Akinius ar lęšius nešioti būtina
Pirmiausia gydytojas priminė, kokie gali būti regėjimo sutrikimai. Neprimatantys skirstomi į trumparegius, kurie prastai mato į tolį, nes vaizdas jų akyse susidaro prieš akies tinklainę, ir toliaregius, kuriems sunku įžiūrėti tiek toli, tiek arti esančius užrašus ar skaičius. Taip yra todėl, kad vaizdas šiems žmonėms susidaro jau už jų akies tinklainės ribos.
„Aš gerai matau“ – labai abstrakti sąvoka. Panaši, kaip „gražu“ ar „skanu“.
„Vyresnio žmogaus, t.y virš 50 metų, kuris vienodai gerai matytų ir į tolį, ir iš arti per 15 savo darbo metų, dar nesutikau, – sake akių gydytojas. – Nebent tas žmogus turi labai skirtingas akis. Visais kitais atvejais tokio amžiaus žmogus kažkiek neprimato ir dažniausiai tik apsimeta kad mato gerai.
Jei kažko nematome, akys nuolat jaučia įtampą – ji dar intensyvesnė, jei esate toliaregis. Tokiu atveju būtina koreguoti regėjimą akiniais ar kontaktiniais lęšiais. Jei jų nenešiojame, tai tas pats, kaip nešti rankoje sunkų lagaminą, kurį galėtum vežtis ant ratukų“.
Tokiems žmonėms gali pasireikšti galvos skausmai, ašarojimas, akių raudonumas ir netgi nugaros skausmai, nuotaikų svyravimai.
Dar vienas regėjimo sutrikimas – astigmatizmas. Turint šį sutrikimą akies paviršius yra it kreivas veidrodis. Astigmatikai niekuomet nemato ryškiai –
Kartais žmogus užkliūna už staktos ar kėdės, tačiau neatkreipia dėmesio, kad tiesiog nebemato objektų, kurie yra šoniame vaizde. Jam nieko neskauda, o akis lėtai gęsta.
nei į tolį, nei iš arti. Tokiems žmonėms sudėtingiau pasirinkti akinius.
Regėjimui koreguoti galima rinktis ir kontaktinius lęšius, tačiau pastaruoju metu daugėja uždegimų, kai jų naudotojai nesilaiko elementarių taisyklių – mėnesiui skirtus kontaktinius lęšius nešioja ir tris mėnesius, ir pusmetį, nekeičia lęšių laikymo konteinerio, nesilaiko higienos reikalavimų.
„Aš gerai matau“ – labai abstrakti sąvoka. Panaši, kaip „gražu“ ar „skanu“, – šypsosi A. Makselis. Medikui tenka konsultuoti senolius, kurie jau yra praradę apie 80 proc. regėjimo ir tikina, kad mato puikiai.
Lygiai taip pat sudėtinga konkretesnę informaciją apie matymą išgirsti iš mažų vaikų – jie niekada nepasiskųs, kad prastai mato, nes tiesiog nežino, kad galima matyti geriau.
Kodėl akys išsausėja?
Dar vienas dalykas, kuo žmonės dažnai skundžiasi – tai akių sausumas. Jis dažniau vargina moteris. Ašarų plėvelę sudaro trys sluoksniai: gleivinis, vandeninis ir išorinis riebalinis. Jei trūksta riebalinio sluoksnio, dažniausiai tokie žmonės sunkumą jaučia ryte – jiems reikia „išsimirksėti“.
Vienintelis kelias spręsti šią problemą – operacija. Išoperavus katarktą ta pačia operacija galima pagydyti ir trumparegystę, ir toliaregystę ar astigmatizmą. Šiandien katarktos operacijos metu daroma maždaug 1,8-2 mm pjūvis.
Jei trūksta vandeninio sluoksnio, t.y. ašarų kiekio, tokie žmonės dažniausiai nemalonius pojūčus jaučia antroje dienos pusėje. Diskomfortą gali sukelti ir abiejų – vandeninio ir riebalinio sluoksnių trūkumas, tokiu atveju žmonės diskomfortą jaučia visą dieną. Šioje situacijoje padeda dirbtinos ašaros. Tačiau akis reiktų drėkinti ir iš vidaus – įtakos sausumui turi ir mūsų mityba, per mažas kiekis išgeriamo vandens.
