Ji su dešimtmete dukterimi Austėja žvelgia iš nuotraukos, nuo trečiadienio prekybos centre „Ozas“ eksponuojamos fotografijų parodoje „Mylimos mylinčios“.
Jau metus gyvena rūke
Dalyvauti fotosesijoje mamą įkalbėjo pati Austėja. Kukli ir santūri Aldona mieliau būtų likusi objektyvo nuošalyje, tačiau dukra neatlyžo: „Einam!“
A.Jablonskienė išpildė dukters valią, tačiau prisipažįsta: fotosesijos metu jautėsi lyg migloje.
Austėjos perspektyvos būtų niūrios – neįgalumas. Ir ne vežimėlis, o lova.
Teisybę sakant, rūke skendi visi pastarieji gausios Jablonskių šeimos metai. Pirmą kartą Aldonai akyse aptemo 2014-ųjų lapkritį išgirdus žiaurią diagnozę: Austėjai – Evingo sarkoma.
Gydytojos samprotavimai nuramino
Pirmoje santuokoje, kuri iširo, Aldona susilaukė dviejų dukrų. Jos jau suaugusios ir kuria savo gyvenimą: Ramintai 26-eri, Tomai – 25 metai.
Su antruoju vyru Artūru Aldona sugyveno dar tris vaikus: 11 metų Gabrielę, 10-ties Austėją ir pagranduką Domą, kuriam dabar 7-eri.
Kai Austėja buvo bebaigianti antrą klasę, 2014-ųjų gegužę, mergaitė mamai pasiguodė, kad skauda dešinę koją.
Susirūpinusi Aldona nuskubėjo pas šeimos gydytoją vienoje Skuodo poliklinikoje. Gydytoja nuramino: jaudintis neverta, tai – tiesiog augančio organizmo kaprizai. Girdi, neretai pasitaiko, kad vaikams ką nors skauda: vienam ranką, kitam – koją.
Daugiausia, ką tokiu atveju galima padaryti – patepti kokiu nors raminantį poveikį turinčiu preparatu. Tačiau jokio specialaus gydymo esą nėra – ir nereikia.
Skausmai atsinaujino, diagnozė – žiauri
Išgirdusi specialistės samprotavimus Aldona lengviau atsikvėpė. Be to, atėjo vasara ir apie negalavimus dukra neužsiminė.
Pasišnekėjau su Kipro mama. Ji spinduliavo gerumu ir šiluma. Tai suteikė man jėgų.
Tačiau spalį Austėją vėl surietė kankinantys kojos skausmai. Motinos intuicija kuždėjo: čia kažkas rimto. Vėl apsilankius pas šeimos gydytoją Austėja gavo siuntimą specialisto konsultacijai į Klaipėdos ligoninę.
Vizito laikas buvo įmanomas tik vasarį. Aldona nusprendė negaišti nė dienos ir nuvažiavo tiesiai į ligoninę.
Austėja buvo paguldyta į stacionarą. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą buvo aiškiai matyti – didžiulis auglys. Netrukus Austėja atsidūrė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje. Čia jai patvirtinta galutinė diagnozė: dešinio klubakaulio Evingo sarkoma su metastazėmis plaučiuose.
Operuoti – pernelyg pavojinga
Navikas Austėjos klubakaulyje buvo įspūdingo dydžio – 574 kub. cm. Medikai neslėpė: pašalinti darinį chirurginiu būdu ne tik labai sudėtinga, bet ir pavojinga.
„Mums paaiškino, kad reikėtų keisti ne tik dešinį, bet ir kairį klubo kaulą, dėti implantus. Tačiau Austėjos perspektyvos būtų niūrios – neįgalumas. Ir ne vežimėlis, o lova“, – pasakoja A.Jablonskienė.
Todėl buvo pasirinkta kita Austėjos gydymo strategija – chemoterapija. Kiek kursų teko ištverti per metus, Aldona net nesuskaičiuoja: „Žinau, kad šeši buvo pagrindiniai.“
„Buvau bepalūžtanti“
Austėjos gydymas sunkus ir alinantis. Teigiamų poslinkių ilgai buvo nematyti. Tai Aldoną varė į neviltį.
„Tarp trečios ir ketvirtos chemijos buvau bepalūžtanti, bet kažkas suteikė man stiprybės. Pasišnekėjau su Kipro mama. Ji spinduliavo gerumu ir šiluma. Tai suteikė man jėgų“, – prisipažįsta A.Jablonskienė.
