Pasak oftalmologės dr. Aurijos Kalasauskienės, kol kas Lietuvoje statistinių duomenų, kiek žmonių kenčia nuo šios ligos, nėra, tačiau dėl kasdienių technologijų naudojimo akių skausmu skundžiasi vis daugiau pacientų.
Kodėl išsivysto sausų akių liga?
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne naujos technologijos gadina akis, bet nesąmoningas žmogaus elgesys, kai jomis naudojasi. Pavyzdžiui, žiūrėdami televizorių ar į kompiuterio monitoriaus ekraną, taip pat skaitydami, vairuodami fiksuojame žvilgsnį, todėl pradedame rečiau mirksėti.
Normalus sveiko suaugusio žmogaus mirksėjimas yra vidutiniškai apie 10 mirktelėjimų per minutę, o fiksuojant žvilgsnį mirksėjimas suretėja iki 3–4 kartų per minutę – taip dėl ilgiau atviro vokų plyšio sutrūkinėja ašarų plėvelė, ašaros greičiau išgaruoja ir akys sausėja.
Manoma, kad ikikompiuterinėje eroje žmonės mirksėjo beveik 60 proc. dažniau, todėl ši liga vadinama civilizacijos pasekme, be to, dabar akis neigiamai veikia ne tik išmanieji įrenginiai, bet ir biuruose įrengti kondicionieriai, oro šildytuvai ir šildymo sistemos, dėl kurių pučiamos oro srovės akys taip pat sausėja greičiau“, – sako akių gydytoja A.Kalasauskienė.
Minėtą diskomfortą gali pajusti ir nešiojantys akių lęšius bei vartojantys vaistus nuo slogos, kosulio, širdies ligų ir antidepresantų.
Akys sausėja ne tik veikiamos išvardintų veiksnių: sausų akių simptomais skundžiasi kas trečia moteris, nes riziką susirgti šia liga didina menstruacijos, nėštumas, kūdikio žindymas ir menopauzė.
Minėtą diskomfortą gali pajusti ir nešiojantys akių lęšius bei vartojantys vaistus nuo slogos, kosulio, širdies ligų ir antidepresantų bei dauguma vyresnių nei 40 m. žmonių, mat senstant akys natūraliai sausėja.
Dr. Aurija Kalasauskienė pabrėžia, kad ašarų plėvelė susideda iš 98,2 proc. vandens ir 1,8 proc. druskų, tačiau tarp dviejų mirktelėjimų ašarų plėvelė garuoja, tad joje vandens kiekis sumažėja 1–2 proc., o druskų padidėja iki 20 proc.
Jeigu druskų kiekis ašaroje padidėja retai, žmogus pajunta laikiną diskomfortą, kuris praeina dažniau pamirksėjus, tačiau jeigu tai tampa nuolatine būkle, ašaros tampa žalingomis akies paviršiui: iš pradžių atsiranda akies diskomfortas – svetimkūnio akyje jausmas, nuolatinis ašarojimas (tai apsauginė organizmo reakcija), deginimas, po to atsiranda akies paviršiaus pažeidimas – žūsta junginės ir ragenos ląstelės, o ligos negydant, pažeidžiamos nervinės galūnėlės ir ima vystytis lėtinis skausmas.
Kokia situacija Lietuvoje?
2015 m. Lietuvoje atlikta gydytojų oftalmologų apklausa parodė, kad net 99 proc. jų sausų akių ligą (SAL) vertina kaip rimtą susirgimą, be to, statistika rodo, kad jos simptomai vargina bene kas antrą pacientą, apsilankantį pas akių gydytoją. Vis dėlto, nemaža dalis sergančiųjų sausų akių liga vis dar gydomi lašais, kurių sudėtyje – tik druska ir vanduo.
„Yra pacientų, kurie ne tik serga sausų akių sindromu, bet ir skundžiasi chronišku akių skausmu – taip šią ligą tampa sunku valdyti, nes, net ir gydant, akių skausmas išlieka. Šie pacientai ir taip yra jautresni skausmui nei kiti, tačiau neteisingas gydymas – skiriant dirbtines ašaras ar lašus, kuriuose – vanduo su ištirpusiomis druskomis, – situaciją tik pablogina, – sako gydytoja dr. A.Kalasauskienė. – Žmonės vis dar mano, kad ašaros – tai skaidrus sūrus „vandenėlis“, todėl jausdami akių sausumą, lašinasi dirbtines ašaras. Retas kuris žino, kad žmogaus ašaros, tai sudėtingas tirpalas, sudarantis priekinę akies obuolio dalį, ir pagal savo sandarą susideda iš trijų sluoksnių – paviršinio lipidinio (riebalinio), vidurinio vandeninio ir giliausio gleivinio (mucininio). Jei žmogus kenčia dėl lipidinio sluoksnio nepakankamumo, lašindamas vandenines dirbtines ašaras, jis dar labiau nuplauna lipidų likučius nuo akies paviršiaus – taip liga progresuoja.“
Tai kaip iš tikrųjų gydytis?
Kaip teigia oftalmologė, reikia pasirinkti tinkamą akių ląstelių atkūrimo būdą ir ligos priežastinį gydymą – osmoprotektorius, apsaugančius akies ląsteles nuo dehidratacijos.
