Medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirbanti Alergologijos centro vadovė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. Audra Blažienė teigia, jog viena dažniausiai pasitaikančių alerginių ligų – alerginė sloga. Ji nebūtinai pasireiškia tik žydėjimo sezono metu, bet gali būti ir nuolatinė.
„Lietuvoje nuolatine alergine sloga serga daug žmonių. Jie yra įsijautrinę namų dulkių erkėms, gyvūnams, pelėsiams. Tokiu atveju šia alergija sergama ištisus metus“, – teigia specialistė.
Gydytojos pastebėjimu, kitos dažnai pasireiškiančios alergijos – alerginė astma, alerginis odos uždegimas (atopinis dermatitas). Kai kurie žmonės yra alergiški tam tikriems vaistams arba maisto produktams.
Alergiški maistui daugiausia būna kūdikiai ir maži vaikai. Jiems alergija pasireiškia atopiniu dermatitu ar dilgėline. Dažniausi maisto alergijos šaltiniai – karvės pienas, kiaušiniai ir kviečiai.
Lietuvoje suaugusiųjų, alergiškų tam tikriems maisto produktams, yra nedaug. Suaugę žmonės dažniau būna alergiški žuviai, jūros gėrybėms, riešutams. Rečiau – vaisiams ir daržovėms.
išskirtiniais atvejais maisto sukeltos alerginės reakcijos gali būti labai sunkios ir net grėsmingos žmogaus gyvybei, pavyzdžiui išsivysčius anafilaksijai ar gerklų edemai
Oralinis maisto alergijos sindromas, t.y. dėl kryžminių alerginių reakcijų atsirandanti alergija vaisiams, daržovėms ar kt. produktams, dažniausiai pasireiškia burnos gleivinės niežuliu, perštėjimu ar patinimu. Šiuo atveju simptomai nėra sunkūs, bet vis tiek vargina. Tačiau išskirtiniais atvejais maisto sukeltos alerginės reakcijos gali būti labai sunkios ir net grėsmingos žmogaus gyvybei, pavyzdžiui išsivysčius anafilaksijai ar gerklų edemai“, – teigia gydytoja.
Alerginė reakcija, o gal kitos ligos simptomas?
Gydytojos teigimu, įsivaizdavimas, kad esi alergiškas, yra žymiai didesnis negu iš tikrųjų yra: „Tik vienam iš dešimties žmonių, manančių, kad yra alergiški vaistams, atlikus tyrimus, yra nustatoma alergija vaistams. Neretais atvejais kitų ligų simptomai klaidingai priskiriami alergijos požymiams (ypač virškinimo sistemos sutrikimų atveju).“
Jeigu žmogus mano, kad jis yra alergiškas, turi kreiptis į gydytoją alergologą. Tik specialistas įvertinęs ligos pasireiškimo požymius ir atlikęs reikalingus tyrimus, gali nustatyti konkrečias alergijos priežastis.
Anafilaksinis šokas – ką žinoti ir kaip elgtis
„Anafilaksija nėra vien tik anafilaksinis šokas. Tai – sunki sisteminė alerginė reakcija, galinti pasireikšti išties rimtais simptomais“, – pastebi doc. A.Blažienė.
Anafilaksijos metu gali atsirasti įvairiausių simptomų: dilgėlinis odos bėrimas, paraudimas, niežulys, tinimai, dusulys, pilvo skausmai, bendras silpnumas, dažnas širdies plakimas, galvos svaigimas.
Žymiai lengviau susigaudyti žmogui tuomet, jeigu jis konkrečiai žino, kam yra alergiškas. Paprastai tiems, kurie yra alergiški, gydytojas yra išrašęs reikalingų vaistų ir išmokęs, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Kai kurias alergines ligas (pvz. alerginę slogą) galima išgydyti ar labai pagerinti ligos eigą taikant alergenų specifinę imunoterapiją.
„Tačiau jeigu žmogus nežino, kam yra alergiškas, atsiradus anafilaksijos simptomams suprasti kas nutiko labai sunku. Todėl ūmiai atsiradus dilgėliniam bėrimui, odos niežuliui, tinimams ir kitiems anksčiau minėtiems simptomams, reikia nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus“, – atkreipia dėmesį alergologė.
Įtarus alergiją, o ypač buvus sunkioms reakcijoms, būtina kreiptis į gydytoją alergologą. Pasitelkus šiuolaikinius diagnostikos metodus daugeliu atveju alergijos priežastis galima nustatyti.
Kai kurias alergines ligas (pvz. alerginę slogą) galima išgydyti ar labai pagerinti ligos eigą taikant alergenų specifinę imunoterapiją. Toks gydymo būdas, ypač esant alergijai žiedadulkėms, pradedamas taikyti nesant ligos simptomų. Todėl rudenį – pats tinkamiausias metas pradėti alergijos gydymą ir užsitikrinti kokybišką gyvenimą artėjantiems metams.
