Apie tai, kodėl inkstuose ir šlapimo takuose formuojasi akmenys, kokias pasekmes jie gali sukelti ir kaip apsisaugoti nuo šios ligos patars Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros docentė dr. Vaiva Hendrixson.
– Vis daugiau mokslininkų teigia, kad įvairių ligų, ne išimtis ir inkstų akmenligės, priežastis yra medžiagų apykaitos sutrikimas arba metabolinis sindromas. Ką manote Jūs?
– Metabolinis sindromas šiuo metu yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų, kuris pasireiškia medžiagų apykaitos sutrikimu, viršsvoriu, cukriniu diabetu ir padidėjusiu kraujospūdžiu. 2007 m. mokslininkų pirmą kartą buvo iškelta mintis, kad metabolinis sindromas yra susijęs ne tik su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, bet ir su inkstų akmenlige. Amerikiečiai pradėjo tyrinėti, pasirodo, kad metabolinis sindromas iš tiesų yra susijęs su akmenlige. Tik neaišku, kas pirmesnis: čia kaip klausimas, ar višta ar kiaušinis. Ar akmenligė veda į metabolinį sindromą, ar metabolinis sindromas yra akivaizdi akmenligės priežastis? Aš manau, kad mokslininkai dar turėtų patyrinėti daugiau metabolinį sindromą ir jo sąsajas su kitomis ligomis.
– Kokie sutrikusios medžiagų apykaitos arba metabolinio sindromo simptomai? Kada žmogui reikėtų susirūpinti?
– Metabolinio sindromo simptomai pasireiškia kraujospūdžio, cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimu, kitaip sakant, riebalų apykaitos sutrikimais, ką akivaizdžiai rodo vadinamasis lipidogramos arba blogojo bei gerojo choleterolio frakcijų tyrimas, taip pat gliukozės kraujyje koncentracijos padidėjimas. Veidrodyje į save pažiūrėjus galima apie tai spręsti. Jeigu yra per didelis svoris, dažnai pavargstate, jeigu sutrinka širdies ritmas. Tiesa, metabolinio sindromo buvimas dažnai aptinkamas netyčia, be aiškių simptomų, kai žmogus atlieka profilaktinius tyrimus arba skundžiasi širdies skausmu, padidėjusiu kraujospūdžiu. Atlikus cholesterolio, gliukozės, šlapimo laboratorinius tyrimus greičiau pastebimi metabolinio sindromo komponentai. Dažniausiai skundžiamasi širdies kraujagyslių sutrikimais, o apie inkstų akmenligę byloja jau susiformavęs akmuo, pradėjęs judėti šlapimtakiais ir sukeliantis skausmą.
– Ar kokias nors ligas išduoda šlapimo spalva?
– Įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Esant kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimams, į šlapimą patenka eritrocitų, ir šlapimas nusidažo rausvai. Tamsus rudai geltonas arba žalsvai rudas šlapimas pasidaro sergant gelta. Tamsiai geltonas šlapimas būna karščiuojant arba vartojant per mažai skysčių. Juodos arba pilkos spalvos šlapimas – kraujavimo inkstuose požymis.
– Dėl kokių kitų priežasčių inkstuose susidaro akmenys? Ar vien tik dėl sutrikusios medžiagų apykaitos ir tai yra pagrindinė priežastis?
– Na aš nedrįsčiau sakyti, kad tai yra pagrindinė priežastis. Kaip minėjau, metabolinio sindromo ir akmenligės ryšys šiuo metu pradedamas tyrinėti. Anksčiau nebuvo susimąstyta apie tai. Metaboliniam sindromui buvo priskirtos širdies – kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas. Šlapimo takų akmenligę sukelia daugiau priežasčių, tad vienos čia negali būti. Akmenligę gali sukelti genetiniai sutrikimai, kalcio, vitamino D apykaitos sutrikimai, sutrikusi skydliaukė, net mikrobai ir uždegiminiai procesai. Būtina paminėti, kad šlapimo takų akmenų susidarymą įtakoja mūsų mityba ir gyvensenos ypatumai, pavyzdžiui, mažas fizinis aktyvumas
– Kokias dar problemas be skausmo sukelia susiformavę inkstų akmenys?
