15min GYVENIMAS pateikia ištrauką iš alergologės prof. Rūtos Dubakienės knygos „Alergija“ (leidykla „Tyto alba“), kurioje autorė apžvelgė ir pakomentavo svarbiausias alergijos priežastis ir mitus apie alergiją.
Kas yra toji alergija?
Alergija – tai pakitusi, iškreipta organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias įprastines medžiagas. Tokia reakcija gali lemti alerginę ligą, kuri atsiranda dėl imuninės sistemos žalingo atsako. Tad alerginė liga yra ir imuninės sistemos liga, pažeidžianti vieną ar kelis žmogaus organus.
Sergantysis alerginėmis ligomis jautriai reaguoja į medžiagas, į kurias beveik nereaguoja sveikas žmogus. Tokio organizmo perdėto jautrumo padarinys – audinių pažeidimas. Alerginės ligos skiriasi nuo kitų – jos yra grįžtamos, o gydymui ypač palanku tai, kad jų eiga yra banguojanti.
Iš anksto negalima žinoti, kokia medžiaga ir kam gali tapti alergenu – žmogaus imuninė sistema gali reaguoti į bet kurią medžiagą jo aplinkoje. Tačiau yra įrodyta, kad kai kurios medžiagos sukelia reakcijas gerokai didesniam žmonių skaičiui.
Žmogaus imuninė sistema gali reaguoti į bet kurią medžiagą jo aplinkoje.
Alerginės ligos požymių esama įvairių ir jie paprastai vien objektyvūs. Subjektyvūs požymiai, tokie kaip, pvz., odos niežulys be bėrimų, nėra alergijos požymis. Todėl pagrindinis dėmesys atkreiptinas į objektyvius simptomus:
• čiaudulį, slogą, akių ašarojimą, paraudimą,
• bėrimus, patinimus, varginantį odos niežulį,
• viduriavimą, pilvo skausmus bei pūtimą,
• sausą kosulį, dusulio priepuolį (žmogui sunku iškvėpti orą),
• galvos skausmus, svaigimą, kraujospūdžio sumažėjimą net iki nulio.
Jeigu jus kamuoja tokie simptomai, derėtų nelaukti, o pasikonsultuoti su specialistais.
Alergenas – tai antigenas, sukeliantis alerginę reakciją. Alergenas gali būti ir maistas, namų dulkės, mikroskopiniai grybai (pelėsiai), žiedadulkės, naminių gyvūnų kailis. Tuomet organizme pradedami gaminti tam tikri baltymai – antikūnai. Tai serumo baltymai, vadinami imunoglobulinais E ir sutrumpintai žymimi IgE. Alerginę reakciją lemia antikūno (IgE) sąveika su alergenu. Manoma, kad polinkį sirgti alerginėmis ligomis lemia taip pat aplinkos veiksniai, ypač didėjanti tarša, neracionali mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas.
Visi gerai žinome, kad paveldimumą lemia genai. Iš savo protėvių paveldime plaukų, akių spalvą, ūgį, tačiau perimame ne tik „gerus“ genus – gauname ir „blogų“ genų, lemiančių ligas. Veikiausiai esate skaitę populiarioje spaudoje ar girdėję per radiją ir televiziją, kad alergiški tėvai gimdo alergiškus vaikus ir kad alerginės ligos perduodamos iš kartos į kartą.
Alerginės ligos iš tiesų paveldimos, tai įrodyta moksliniais tyrimais, be to, mokslininkai yra aptikę ir alergijos genų 5, 10, 12 chromosomose. Yra nustatyta, kad vien Lietuvoje net iki 85 % sergančiųjų alerginės ligos yra šeiminės. Tačiau tai ne visa tiesa. Ir alergiškiems tėvams gali gimti visai nealergiškas kūdikis ir užaugti sveikas, o paveldėti genai nebūtinai gali pasireikšti.
Vis dėlto jei jau turite alergijos genus, niekur nedingsite, jie – iš tiesų visam gyvenimui. Likimo vėjai ir gyvenimo vingiai gali juos suaktyvinti, ir tada pasireiškia alerginė liga. Įgimta alerginė liga, kurią lemia alergijos genai, vadinama atopija. Alergijos genų turintis žmogus į įprastas aplinkos medžiagas reaguoja neįprastai, nenormaliai, ir tai priklauso nuo tų minėtų alergijos genų. Tokių asmenų imuninė sistema ima gaminti specifinius baltymus IgE, reaguodama į šiaip mums įprastas aplinkos medžiagas – maisto produktus, žiedadulkes, chemines medžiagas, vaistus ir daugelį kitų – net jeigu jų kiekiai maži.