-
Šveicarijoje trimetį Maksymilianą gydantis profesorius Francisu Munier: „Įvyko stebuklas!“
-
Psichologė Irina Banienė apie plaukų svarbą ir vaikų išgyvenimus jų netekus
-
Pramušė sieną: farmacijos bendrovė išgirdo sunkiai sergančios pacientės maldą
-
Šveicarai išgelbėjo Adomo, Gabrieliaus ir Maksymiliano akis – matyti trokšta ir Laurynas bei Domas
Po ketvirto chemijos kurso Austėjos auglys smarkiai susitraukė – iki 170 kub. cm.
„Tačiau sumažėjo nepakankamai, kad būtų galima operuoti. Todėl dukrai buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija, dabar mums leidžia zoledroninę rūgštį. Gydytojai daro viską, kad auglys neatsinaujintų“, – kalba Austėjos mama, bet atsidūsėjusi prideda: „Bet tokia tikimybė siekia net 50 proc.“
Austėja įsitikinusi: „Pasveiksiu!“
Austėja vaikšto ir skausmų nebejaučia. „Arba man nieko nesako“, – susimąsto Aldona. Ji neslepia pasididžiavimo dukra: „Ji nė karto nesuabejojo, kad pasveiks. Sunkiausiais atvejais aš prarasdavau viltį, o ji man jos suteikdavo: „Aš tikrai išgysiu!“
Šiluma, ramybė, optimizmas sklinda ir iš Evgenios Levin užfiksuotos motinos ir dukters nuotraukos. Mamos glėbyje Austėja šypsosi rausvai padažytomis lūpomis ir tarsi užtikrina: „Nepasiduosiu.“
Trečiadienį parodos atidaryme juodvi nedalyvavo, mat šiuo metu leidžia laiką Skuode su šeima. Iki Vilniaus tektų įveikti 345 kilometrus. Šis maršrutas – jau pažįstamas iki skausmo.
Kitas Austėjos vizitas Santariškių klinikose numatytos gruodžio 2-ąją. Fotografijų paroda „Oze“ bus eksponuojama iki gruodžio 6-osios. „Todėl spėsime“, – šypteli Aldona.
Skausme nepamiršti savęs
„Mylimos mylinčios“ – tai unikali paroda, kurioje pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamos vėžiu sergančių vaikų mamų nuotraukos kartu su jaudinančiomis istorijomis.
„Norime mūsų stipriausioms, rūpestingiausioms mamoms priminti, kad nors jas ir yra užgriuvusios bėdos ir rūpesčiai, jos tebėra nuostabios moterys – kiekviena nepakartojama, graži, žavinga. Vaikų ligoninėje surengtos fotosesijos metu užfiksavome šiltas emocijas, kuriose atsispindi vėžiu sergančių vaikų mamų sukaupta gyvenimo patirtis – stiprybė, kantrybė ir meilė. Jos niekur šitiek nerasite“, – įsitikinusi paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ direktorė Eglė Mėlinauskienė.
„Tikiu, kad šios įkvepiančios mamos ir jų istorijos paskatins visas moteris nepasiduoti užgriuvus gyvenimo negandoms, mąstyti pozityviai ir nepamiršti skirti bent šiek tiek laiko sau“, – sakė LNK žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė.
Ligoninės koridoriais „vaikšto“ viltis
Statistika sako, kad per metus mūsų šalyje vėžiu suserga apie 100 vaikų. Ligos gydymo metu mamos kartu su atžalomis ligoninėje praleidžia mažiausiai pusę metų. Jos turi išlikti stiprios ir nepalūžti, nes visi išgyvenimai persiduoda ir vaikams.
Nors jas ir yra užgriuvusios bėdos ir rūpesčiai – kiekviena nepakartojama, graži.
„Sugebėjau paleisti tą sunkumą ir nerimą. Esu laiminga už kiekvieną nugyventą šiandieną ir už tai, kad iš arti mačiau, kaip ligoninės koridoriais „vaikšto“ viltis...“ – pasakojo onkologinę dukros ligą išgyvenusi mama.
Paroda „Mylimos mylinčios“ vyksta lapkričio 11 – gruodžio 6 dienomis prekybos centre „Ozas“. Lankytojai gali prisidėti prie pagalbos vėžiu sergančių vaikų mamoms, paaukodami į specialią fondo „Mamų unija“ aukų dėžę, esančią parodos salėje.
Už surinktas lėšas „Mamų unija“ organizuos fizinę, psichologinę bei dvasinę būseną sustiprinančius užsiėmimus vėžiu sergančius vaikus slaugančioms mamoms Vilniaus universiteto Santariškių vaikų ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.
