„Po akių alergijos gydymo antihistamininiais vaistais beveik visi pacientai skundžiasi akių išsausėjimu, jaučia tarsi svetimkūnį akyse, perštėjimą, jautrumą šviesai ir kitus nemalonius pojūčius, – sako Lietuvos oftalmologų draugijos narė, LSMU Kauno klinikų Akių klinikos gydytoja oftalmologė Gražina Markauskienė. – Antialerginius vaistus patartina kombinuoti kartu su osmoprotekcijos principu veikiančiais, tada akys iškart saugomos nuo SAS pasireiškimo. Be to, osmoprotekcijos principu veikiančius lašus patartina lašinti į akis ir baigus alergijos gydymą, kad akies paviršiaus ląstelės visiškai atsistatytų“.
Pasak Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos narės Audros Blažienės, alergija gali pasireikšti labai įvairiai. Jos išsivystymo mechanizmai gali būti skirtingi, simptomai atsirasti staiga ir trukti ribotą laiką (ūmi alergija) arba tęstis metų metus (lėtinė). Nuo proceso trukmės priklauso ir alergijos simptomų, klinikinių požymių išreikštumas. „Žmonės dažnai painioja akių alergijos ir sausų akių sindromo požymius, nors tai yra dvi skirtingos diagnozės, – pastebi A.Blažienė. – Akių alergija, vadinama alerginiu konjunktyvitu, pasireiškia akių niežėjimu, paraudimu, paburkimu, ašarojimu, vokų vidiniuose kampučiuose atsiradusiu gleiviniu sekretu. Ši alergija būna arba augalų žydėjimo laikotarpiu – pavasarį, vasarą, arba nuolatinė, dažnai kartu su kita alergine liga, pavyzdžiui, alergine sloga bei bronchine astma“. Alerginį konjunktyvitą sukelia namų dulkių erkės, katės, šuns ar kitų naminių gyvūnų alergenai, labai dažnai – žiedadulkės.
Sausų akių sindromas pasireiškia akių perštėjimu, džiūvimu, paraudimu, deginimu, tarsi smėlio ar svetimkūnio jutimu akyse. Esant SAS, akys tampa jautresnės šviesai, greičiau pavargsta net nuo menkiausio darbo, kurį dirbant akys patiria įtampą (tai ypač pasakytina apie darbą kompiuteriu), ašaroja, taip pat gali laikinai suprastėti regėjimas. VUL Santariškių klinikų Konsultacijų poliklinikos gydytoja oftalmologė Aušra Liveikienė teigia, kad SAS sindromas dažniausiai susijęs su žmogaus darbo ir gyvenimo aplinka: „Ilgas buvimas šildomose, kondicionuojamose patalpose jau yra grėsmė SAS atsirasti. Be to, šiais laikais žmonės daug dirba kompiuteriu, žiūri televizorių, ilgą laiką praleidžia vairuodami automobilį, skraidydami lėktuvu – tai irgi faktoriai, sukeliantys šį sindromą“.
SAS taip pat sukelia ir kai kurių vaistų vartojimas: kontraceptinių tablečių, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies ligų, antidepresantų ir kt. Dėl natūralių organizmo hormoninių pokyčių akys sausėja nėščiosioms, kūdikį žindančioms moterims, taip pat – menstruacijų ir menopauzės metu. Gydytojos A. Liveikienės teigimu, šiais laikais SAS net dažnesnis nei akių alergija – jo simptomai būdingi daugumai žmonių.
Osmoprotekcija – natūralus žmogaus organizme vykstantis procesas, kurio dėka užtikrinamas reikalingas vandens kiekis ląstelėse. Preparatai, turintys osmoprotektorių (L karnitino ir eritritolio), veikia ne akies paviršiuje, bet ragenos epitelio ląstelėse: neleidžia vandeniui pasišalinti iš jų. Taip stabdomas SAS vystymasis ir užtikrinama akies ląstelių apsauga sumažėjus ašarų kiekiui ar padidėjus druskų koncentracijai jose. Gydantis tokiu principu veikiami ne tik ligos simptomai, bet ir priežastys. Osmoprotekcija yra natūralus procesas, todėl nesivysto pripratimas prie šiuo principu veikiančių preparatų.
