„Jei dėl perdegimo sindromo, didelio darbo krūvio, emocinio streso, didelių išgyvenimų nebesugebame dirbti kaip anksčiau ir kurį laiką sekasi nebe taip gerai, tada tai gali būti tiesiog pervargimas. O aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromas trunka visą gyvenimą“, – skirtumus pabrėžia psichiatrė.
Tyrimai rodo, kad jei vienas iš tėvų turi šį sindromą, jų vaikui sirgti šiuo sindromu galimybė padidėja nuo 4 iki 20 kartų – apie 40 proc. Pasaulyje nuo 3 iki 7 proc. žmonių turi šį sindromą. Trečdaliui pacientų šis simptomas, diagnozuotas vaikystėje, per laiką praeina, kitam trečdaliui išlieka labai švelnūs simptomai, likusiai daliai impulsyvus elgesys, hiperaktyvumas gali stipriai reikštis ir subrendus. 60 proc. žmonių, kuriems vaikystėje diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, visą gyvenimą jaučia simptomus.
„Mitas, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – tinginystė kompiuterių amžiuje. Ši liga pasireiškia visuose kontinentuose, visose kultūrose – tiek aukštųjų technologijų, tiek mažiau išvysčiusiose kultūrose. Tai nėra XXI a. liga, bet aplinkos faktoriai turi didelę įtaką. Simptomą gali sukelti gyvenimas užterštoje aplinkoje, nėščiųjų intoksikacija (alkoholis, rūkymas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas nėštumo metu), didelis pesticidų, herbicidų kiekis maiste, kurį vartoja nėščioji – visa tai gali turėtų įtakos sindromo susidarymui“, – sako gydytoja psichiatrė T.Kuntelija-Plieskė.
Liga patvirtinama remiantis klinikiniu vaizdu, diagnostiniais klausimynais, taip pat objektyvia analize, kurią sudaro rėmimasis paciento artimųjų liudijimais.
Išsamiau apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą – pokalbyje su psichiatre.
