„Man nereikia, kad manęs gailėtųsi. Man labiau patinka spyriai į užpakalį, kad pajudėčiau“, – sako moteris, paklausta apie tai, kaip jai pavyksta išlikti tokiai pozityviai.
Problemos dėl regėjimo prasidėjo dar vaikystėje. Būdama antrokė, moteris staiga visiškai apako. Tuo laiku, kaip pati sako, Kauno klinikų medikai padarė stebuklą ir regėjimą grąžino. Visą gyvenimą ji nešiojo akinius, tačiau regėjimas vis tiek silpo, o prieš penkerius metus pasiekė tokį žemą lygį, kad viena iš namų ji jau nebeišeina.
Prieš penkerius metus regėjimas pasiekė tokį žemą lygį, kad viena iš namų ji jau nebeišeina.
„Aš labai drąsi, bet ir gyventi noriu“, – pajuokauja pasakodama apie kasdienybę namuose. Šiuo metu moteriai nustatytas vos 5 proc. darbingumas, neįgalumas jai skirtas visam laikui. Onos tinklainė labai suplonėjusi, lemtingas gali būti net paprasčiausias griuvimas, tad ji saugo save ir tą neaiškų vaizdą, kurį dar gali matyti.
Po skyrybų grįžo į vaikystės namus
Namais Ona dalijasi su savo garbaus amžiaus mama ir jaunesniąja dukterimi. „Be jos mudvi su mama niekaip neišsiverstume, ji didžiausia mūsų pagalba“, – sako apie jaunėlę. Onos mama serga diabetu, neseniai patyrė insultą, tačiau yra šviesaus proto ir joms dviem, kol iš darbo grįžta dukra, namuose nenuobodu.
Trijų moterų namuose netrūksta pokalbių ir jaukumo. „Pažįstu čia kiekvieną kampelį, net nematydama esu savarankiška, galiu pasigaminti valgyti, paruošti maistą mamai ir dukrai“, – dalijasi Ona. Šiuose namuose prabėgo moters vaikystė, į juos ji grįžo po skyrybų.
Apie savo buvusį vyrą moteris irgi pasakoja gražiai. „Nieko bloga negaliu apie jį pasakyti, jis nekaltas dėl mūsų skyrybų. Ir aš nekalta, tiesiog mes netikome vienas kitam, mums nesisekė gyventi. Tai kam tuomet vienam kitą kankinti ir graužti? Nusprendėme išsiskirti taikiai“, – sako Ona.
Moteris pasakoja, kad niekuomet netrukdė savo dviem dukroms bendrauti su tėvu, sako minčių tokių niekada net nebuvę. Galbūt todėl ir dabar dukrų santykiai tiek su ja, tiek su tėvu tvirti ir šilti. „Mergaitės man buvo ir yra pačios brangiausios. Viską dėl jų galėčiau padaryti, viską atiduočiau. Be galo jas myliu“, – pasakoja ir pasidžiaugia, kad su vyresnėle, kuri neseniai ištekėjo ir išsikraustė, skambinasi ir susirašo keliolika kartų per dieną.
Vienatvė nėra baisi
Nors išsiskyrė jauna, vos perkopusi trisdešimt, kitas žmogus Onos gyvenime taip ir neatsirado. „Visą laiką skyriau mergaitėms, po skyrybų norėjau, kad jos nesijaustų nuskriaustos, kitiems santykiams nelikdavo laiko, gal ir poreikio nebuvo“, – svarsto moteris. Sako, kad labai priprato būti viena, jai nėra sunku, tai neslegia ir vieniša nesijaučia. Tikina, kad labai mėgsta bendrauti, jai patinka žmonės, tad turi daug draugų, yra aktyvi socialinių tinklų naudotoja.
„Mano kompiuteris pritaikytas silpnaregiams, skaitau juodame fone baltas raides, parašytas labai dideliu šriftu. Labai mėgstu skaityti naujienas, naršyti internete, tai praplečia mano pasaulį“, – pasakoja Ona.
Paklausta, ar dabar, kai dukros jau užaugintos ir galėtų daugiau laiko skirti sau, nenorėtų pasiieškoti antros pusės, moteris pralinksmėja. „Sakau mergaitėms, kad senatvėj, kai jau labai pradės kojos šalti, būtinai ką nors susirasiu“, – nusikvatoja.
Meilė sau labai svarbu
Ona sako, kad, nepaisant visos jos drąsos ir pozityvumo, ji labai kompleksuoja dėl savo dantų. Trupėti ir kristi jie pradėjo seniai, dar laukiantis jaunesniosios dukros. Problemų kelia ne tik estetika, bet ir labai sunku valgyti. Maistą tenka tarkuoti ir trinti, nes reikia saugotis, kad burnoje neatsirastų žaizdelių, kurios labai sunkiai gyja. „Aš pripratau prie savęs tokios, susitaikiau. Myliu save tokią, kokia esu, tačiau vis tiek sunku, kai negaliu į šypseną atsakyti šypsena“, – pasakoja moteris.
Pripratau prie savęs tokios, susitaikiau. Myliu save tokią, kokia esu, tačiau vis tiek sunku, kai negaliu į šypseną atsakyti šypsena.
Prieš keletą mėnesių internete moteris pamatė Lietuvos odontologų fondo skelbimą, kad yra galimybė nemokamai gydyti dantis. „Labai ilgai dvejojau, gal kokią savaitę nesiryžau parašyti. Man nesiseka loterijose, neturėjau vilties, kad ir dabar pasiseks, – atvirauja pašnekovė. – Nemėgstu skųstis, kaip man nelengva. Visiems nelengva. Sakau sau, kad jei negaliu nueiti, tai nušliaušiu, bet pati.“
Prieš kiek laiko ji bandė ieškoti dantų gydymo išsimokėtinai, tačiau pamačiusi sąmatą suprato, kad niekada negalės sau to leisti. „Viskas būtų kainavę apie 4 tūkst. eurų. Mano neįgalumo pašalpa – keli šimtai per mėnesį. Kaip galėčiau sau tai leisti?“ – retoriškai klausia.
Iniciatyva „Sugrąžintos šypsenos“
Ona – viena iš tų Lietuvos moterų, kurios dėl nėštumo, žindymo, smurto ar nepritekliaus neteko sveikų dantų. Ji iki šiol prisimena savo reakciją, kai sulaukė skambučio, kad gaus nemokamą gydymą: „Verkiau atsisėdusi su mama, nes abi buvome greta. Tada pradėjau skambinti savo sesei, dukroms, draugams. Norėjosi visiems pasakyti, kad ir pati patikėčiau.“
Padėti Onai ir kitoms moterims šiuo metu yra Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondo prioritetas. Fondas visoje Lietuvoje vienija gydytojus, norinčius neatlygintinai prisidėti prie pagalbos sunkumus patiriantiems žmonėms.
Į prašymą skirti lėšų ir padengti dalies pacientų gydymo išlaidas atsiliepė vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ ir lietuviško burnos priežiūros priemonių prekių ženklo „Ecodenta“ gamintojai „BIOK laboratorija“. Jų ir fondo bendros iniciatyvos „Sugrąžintos šypsenos“ dėka šypsotis jau netrukus galės ir Ona.
Visus, norinčius, kad Lietuvoje būtų daugiau besišypsančių moterų, Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondas nuoširdžiai kviečia prisidėti prie iniciatyvos ir įsigyti „Ecodenta“ burnos priežiūros priemonių „Eurovaistinė“ tinklo vaistinėse, 32 centai nuo kiekvienos parduotos prekės bus skirti grąžinti šypsenas Lietuvos moterims.