Taip pat akių sausumas priklauso nuo kai kurių vartojamų vaistų. Kai žmonės naudoja didelį kiekį vaistų gydytojas pataria atidžiai perskaityti vaistų informacinį lapelį, ar jie neskatina akių sausumo.
Glaukoma
Pati klastingiausia akių liga yra glaukoma. Tai netgi ištisa akių ligų grupė, o jos padariniai – regos nervo atrofija ir negrįžtamas regos praradimas.
Gydytojas paaiškina, kad susirgus glaukoma žūsta regos nervo skaidulos – dėl to siaurėja žmogaus regos laukas. Kadangi pradedama prasčiau matyti iš šonų, žmonės, sergantys glaukoma, neretai per vėlai apie tai sužino. Taip pat pasitaiko atvejų, kad žmogus viena akimi beveik visiškai apanka, tačiau matydamas kita, to nepastebi.
„Kartais žmogus užkliūna už staktos ar kėdės, tačiau neatkreipia dėmesio, kad tiesiog nebemato objektų, kurie yra šoniame vaizde. Jam nieko neskauda, o akis lėtai gęsta. Ar galima tai išgydyti? Ne. Tačiau padėti galima – jei žmogus gydosi ir prisižiūri, dažniausiai jam užteks regėjimo iki gyvenimo galo“, – sako A. Makselis.
Glaukoma pradedama gydyti lašais. Tačiau gydant šią ligą dažnai į akis lašinami vaistai iš kelių buteliukų. Tai ir yra didžiausia bėda – pavyzdingai gydymo plano laikosi ir vaistų nesupainioja tik apie ketvirtadalis pacientų. Jei nepadeda medikamentinis gydymas, glaukomą taip pat galima gydyti operacija.
Diabetinė retinopatija
Diabetine retinopatija sergantys pacientai turi padidėjusį tinklainės kraujagyslių pralaidumą. Kapiliarai tinklainėje deformuojasi, užanka, susidaro naujos, nepilnavertės kraujagyslės iš kurių kraujuoja, vystosi negrįžtami tinklainės pokyčiai.
Ši liga išsivysto apie trečdaliui diabetu sergančių pacientų – tai priklauso nuo paciento amžiaus ir trukmės, kiek laiko sergama diabetu.
Geltonosios dėmės regeneracija
Už tai, kad matome – galime skaityti, skirti veidus, įverti siūlą į adatą – atsakinga geltonoji dėmė. Ji yra akies dugne, tai maždaug pusantro-dviejų milimetrų dydžio duobutė. Su amžiumi kyla amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizika. Kaip tuomet matome? Vaizde atsiranda dėmė pačiame centre.
Kaip pasitikrinti ar ši liga nesikėsina į jūsų akis? A. Makselis pataria pasiimti sąsiuvinį langeliais, kažkur centre pasidėti juodą tašką ir į jį įsižiūrėti iš skaitymo atstumo.
Jei kažkur matyti vaizdo iškraipymai, linijos banguoja, nedelsiant reikėtų kreiptis į medikus. Daugelyje poliklinikų atliekamas minutės trukmės geltonosios dėmės būklės tyrimas – tad pasitikrinti galima labai greitai.
Geltonosios dėmės degeneracija būna „sausoji“ ir „šlapioji“. Sausosios atveju nėra taip pavojinga, progresavimas labai lėtas, įtakos matymui – mažai. Šlapiosios atveju formuojasi naujos nepilavertės kraujagyslės, iš jų sunkiasi skystis, ardantis normalią tinklainės struktūrą dėl ko ir atsiranda juodos dėmės vaizde, į kurį žiūrime tiesiai. Šoninis matymas visuomet lieka – tai vienintelė paguoda.
