Sunkūs išgyvenimai dažnai veda link chroniško streso – simptomų, kurie kartojasi net ir praėjus nemažai laiko po nemalonaus įvykio. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės net susiradę naują darbą negali nustoti galvoję apie dieną, kai buvo atleisti. Toks nuolatinis stresas sukelia nerimo sutrikimams būdingus simptomus – žmogus taip ir negali atsipalaiduoti naujoje vietoje ir vis galvoja apie tai, kad bet kurią akimirką gali netekti darbo.
Suomių mokslininkai nusprendė patyrinėti lėtinio streso paveiktas smegenis. Tam jie pasitelkė peles, nes jos kaip ir žmonės patiria stresą, nerimą ir gali susirgti depresija. Mokslininkai pasistengė, kad laboratorinės pelės išsivystytų nerimo sutrikimams būdingus simptomus, o tuomet stebėjo jų smegenis.
Lygindami stresą patyrusių ir sveikų pelių smegenis mokslininkai pastebėjo keistų pakitimų – pasikeitė ląstelių mitochondrijos. To, beje, mokslininkai ir tikėjosi, nes panašių pokyčių galima surasti ir panikos sutrikimais sergančių pacientų kraujo mėginiuose. Mitochondrijos yra atsakingos už energijos apykaitą ląstelėje. Jos palaiko bendrą kalcio koncentraciją citoplazmoje, biosintetina amino rūgštis ir steroidinius hormonus. Šis mokslininkų atradimas rodo, kad gyvūnų ir žmonių ląstelėse stresas sukelia energijos metabolizmo pakitimus.
Tai yra gana įdomus atradimas – stresas, kurį jūs patiriate nuolat, prasiskverbia į jūsų ląstelių vidų. Tai nėra tik paviršinė emocija – stresas ir nerimas sukelia fundamentalius pokyčius organizme. Taigi, mokslininkai mano, kad tie žmonės, kurių organizmas yra pažeidžiamesnis, yra labiau linkę į ilgalaikį lėtinį stresą. Kitaip tariant, tai nėra tik psichinės sveikatos ir stiprybės klausimas – stiprų stresą sukeliantys įvykiai labiau paliečia tuos, kurių mitochondrijos yra pažeidžiamesnės.
Tačiau kol kas to patvirtinti neįmanoma – prireiks dar ne vieno tyrimo, kol mokslininkai galės tvirtai pasakyti, kokį poveikį žmogui iš tikrųjų turi stresas. Tikimasi, kad tolimesni tyrimai padės geriau suprasti, kokią žymę nerimas ir stresas palieka ląstelėse. Svarbiausia, turėtų paaiškėti pats mechanizmas, kaip stresas gali paveikti mitochondrijas. Tai gali padėti surasti naujus būdus gydyti nerimo sutrikimus.
