Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Akių gydytoja įspėja: „Dalis žmonių nenutuokia apie riziką biuruose“

Gydytojai jau seniai pastebėjo, kad miestuose ir kaimuose gyvenančius žmones kamuoja skirtingi sveikatos sutrikimai. Kasdienė aplinka daro didelę įtaką savijautai ir sveikatai.
Blogas regėjimas
Darbas kompiuteriu / Shutterstock nuotr.

Kiek laiko asmuo praleidžia gryname ore? Kokiame pastate jis dirba? Ar per dieną jis išgeria 2 litrus vandens? Kiek laiko jis būna prie kompiuterio ar naršo internete su išmaniuoju telefonu?

Šie paprasti klausimai apie kasdienę rutiną gali padėti sužinoti, kokios rizikos ir kodėl kyla jūsų akims.

Technologijos prikausto dėmesį ir žvilgsnį

Kompiuteriai, išmanieji telefonai ir planšetės tapo neatskiriamais gyvenimo palydovais. Net sunku suskaičiuoti, kiek kartų per dieną žmogus pažvelgia į didelį ar mažą ekraną, kiek laiko jis praleidžia internete. Sparčiai tobulėjančios technologijos pilnos dėmesio magnetų: socialiniai tinklai, žaidimai, filmai, virtualūs pokalbiai ir kitokios pramogos kasdien praryja valandų valandas vartotojų laiko.

Moksliniai tyrimai rodo: kai žmogus susidomėjęs žiūri į kompiuterio ar telefono ekraną, jis mirksi tris kartus rečiau negu įprastai. Mirksėjimo tankis retėja, todėl sutrinka ašarų plėvelės stabilumas – mažiau drėkinama akis išsausėja. „Ir visai nesvarbu, ar žmogus naudoja telefoną pramogai, ar dirba biure su kompiuteriu – akims tenka didelis krūvis“, – pažymi gydytoja oftalmologė Elena Grikienienė.

Be to, biuruose neigiamų veiksnių dar daugiau. Paprastai kabinetuose ir salėse veikia kompiuteriai, kita elektroninė įranga, kuri keičia elektrostatinį krūvį, oro temperatūrą ir santykinį drėgnumą. Dėl to sausėja biuro darbuotojų oda, gleivinė ir akys. O įelektrintos dulkės kaupiasi ant veido. Tad organizmas turi susidoroti su gausybe dirgiklių.

Alina „Nesveiko pastato“ sindromas

Medicinos specialistai atkreipia dėmesį į „Nesveiko pastato“ sindromą, kurį mokslininkai ėmė tyrinėti prieš keturis dešimtmečius, kai JAV miestuose ėmė augti nespecifinės simptomatikos negalavimų skaičius.

Medikai atkreipė dėmesį, kad visi negaluojantys pacientai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, biuruose, kur juos nuolat veikia įvairūs dirgikliai.

Ekspertai nustatė, kad pacientus dažniausiai kamuoja odos ir akių sausumas, nosies, gerklės gleivinių dirginimas. Iš pradžių negalavimai žmones erzina patalpose, bet vėliau pasireiškia ir išėjus į lauką.

Pacientai skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, akių ir kvėpavimo organų uždegimu. Tačiau, jeigu žmogus pakeičia aplinką, palaipsniui negalavimai išnyksta. Tai pastebėję mokslininkai ėmė tirti veiksnius, sukeliančius „Nesveiko pastato“ sindromą.

Ilgainiui tyrėjai konstatavo, kad biuruose egzistuoja biologinės taršos problema. Įvairios bakterijos, mikroskopiniai grybai, erkutės ir jų gyvybinės veiklos produktai sukelia įvairius susirgimus, uždegimus, pažeidžia imuninę sistemą.

Be to, pastato šiluminę varžą didinančios sienų apdailos ir langų stiklinimo technologijos visiškai panaikina natūralios ventiliacijos galimybę, todėl nevykstant oro apykaitai biologinė tarša nepasišalina. Medicinos specialistai pabrėžia, kad tai – ne tik biurų, bet ir naujų ar renovuotų gyvenamųjų daugiaaukščių bėda.

Kita problema – lakūs organiniai junginiai, panaudoti per statybas ir likę pastato konstrukcijose. Benzolas, pesticidai, organiniai tirpikliai ir kitos medžiagos žmogaus organizmą veikia tarsi lėti nuodai. Šis savybė itin būdinga kelių dešimtmečių senumo pastatams, kai statybinėms medžiagoms nebuvo taikomi aukšti standartai.

Paplitusios ligos simptomai – įvairūs

Nors sausų akių ligos požymiai pasireiškia 70 procentų vyresnio amžiaus žmonių, tačiau dabar oftalmologai vis dažniau susiduria su jaunais pacientais, kuriuos tenka gydyti nuo pažangos pašonėje plintančios ligos.

Nustatyti konkrečią sausų akių ligos priežastį nėra lengva. Simptomai gali būti labai įvairūs, trumpalaikiai arba pasikartojantys.

Vienus žmones sausų akių liga kamuoja po darbo dienos, kitus vargina ryte. Paprastai pacientai skundžiasi, kad akis peršti, degina, niežti ir graužia, atsiranda smėlio jausmas. Akys parausta, padidėja jautrumas šviesai, nuovargis.

„Jeigu įtariate, kad jums pasireiškia sausų akių ligos simptomai, kreipkitės į akių gydytoją. Per specialų tyrimą paaiškės jūsų negalavimo tipas ir priežastys, kurios gali būti įvairios.

Patikros rezultatai parodys, kas sukėlė sausų akių ligą: padidėjęs ašarų išgaravimas ar sumažėjusi ašarų gamyba, ar šių abiejų veiksnių kombinacija.

Nuo to priklausys ir konkrečios gydymo priemonės“, – teigia akių gydytoja Aušra Liveikienė ir priduria, kad negydant ligos gali išsivystyti stiprus akių uždegimas, atsirasti ragenos opos, sutrikti rega.

Atkuria akies apsaugos ir gydymo mechanizmą

Pirmasis sausų akių ligos požymis – akių išsausėjimas. Sveikatos specialistai pabrėžia dvi pagrindines priežastis, kodėl atsiranda liga: dėl nepakankamo vandeninio ašaros sluoksnio gamybos arba vandens trūkumo ląstelėse dėl nepakankamo ašarų lipidinio sluoksnio ir pagreitėjusio vandens išgaravimo.

Abiejų priežasčių sukeltas akių paviršiaus pažeidimas tiesiogiai susijęs su vandenį ląstelėse sulaikančių dalelių (osmoprotektorių) trūkumu ašarose.

Gydytojų teigimu, stabdant ir gydant ligą efektyviausiai veikia du suderinti būdai: lubrikacija ir osmoprotekcija, kitaip tariant, vandens-lipidų kiekio ašaroje atstatymas ir drėgmės ragenos epitelio ląstelėse užtikrinimas.

Šias dvi funkcijas atlieka „OptiveTM“ akių lašai, sukuriantys dvigubą sausos akies apsaugos ir gydymo mechanizmą. Vandenį ir lipidus ašaroje atstato preparato sudėtyje esanti karboksimetilceliuliozė (KMC), hialurono rūgštis ir ricinos aliejus, o ląstelėse drėgmę atkuria ir osmoprotekciją gerina neutralios dalelės – L karnitinas ir eritrolis.

Kartu organizmas skatinamas pats gaminti visas ašarų sudedamąsias dalis, saugančias akį nuo infekcijų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?