– Jeigu susiformuoja didelis akmuo, tarkime, pačioje inksto geldelėje, tai tokiu ekstremaliu atveju gali sukelti net vadinamą inkstų vandenę, inkstas labai padidėja. Taip pat akmenys gali sukelti inksto uždegimą, šlapimo takų uždegimą ir gali baigtis gyvybei pavojingomis komplikacijomis.
– Kodėl svarbu sužinoti apie akmenligę net jeigu nėra ryškių simptomų?
– Svarbiausia yra nustatyti, kokia akmenligė ir koks akmuo formuojasi. Tik taip galime tikslingai gydyti šitą ligą ir užkirsti kelią komplikacijoms bei naujų akmenų susidarymui. Akmenligė labai dažnai pasikartoja. Kas nors kartą gyvenime patyrė akmenligės priepuolį, tai daugiau kaip 50 proc. atvejų dar kartą ją patirs. Tai be galo skausminga liga, kurios niekam nelinkėčiau, todėl labai svarbu kuo anksčiau sužinoti, kol akmenys maži ir gydytis.
– Kodėl inkstų funkcijai nustatyti toks svarbus šlapimo tyrimas?
– Inkstų akmuo formuojasi iš cheminių medžiagų ir tų cheminių medžiagų koncentracijai padidėjus, jos kimba, formuojasi į akmenis. Kol akmenys nesusiformuoja, mes liaudiškai vadinamas druskas galime stebėti šlapimo nuosėdose. Akmenligė diagnozuojama atlikus įprastą šlapimo tyrimą ir mikroskopuojant šlapimą. Deja, ne kiekvienoje laboratorijoje jie yra daromi. Didesnėse laboratorijose, ligoninėse mikroskopuojant šlapimo nuosėdas pastebima, koks akmuo formuojasi.
– Ar galima išvengti inkstų akmenligės? Kokias prevencijos priemones rekomenduotumėte?
– Išvengti akmenligės padeda didesnis skysčių vartojimas. Tas druskas, kurios formuojasi į akmenis, geriausiai išplauna skysčiai. Aštuonias stiklines vandens per dieną žmogui reikėtų išgerti. Arbatos, įvairios žolelių arbatos, tačiau kava – netinka. Formuojantis šlapimo rūgšties akmenims raudonosios mėsos reikėtų mažiau vartoti. Jeigu formuojasi kalcio turintys akmenys, tai kartais tokia klaidinga nuomonė vyrauja, kad pieno negalima gerti. Ne netiesa, pieną reikia gerti, nes kaip tik, jeigu vengsite pieno, formuosis kalcio akmenys. Oksalo rūgštis, kurią gauname su maistu, labai gerai bus įsiurbiama žarnyne, pateks į šlapimą ir formuosis oksolatiniai akmenys be pieno. Vienareikšmiškai atsakyti negalėčiau, bet gyvensena ir mityba labai svarbi. Todėl kalbant abstrakčiai, nežinant konkretaus žmogaus situacijos, negalim individualiai patarti, kaip jam reikėtų maitintis, kokį maistą jam vartoti, bet vanduo labai reikalingas. Labai svarbu daug vartoti skysčių, jeigu yra nustatyta padidėjusi akmenligės rizika.
– Ar visada reikia chirurginės operacijos akmenų iš inkstų pašalinimui? Gal žinote liaudies medicinos patarimų?
– Chirurginė operacija daroma, kada kitaip neįmanoma pašalinti gana didelių akmenų. Chirurginė operacija visada yra paskutinis būdas, kai jau akmuo įstrigęs arba tokio dydžio, kada jis jau negali pasišalinti šlapimtakiais. Yra vaistų, tirpdančių akmenis, kad akmuo galėtų geriau pajudėti, šlapimą varantys vaistai taip pat padeda pašalinti akmenis. Iš liaudiškų priemonių labai gerai karšta vonia su alaus bokalu. Alus varo šlapimą, o vonia atpalaiduoja spazmus. Apie alų aš visiškai rimtai, nors žinau, kad būsiu nepopuliari rekomenduodama alkoholį.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, medicininių tyrimų laboratorijos „Sosdiagnostika“ vadovės, gydytojos Eglės Marciuškienės komentaras.
