreipiasi į juos. O ir klinikinės praktikos žinių, ypač per keletą pastarųjų dešimtmečių, tikrai turime sukaupę daug.
Aišku, ir čia yra gydytojų, kurie nusistatę prieš fitoterapiją ir įsitikinę, kad ji nepadeda, bet yra ir labai gražių bendradarbiavimo pavyzdžių. Daugelis medikų jau suvokia, kad dažnai neužtenka vien cheminių vaistų, ypač lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.
– Ar vaistažolėmis iš tiesų galima išgydyti ligas?
– Juk tūkstantmečius vaistažolės buvo vieninteliai vaistai, o daug šiuolaikinių vaistų, skirtų labai rimtoms ligoms, net vėžiui, gydyti, paremti vaistažolių pagrindu. Beje, visiems gerai žinomas aspirinas taip pat atsirado iš vaistažolės.
Vaistažolės tikrai gali padėti. Vienintelis skirtumas – jos kartais veikia lėčiau, todėl, pavyzdžiui, gydant ūmų skausmą jos neturės greito poveikio ir nebus tokios efektyvios kaip vaistai. Tačiau visose kitose srityse, ypač kai reikia stiprinti fiziologines organizmo funkcijas ar imunitetą, valyti, detoksikuoti organizmą, stiprinti virškinimą, endokrininę ar nervų sistemas, vaistažolės puikiai padeda.
Daug šiuolaikinių vaistų, skirtų labai rimtoms ligoms, net vėžiui, gydyti, paremti vaistažolių pagrindu.
Žinoma, daug kas priklauso nuo žmogaus situacijos ir kiek pažengusi liga. Taip pat reikia suprasti, kad tai nėra panacėja. Jeigu žmogus nekeis gyvenimo būdo, mitybos, vaistažolių tinktūra taip pat neišgelbės. Tačiau iš esmės mes tikrai galime pasikliauti vaistažolėmis. Cheminiai vaistai gali būti reikalingi, jeigu yra ūmus ligos periodas, bet organizmo atsistatymui, pastiprinimui vaistažolės labai naudingos. Taip pat jos labai tinka ir ūmioms peršalimo virusinėms ligoms gydyti.
Jeigu reikia stipresnio poveikio, geriausia vartoti vaistažolių tinktūras, tačiau stipri arbata taip pat turi labai gerą terapinį poveikį, tik jos reikės išgerti daugiau.
– Ar saugu vaistažoles pasirinkti savarankiškai, t. y. užsiimti savigyda?
– Yra grupė vaistažolių, kurios gana saugios kiekvienam. Saikingai jas vartodami sau nepakenksite. Pavyzdžiui: avižos, mėtos, medetkos, dilgėlės, kiaulpienės. Norint jų perdozuoti, reikia kažką labai neteisingai daryti, gerti ir valgyti jų be saiko ryte, dieną ir vakare.
Bet yra ir stipresnių vaistažolių, kurias vartoti reikėtų atsargiai, nes jose esančios veikliosios medžiagos gali dirginti kepenis, inkstus ar stipriai stimuliuoti nervų sistemą. Šiai grupei priskiriami ir kai kurie prieskoniai, pavyzdžiui, šalavijas.
– Dažnai sakoma, kad mūsų imunitetas „gyvena“ žarnyne, todėl labai svarbu, ką dedame į skrandį. Kaip iš tiesų virškinimo sistema susijusi su mūsų imunitetu?
– Žarnynas yra svarbus mūsų imuniteto komponentas, ypač įgyto adaptacinio imuniteto, saugančio mus ne tik nuo ūmių virusinių ir bakterinių susirgimų, bet ir apskritai nuo organizme vykstančių uždegiminių procesų bei su jais susijusių tokių ligų, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, reumatoidinis artritas ir pan. Mat „gerosios“ žarnyno bakterijos stimuliuoja imuninės sistemos ląstelių – limfocitų T – funkciją.