Populiariausi mitai apie alergijas
Ar numanome, kada gimsta mitai? Mitai gimsta, jei ko nors nežinome, žinome per mažai arba mūsų žinios visiškai klaidingos. Kur tik Lietuvoje bepasisuksite, viešajame transporte, gatvėje, namuose, išgirsite kalbant apie alergiją, o internete rasite begales straipsnių ir faktų.
Vis dėlto nors apie ją šiandien kalbama ir rašoma išties daug, bet paprastai dalijamasi klaidingomis nuomonėmis apie tai, kas tai yra, kokios priežastys, kokie simptomai ir kaip su ja kovoti. Ir vos ne kiekvienas pasijuntame turintys vienokių ar kitokių alergijos problemų.
Vis dėlto taip nėra, ir gydytojams alergologams tenka nuolat neigti mitus ir raminti pacientus, kurie aklai jais tiki ir reikalauja brangių, bet neprasmingų, nes nereikalingų tyrimų. Paneigti visiems mitams reikėtų parašyti storą knygą, todėl čia aptarsiu tik kelis pačius svarbiausius.
Alergija yra liga. Ne, alergija – ne liga, o būsena, pasireiškianti alerginiais sutrikimais. Alergija – tai reakcija, kuri vyksta organizme ant putliųjų ląstelių paviršiaus, ir gali lemti alerginę ligą.
Alerginėmis ligomis serga tik žmogus. Alergijos vargina ne tik žmones, bet ir kates, šunis, jūrų kiaulytes, kitus naminius gyvūnėlius ir gyvulius. Kaip ir žmonės, naminiai gyvūnai gali čiaudėti, sloguoti, dusti, kasytis visą kūnelį, nes odą išbėrus juos irgi kamuoja niežulys.
Cheminiams alergenams ir vaistams galime įsijautrinti visi.
Alergijos priežastis yra ją sukelianti medžiaga. Problema yra ne alergiją sukelianti medžiaga, t. y. alergenas, o žmogaus reakcija į ją. Žmogaus organizmas reaguoja į įvairias aplinkos medžiagas: žiedadulkes, maisto produktus, chemines medžiagas, kurių dedama į kosmetikos priemones, buitinę chemiją, vaistus.
Gausu vadinamųjų buitinių alergenų: namų dulkių erkės, pagalvių plunksnos, naminių gyvūnų kailis. Alerginių reakcijų sukelia geliantys vabzdžiai. Alergenų esama pernelyg daug ir įvairių, kad visus čia išvardytume. Tačiau alergiją sukelia kartotinė, o ne vienkartinė organizmo reakcija į alergeną.
Žmogaus organizmą įjautrina tik konkreti medžiaga, tik pavienis alergenas – visiems alergenams žmogus negali būti jautrus. Kai kuriems alergenams žmogus įsijautrina, jei turi genetinį polinkį.
Cheminiams alergenams ir vaistams galime įsijautrinti visi. Yra žinoma, kad kai kuriems cheminiams alergenams įsijautrinama dažniau, todėl ir buvo sudarytas vadinamasis Europos cheminių alergenų standartas, į kurį įtrauktos 24 medžiagos, dažniausiai sukeliančios alergines reakcijas. Kaip pavyzdį galima paminėti alergines reakcijas nuo nikelio sulfato, kurio yra bižuterijoje, laikrodžių dirželiuose, akinių rėmeliuose, diržų sagtyse, įrankiuose, net monetose. Šiai medžiagai yra įsijautrinusios net ketvirtadalis moterų.
Trumpaplaukiai naminiai gyvūnėliai alergijos nesukelia. Nei gyvūno kailis, nei kailio ilgis nėra alergines ligas sukeliantys veiksniai. Jas sukelia gyvūnų epidermyje esantys alergenai, o jų yra ne vien gyvūno odoje, bet ir seilėse, šlapime. Jų agresyvumą lemia tirpumas vandenyje. Kačių alergenai yra daug stipresni nei šunų ir gali sukelti stipresnes alergines reakcijas, ir net jei atiduodame katę auginti kitiems, alerginių simptomų neatsikratome apie pusę metų.