Kaip ši liga gydyoma? Degeneraciją stabdantys vaistai leidžiami tiesiai į akį. Gydymas labai brangus, viena injekcija kainuoja apie 1000 eurų. Valstybė šį
Per akis mes gauname apie 90 procentų informacijos. Įvairūs akių tyrimai (pavyzdžiui, regėjimo patikrinimas, spaudimo matavimas, akies dugno ištyrimas) poliklinikose atliekami greitai ir be intervencijos.
gydymą kompensuoja. Siekiant sustabdyti ligos progresavimą, leidžiamos maždaug 6 injekcijos per metus.
Prie abiejų ligos formų rekomenduojami maisto papildai skirti akims, kuriuose pagrindas yra liuteinas, zeaksantinas, vitaminai C, E, beta-karotinas. Vaistai sumažina su amžiumi susijusios geltonosios dėmės regeneracijos riziką, jos progresavimą, tačiau visiškai ligos neišgydo.
Katarakta
Katarakta – tai akies lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena dažniausių aklumo priežasčių pasaulyje (46 proc. atvejų, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis).
Kataratktų yra įvairių – neretai – labai gražių, akies lęįšiukas primena kosmosą ar žvaigždyną. Žinoma, toks vaizdas matomas žvelgiant iš arti į pažeistą akį, o pats pacientas pradeda matyti it „per rūką“. Ir tas „rūkas“ stiprėja.
Iki šiol nėra žinoma, kaip sustabdyti katarktos susiformavimą ar progresavimą. Labai didelė tikmybė, kad kataraktą turėsime visi, tik ne visi spės išsioperuoti. „Vienintelis kelias spręsti šią problemą – operacija. Išoperavus katarktą ta pačia operacija galima pagydyti ir trumparegystę, ir toliaregystę ar astigmatizmą. Šiandien katarktos operacijos metu daroma maždaug 1,8-2 mm pjūvis. Lęšis yra nebe kietas, o “minkštas”. Įdėtas į akį jis „išsilanksto“, išsiskleidžia kaip gėlės žiedas.
Kataraktos operacija trunka apie 15 minučių, kai kurie medikai spėja ją užbaigti ir per 7 minutes. Žmogus tą pačią dieną išleidžiamas gydytis namuose, gali parvykęs žiūrėti televizorių. Aišku, kurį laiką tenka lašintis priešuždegiminius vaistus.
Kataraktos operacijos galima pasekmė – ragenos endotelio dekompensacija. Dėl šios priežasties ragena pradeda burkti, akį pradeda skaudėti, ženkliai pablogėja matymas. Dėl to gali prireikti daryti ragenos transplantaciją. Laimei, dėl ištobulėjusios technikos tokių operacijų tenka daryti vis mažiau.
Namus valykite užsidėję apsauginius akinius
Pasitaiko atvejų, kai akys pažeidžiamos buitine chemija ( vamzdžių valikliu „kurmiu“ , „Tiret“ , „Cif“ ir panašiais). Tokio milisekundės trukmės įvykio pasekmės gali būti tragiškos.
Baisiausia – „Kurmis“ ir kiti šarminiai tirpalai. Šarmas tirpina audinius ir skverbiasi kiaurai, todėl net didelės gydytojų pastangos gali nebepadėti. „Rūgštis – kiek mažesnė blogybė. Ji nudegina paviršių, tačiau nesiskverbia giliau“, – sako A. Makselis. Tokiomis priemonėmis naudojantis būtinai reikėtų dėtis apsauginius akinius. Ne tik tiesioginis šių medžiagų patekimas, bet ir jų garai gali žeisti akis. Svarbiausia bet kokiai cheminei madžiagai patekus į akis gausiai plauti tekančiu vandeniu ir kreiptis pagalbos į specialistus.
„Per akis mes gauname apie 90 procentų informacijos. Įvairūs akių tyrimai (pavyzdžiui, regėjimo patikrinimas, spaudimo matavimas, akies dugno ištyrimas) poliklinikose atliekami greitai ir be intervencijos. Tad visuomet verčiau pasitikrinti akis kol dar vaizdo netemdo juodos dėmės ar kitokie sutrikimai“, – užbaigdamas pokalbį sakė gyd. A. Makselis.