Jeigu mūsų žarnyno mikroflora sutrikusi, patogeninės bakterijos išskiria chemines medžiagas – tam tikrus toksinus, kurie skatina uždegiminius procesus, išderina mūsų organizmo savigyną ir sumažina jo atsparumą virusams ir bakterijoms.
Tam, kad mūsų imuninė sistema būtų stipri, mes turime gauti fitoelementų bei skaidulų, kurių yra augaluose, kadangi jais minta „gerosios“ žarnyno bakterijos. Taigi vaistažolės, veikdamos limfocitus ir jų išskiriamus citokinus, reguliuoja mūsų imuninę sistemą.
Beje, didelis imuniteto priešas – cukrus, kuris išderina mūsų žarnyno mikroflorą, o tuo pačiu slopina imunitetą ir organizmui tampa sunkiau susidoroti su į jį patekusiais virusais ir bakterijomis. Taip pat kenkia bet koks maistas, kuris sutrikdo virškinimą, nes tuomet yra užkemšama organizmo limfinė sistema ir pradeda gamintis gleivės, kurios yra palanki terpė virusams ir bakterijoms.
– Kaip patartumėte pastiprinti organizmą šiuo sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu?
– Pirmiausiai peržiūrėkite savo mitybą: reikėtų vengti miltinių patiekalų, daug pieno produktų, riebių patiekalų (ypač keptų), nes jie gamina organizme mano minėtas gleives. Nesiūlau jų visiškai atsisakyti, bet stebėkite, kaip jaučiatės, ir mažinkite jų vartojimą.
Kalbant apie pagalbą augalais, man asmeniškai labai patinka imbieras. Jis stimuliuoja skrandžio veiklą ir virškinimą, mažina gleivių gamybą. Be to, imbieras turi antimikrobinių ir antivirusinių savybių.
Panašų poveikį turi česnakas, čiobrelis, mėta, cinamonas, gvazdikėliai, šalavijas, raudonėlis. Mėta turi ne tik antivirusinį poveikį, bet ir ramina nervų sistemą. Tai prieskoniniai augalai, kurie skatina prakaitavimą, stimuliuoja mūsų metabolizmą ir cirkuliaciją, šildo mūsų organizmą ir tokiu būdu stiprina imunitetą. Visi aromatiniai augalai, kurie turi daug eterinių aliejų, yra labai naudingi imuninei sistemai. Taip pat galima prisiminti aitriuosius pipirus. Kaip ir imbiero arbata, jie turi gleives skystinantį ir organizmą valantį poveikį.
Kad gautumėte pakankamai vitamino C, valgykite, kiek įmanoma, daugiau šviežių daržovių ir vaisių. Šiuo laikotarpiu ne mažiau svarbus vitaminas D. Saulės rudenį ir žiemą mes turime mažai, todėl būtina vartoti šio vitamino maisto papildų forma.
– Taigi pats laikas prisiminti įvairias arbatas?
– Jeigu pajaučiate, kad peršalote ar ima gamintis gleivės, reikia šildyti organizmą karštomis arbatomis. Ypač naudinga jas prisiminti, kai vyksta sezonų kaita. Geriausia vartoti kelių vaistažolių arbatas – vaistažolės mėgsta „kompaniją“, jos veikia sinergiškai ir viena kitą pastiprina. Tuomet sumažėja ir perdozavimo rizika. Bent tris puodelius vaistažolių arbatos per dieną galima drąsiai gerti.
Svarbu, kad būtų įvairovė, negerti visą mėnesį vienos rūšies vaistažolių arbatos. Pavyzdžiui, ryte – čiobrelių arbata, vakare – mėtų, o per pietus – žolelių mišinys iš čiobrelių, šalavijų ir cinamono. Arba galite daryti mišinius – čiobreliai, mėtos, medetka, cinamonas, imbieras. Jei norisi aitrumo, aštrumo, dėkite į mišinį daugiau imbiero, gvazdikėlių.
Svarbu stebėti, kaip jaučiatės išgėrę arbatos: jeigu arbata patinka, savijauta po jos gera, vadinasi, ji tinka. Jeigu jos nesinori ar neskanu, geriau keisti kita vaistažole.