Biologiškai aktyvių taškų žmogaus kūne yra labai daug, LRT radijui sako R. alubinskienė. Senovėje, anot jos, buvo žinomi 365 klasikiniai taškai, išsidėstę pagrindiniuose meridianuose, arba, kitaip sakant, kanaluose, simetriškai esančiuose abiejose žmogaus kūno pusėse (rankose, nugaroje, veide). Kiek vėliau, teigia specialistė, jų skaičius padidėjo: „Buvo atrasti nemeridianiniai, aurikuliniai (ausies taškai), stebuklingieji taškai, tad iš viso jų yra labai daug, apie tūkstantį.“
Ne kiekvienu atveju, tvirtina gydytoja, akupunktūra suteikia labai ryškų ir gerą efektą. „Bet šalia kito gydymo – medicininio ar reabilitacijos – akupunktūra taikoma plačiai, ji pripažįstama“, – priduria R.Palubinskienė.
Specialistė pasakoja, kad išbandyti akupunktūrą ateina vis daugiau žmonių. Ji teigia, kad pacientai kreipiasi ne tuomet, kai viskas jau išbandyta, bet ligos pradžioje, vos žmogui susirgus: „Pavyzdžiui, jei įvyksta veido paralyžius, žmogus pirmiausia kreipiasi į neurologą, o šis skiria gydymą medikamentais ir rekomenduoja akupunktūrą, ji pradedama taikyti iš karto.“
Moksliniai tyrimai jau įrodė, kad akupunktūrinio taško vieta turi didesnę varžą, temperatūra ten aukštesnė. Vadinasi, tai yra darinys, kuris skiriasi nuo aplinkinių ląstelių, nuo kitų zonų.
Taikant akupunktūrą, pasakoja R.Palubinskienė, laikomasi senovės gydytojų principo: „Tai turi būti kompleksinis gydymas. Be to, svarbus ir sveikas gyvenimo būdas, judėjimas, medikamentai, masažai.“ Gydytoja sako, kad kartais žmonės ateina vėlesniu ligos periodu, kai vis dar juntami tam tikri liekamieji reiškiniai.
Didžiausia akupunktūros bėda, pasak specialistės, yra tai, kad akupunktūrinio taško negalima nufotografuoti, nupjauti skerspjūvio ir parodyti. „Tačiau moksliniai tyrimai jau įrodė, kad akupunktūrinio taško vieta turi didesnę varžą, temperatūra ten aukštesnė. Vadinasi, tai yra darinys, kuris skiriasi nuo aplinkinių ląstelių, nuo kitų zonų“, – tikina R.Palubinskienė.
Pasaulinės kinų medicinos federacijos valdybos narys, biomedicinos mokslų daktaras V.Naumavičius pasakoja, kad tarp Europos gydytojų kurį laiką vyravo gana pesimistiška nuotaika: „Tai susiję su žmonių baime dėl dalykų, kurių jie nesupranta. Stengiamasi neigti ir atmesti tai, kas nepažįstama.“ Tačiau, kaip tvirtina specialistas, šiuolaikinio mokslo atžvilgiu akupunktūra yra lygiavertė medicinos sritis.
Jis primena, kad anksčiau akupunktūra buvo refleksologijos mokslo dalis, kai stebėta, kokie procesai vyksta organizme veikiant tam tikras audinių zonas. „Kai supranti kai kuriuos fizikinius lygmenis, lokalus akupunktūros poveikis tampa aiškus“, – tvirtina V.Naumavičius.
Jis sako, kad medikų Amerikoje teigimu, įrodymais grįsta medicina apima tik 30 proc. visų šiuolaikinių taikomų metodų: „Visa kita yra dar neatlikti tyrimai, o tokiu atveju mes turėtume daug ko atsisakyti.“ Pasak V.Naumavičiaus, tyrimai nustatė, kad dėl neteisingo įrodymais grįstos medicinos medikamentų vartojimo kasmet miršta šimtai tūkstančių žmonių. „Tie medikamentai vartojami ne todėl, kad žmogui jų reikia, bet dėl to, kad juos reikia parduoti“, – tvirtina pašnekovas.
V.Naumavičius sako, kad akupunktūra – vienas prieinamiausių ir greičiausių būdų paveikti adaptacinį organizmo intensyvumą, organizmo sugebėjimą prisitaikyti prie tam tikrų veiksmų. Šiuolaikinis mokslas, anot jo, nespėja kurti priešvirusinių vaistų, tad Kinijoje buvo pasinaudota senosios kinų medicinos žiniomis: „Buvo pasakyta, kad nors viruso, dėl jo kaitos, negalima pasivyti technologiškai, visgi įmanoma valdyti situaciją, kurią tas virusas sukelia.“
Akupunktūros metodu, anot specialisto, galima gražiai reguliuoti tam tikrus procesus, adaptacinio pobūdžio pakitimus, organų veiklos sulėtėjimą ar suaktyvėjimą. „Šiuolaikinė technologinė medicina lenkiasi prieš akupunktūrą, nes jei norime būti ne tik gyvi, bet ir gyventi kokybiškai, turime prisiminti kitus metodus“, – teigia V.Naumavičius.
