Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi, kadangi priešingu atveju gali tekti susidurti su anafilaksija – gyvybei pavojinga alergine reakcija, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės teigimu, pagrindiniai alergijos simptomai labai dažnai gali priminti gripo ar kitų peršalimo ligų simptomus, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jų pobūdį, trukmę ir sezoniškumą. Alergijos simptomai dažnai būna lengvesni, trumpesni ir atsiranda tik tam tikrais metų laikais, kai gripo simptomai gali būti sunkesni, ilgesni ir pasireikšti bet kuriuo metų laiku.
„Pirmieji alergijos simptomai pasireiškia staiga ir praeina per kelias valandas ar dienas, tuo tarpu gripo simptomai paprastai vystosi palaipsniui bei trunka ilgiau. Pavyzdžiui, alergijų kamuojamas žmogus dažnai susidurs su vandeninga sloga arba priešingai – užgulta nosimi. Taip pat gali pasireikšti akių ašarojimas, niežėjimas, paraudimas, sausas kosulys. Sergant gripu ar kitomis peršalimo ligomis, vienas pirmųjų simptomų dažnai būna karščiavimas ir pakilusi temperatūra, kas nėra būdinga alergijoms. Vėliau atsiranda sausas ir skausmingas kosulys, stiprus gerklės skausmas, galvos arba raumenų skausmai, „kaulų laužymas“, – sako ji.
Vaistininkė priduria, kad kartais alerginių reakcijų metu pasireškiantis kosulys sumaišomas ir su rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, koronavirusu arba astma.
„Tačiau sergant koronavirusu pasireikš ne tik kosulys ar bendras fizinis nuovargis, bet ir raumenų skausmai bei karščiavimas, kurie nėra būdingi alergijoms. Tiesa, kosulys arba dusimo jausmas kartais pacientams primena astmos simptomus, tačiau sergant astma, simptomai stipriausiai pasireiškia iškart po fizinio krūvio, kai alergijų simptomai pasireiškia reguliariai arba po tiesioginio kontakto su alergenais“, – tikina pašnekovė.
Perspėja neignoruoti simptomų
Pasak R.Truncės, norint apsisaugoti nuo nemalonių alerginių simptomų, pirmiausiai reikėtų žinoti, kokios medžiagos alergizuoja žmogų.
„Jeigu alergijos pasireiškia jums nesuprantamais momentais ir negalite išsiaiškinti, kas dirgina organizmą, reikėtų atlikti alergenų tyrimą. Tiesa, daug žmonių, susiduriančių su alergijomis, jautriai reaguoja į žiedadulkes ir įvairių medžių ar augalų žydėjimą pavasarį. Tokiais atvejais reikėtų internetinėse svetainėse sekti žiedadulkių kiekį ore, namuose periodiškai drėgna šluoste valyti dulkes, o kambariuose, kuriuose būnate, jei turite, naudoti oro valytuvus“, – pataria ji.
Vaistininkė sako, kad nemalonių simptomų galima išvengti neinant į atviras erdves, tačiau jeigu tokios galimybės nėra, apsisaugoti nuo kontakto su alergenais gali padėti medicininės kaukės. Taip pat naudinga dėvėti ir akinius nuo saulės, kurie apsaugos akis ir padės išvengti nemalonaus akių niežėjimo.
„Labai svarbu žinoti, ar jūs iš tikrųjų kovojate su alergija. Jeigu žmogus neatpažįsta sveikatos problemos, kurią gydo, esami simptomai gali ilgainiui pablogėti, o tam tikrais atvejais, gydant alergiją lyg gripą, galima susidurti ir su anafilaksija – ūmiai besivystančia alergine reakcija. Ji gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą, kvėpavimo sutrikimus, o kartais net ir sąmonės praradimą. Anafilaksija yra pavojinga gyvybei, todėl alergijos simptomų niekuomet nereikėtų ignoruoti. Taip pat nevertėtų bandyti vaistų „pasiskirti“ savarankiškai, kadangi tam tikri medikamentai, tokie kaip dekongestantai, kurie padėtų sergant gripu ar peršalimo ligomis, gali tik dar labiau pabloginti alergijos simptomus“, – perspėja vaistininkė.
Tuo atveju, jei žmogus serga gripu, o gydosi lyg kovotų su alergija, kyla rizika ne tik neatsikratyti simptomų, bet ir susidurti su komplikacijomis.
„Gripas yra virusas, todėl negydomas jis progresuoja. O nepagydytas gripas gali sukelti plaučių uždegimą, sinusitą arba labai rimtais atvejais – širdies problemas. Tad labai svarbu neignoruoti patiriamų simptomų ir nebandyti laukti, kol pasveiksime „savaime“. Jeigu nesate tikri, ar susiduriate su alergija, ar su gripu, visuomet kreipkitės į gydytoją, kuris galėtų nustatyti patiriamas sveikatos problemas ir paskirti tinkamą gydymą“, – reziumuoja R.Truncė.