Gydymas osmoprotektoriais iš esmės skiriasi nuo simptominio gydymo įprastais vandeniniais lašais, mat gydant šiuo būdu, slopinami ne ligos simptomai, bet stabdomas pats ligos mechanizmas ir užkertamas kelias uždegimo vystymuisi: osmoprotektoriai kaupiasi ląstelėse, jose išlaiko reikalingą vandens koncentraciją, taip ląsteles apsaugodami nuo sunaikinimo.
Veikiant osmoprotekcijai, įsijungia atstatomieji akies paviršiaus ir ašarų aparato procesai: ašara vėl turi visus ašarai privalomus komponentus – subalansuotą vandens ir druskų kiekį, gleivinį audinį, lipidus ir imuninę ašaros sistemą sudarančius baltymus. Nuolat papildant osmoprotektorių atsargas, slopinamas uždegimas, užtikrinama nuolatinė ragenos apsauga, o nemalonūs sausų akių simptomai palaipsniui išnyksta.
2013 m. moksliniame leidinyje „Ocular Surface“ paskelbta, kad pagrindinė sausų akių ligos priežastis yra padidėjęs druskų kiekis ašarose (hiperosmoliariškumas), kurio neįmanoma koreguoti įprastais lašais. Įrodyta, kad osmoprotektoriai (L-karnitinas ir eritritolis) slopina uždegimą, padeda akies paviršiaus ląstelėms išsaugoti vandenį net ir padidėjus druskų koncentracijai ašarose.
Ar įmanoma, kad sausų akių liga neišsivystytų?
Kaip rašo portalas www.sveikaakis.lt, jau milijonus metų egzistuoja unikalus osmoprotekcijos mechanizmas: žuvys (kaip ir kiti gyvūnai) gamina osmoprotektorius – daleles, kurios „užrakina“ vandenį ląstelės viduje ir neleidžia jam išgaruoti net aplinkoje esant daugiau nei 4 kartus didesnei druskų koncentracijai. Vandens gyvūnuose yra ne vienos, o keleto skirtingų rūšių osmoprotektorių ir daug didesniais kiekiais nei žmogaus organizme.
Osmoprotektorių kaupimas ląstelių viduje – tai specifinė apsauginė reakcija, padedanti žmogaus ląstelėms užsitikrinti gyvybiškai būtiną vandens kiekį ir išgyventi. Tik dėl osmoprotektorių žmonės po intensyvios fizinės treniruotės ar gausesnio alkoholio pavartojimo kitą dieną yra vis dar gyvi: tiek prakaituojant, tiek geriant alkoholį pasekmė ta pati – organizmas praranda vandenį ir ląstelės turi išgyventi padidėjusio druskingumo sąlygomis. Širdies, kepenų, inkstų, smegenų ląstelės prikaupia osmoprotektorių, todėl nepraranda vandens, o apie ląstelėse prasidėjusį vandens trūkumą mums praneša jaučiamas troškulys. Kol papildome prarastą vandens kiekį atsigerdami, gyvybiškai svarbių organų ląstelės išgyvena tik veikiamos osmoprotektorių.
„Ta pati taisyklė galioja ir akims: kad akies paviršiaus ląstelės nežūtų dėl dehidratacijos, būtini osmoprotektoriai, tačiau Lietuvoje vis dar visų ligų panacėja – ramunėlių ar kitų žolelių kompresai. Teko gydyti pacientę, kuri nevartojo paskirto gydymo bet, pasitarusi su kaimyne, įsilašino Auksinio ūso tirpalo – žinoma, akių gleivinė buvo nudeginta“, – patirtimi dalijasi gydytoja-oftalmologė dr. A.Kalasauskienė.
Yra dar vienas simptomas, signalizuojantis apie akių ligas – galvos skausmas. Retai šį erzinantį nemalonų reiškinį pacientai susieja su regėjimu – dažniau manoma, kad tai nuovargio, persidirbimo ar kitų bendrinių organizmo negalavimų pasekmė. Yra daugybė su akimis susijusių sveikatos sutrikimų, galinčių lemti galvos skausmus, svarbu žinoti, kad šie skausmai gali būti netiesioginiu ženklu, jog turite regėjimo problemų.
Norint išvengti sausų akių ligos ar paprasčiausio jų nuovargio, reikia laikytis taisyklingo darbo ir poilsio režimo.
Anot dr. A.Kalasauskienės, norint išvengti sausų akių ligos ar paprasčiausio jų nuovargio, reikia laikytis taisyklingo darbo ir poilsio režimo.
Būtinos pertraukėlės kas 40–45 minutes po intensyvaus darbo akimis – jų metu reikia pasėdėti užsimerkus ar pabendrauti su kolegomis, nes nustatyta, kad pokalbio metu mirksėjimo dažnis būna nuo 10,5 iki 32,5 kartų per minutę.
Be to, itin svarbu, kad darbo vieta būtų tinkama – kompiuterio monitoriaus ekranas turi būti nuleistas žemiau, kad vokų plyšys būtų mažesnis ir mažiau išgaruotų ašaros. Jei šios priemonės nepadeda, o akyse jaučiamas diskomfortas, būtina įsilašinti osmoprotektorių – to, ką mūsų akis gamina pati, tačiau nepakankamai.