Šlapimo tyrimo metu nustatomos įvairios medžiagos, išsiskyrusios per inkstus. Šlapimo tyrimai yra labai naudingi siekiant sėkmingos ligų profilaktikos, prevencijos ir diagnostikos, ligos eigos stebėjimo ir gydymo efektyvumo analizės.
Iš šlapimo gali būti atliekama daugiau nei 100 skirtingų tyrimų. Tiriant šlapimą galima nustatyti ar moteris yra nėščia. Šlapimas tiriamas, kai kyla įtarimų dėl narkotikų vartojimo ar papildų, dopingo vartojimo sporto pasaulyje.
Šlapimo tyrimai gali suteikti daug naudingos informacijos apie žmogaus sveikatą. Šlapimo tyrimas gali atrasti ligas, kurios yra be ryškių požymių ar simptomų, pavyzdžiai cukrinis diabetas, įvairių formų glomerulonefritas, lėtinės šlapimo takų infekcijos bei lytiškai plintančios ligos. Jeigu aptinkama šlapime kraujo, tai – ženklas, kad žmogus serga kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligomis. Padidėjęs cukraus kiekis šlapime indikuoja diabeto riziką. Baltymai šlapime byloja apie prasidedančias kepenų bei kitų organų ligas. Šlapimo tyrimas gali padėti aptikti organizme susidariusius akmenis, įspėti apie mielomą ar šlapimo pūslės vėžį.
Ekonomiškai efektyvus sprendimas – šlapimo tyrimas atliekamas automatiniu analizatoriumi, dažnai vadinamas bendru šlapimo tyrimu. Tai pakankamai senas tyrimas, leidžiantis kokybiškai vos per vieną minutę įvertinti pakitimus.
Bendras šlapimo tyrimas atliekamas specialia popierine juostele, kuri merkiama į šlapimą, esančios medžiagos reaguoja su juostelėje užfiksuotais chemikalais, atitinkamai keisdamos spalvą. Analizatorius analizuoja spalvinius pokyčius ir pateikia kokybinį ar pusiau kiekybinį atsakymą: šlapimo specifinį tankį, pH, leukocitus, bakterijas, baltymus-albuminus, gliukozę, ketonus, urobilinogeną, bilirubiną, eritrocitus ir kitus rodiklius.
Norint nuodugniai ištirti šlapimą, reikia atlikti mikroskopinę šlapimo nuosėdų analizę. Atliekant šlapimo nuosėdų mikroskopiją, galime rasti: ląstelių (dengiamojo epitelio, tarpinių ar net navikinių ląstelių), leukocitų, eritrocitų, gleivių, bakterijų, grybelių, riebalų lašelių bei druskų kristalų.
Padidėjęs druskų kristalų kiekis gali lemti akmenų susidarymą inkstuose ar šlapimtakiuose. Atliekant šlapimo nuosėdų mikroskopiją galime nustatyti akmens cheminę sudėtį (uratiniai, fosfatiniai, oksalatiniai akmenys), galima numatyti šlapimo takų akmenligės profilaktikos priemones, taikyti veiksmingą bei ankstyvą gydymą, taip kontroliuodami akmenų susidarymą ar ligos atsinaujinimą.
Reguliariai atliekamas šlapimo tyrimas gali būti naudingas, siekiant nustatyti tam tikrų simptomų priežastis. Šis paprastas tyrimas gali suteikti daug informacijos apie jūsų sveikatą ir turimas problemas. Šlapimą, rodantį inkstų funkciją ir įspėjantį apie inkstų akmenligę reikėtų pasitikrinti kasmet, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