Kita vertus, šiuolaikinė molekulinė alergologija leidžia ištirti atskirus alergenų komponentus, ir neseniai visus labai nustebino tai, kad šunų patinų alergeno komponentas Canf 5 yra identiškas vyro prostatos antigenui. Tad jei vyras yra įsijautrinęs būtent šitam alergeno komponentui ir jei jo giminėje yra sergančiųjų prostatos vėžiu, vertėtų sunerimti ir atlikti tyrimus, ar netyko ir jo tokia grėsmė.
Man alergiją sukelia pelėsiai. Pelėsiniai grybai, moksliškai vadinami mikromicetais, dėl savo struktūrinių savybių yra silpni alergenai. Pacientai gana dažnai sako manantys, jog alergija kyla būtent nuo jų. Tačiau jie nežino, kad svarbiausias alergenas yra pelėsinių grybelių sporomis mintančios namų dulkių erkės, sukeliančios akių ašarojimą, alerginę slogą, net kosulį ar dusulio priepuolius.
Jei laikysime naminį gyvūnėlį, vaikas nebus alergiškas, nes nuo vaikystės pripras prie alergenų. Ši teorija buvo iškelta remiantis hipoteze, kad nuolat turėdamas kontaktų su gyvūnėlių alergenais vaikas gali tapti jiems nebejautrus. Kartais ja remdamiesi tėvai bet kokia kaina stengiasi laikyti namuose gyvūnėlį. Vis dėlto teorijos tėra teorijos, ir ne visada patvirtinamos. Vaikas per mažas, kad suvoktų, ar šuo arba katė kenkia jo sveikatai. O mes įjautriname jį dar nebūtiems alergenams.
Alergiją galima įsikalbėti. Tikrai ne, nes ją sukelia alergenas, o ne įsitikinimas ar pasakytas žodis. Vis dėlto alergijos terminas gana dažnai žmonių ar žiniasklaidos vartojamas kaip metafora apibūdinti kokiam nors nepageidaujamam ar erzinančiam reiškiniui ar asmeniui.
Pelėsiniai grybai yra silpni alergenai, bet alergiją sukelia pelėsinių grybelių sporomis mintančios namų dulkių erkės.
Po kiekvieno susidūrimo su alergenu alergija stiprėja. Alergijos stiprumui alergeno kiekis įtakos neturi. Alergiją sukelia mažos dozės, ir net labai audringai alerginei reakcijai sukelti užtenka labai mažų, tiesiog minimalių dozių. Paprastai taip nutinka, kai žmogus alergiškas vaistams. Tačiau būna ir taip, kad pirmąkart įgėlus bitei ar širšei reakcija yra silpna, tokia kaip dilgėlinė, tačiau antrą kartą – gerokai stipresnė, pvz., ištinka anafilaksinis šokas.
Sergant alerginėmis ligomis, reikia iš esmės keisti gyvenimo būdą. Norint išvengti alergijos reikia, kad aplinkoje, kurioje esate, alergeno nebūtų, arba nevartokite alergiją sukeliančių medžiagų. Gydantis alergines ligas svarbiausia vengti alergeno ar jį pašalinti. Tačiau stengdamiesi vengti alergenų ir atsisakydami tam tikrų maisto produktų iš esmės savo gyvenimo būdo nepakeičiame.
Svarbiausia – jei žinote alergijos priežastį, galite apsispręsti, kaip gyventi toliau. Tarkim, jei vaikas alergiškas katei, nutarti augintinės atsisakyti jam gali būti labai skausminga. Jei sunku atsisakyti naminio gyvūnėlio, kuris tapo šeimos nariu, alergiškam šeimininkui tenka vartoti vaistus nuo alergijos ir jais slopinti simptomus.
Atopinis dermatitas – alerginė liga. Tai nevisiška tiesa. Tėvai dažnai mano: jei vaiką vargina atopinis dermatitas, reikia nustatyti jį sukeliantį konkretų alergeną. Paprastai jiems įtarimų kelia maisto produktai. Tačiau atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga ir apie 90 % sergančiųjų priežastys yra nealerginės. Norint išsiaiškinti atopinio dermatito priežastis kūdikystėje reikia atlikti išsamų išmatų tyrimą, vadinamąjį disbiozės tyrimą.
Dažniausiai vaikus vargina žarnyno sutrikimai, o atlikus tyrimus aptinkamas ne tik auksinis stafilokokas, bet ir įvairių mieliabrybių, pirmuonių ir pan., o dar paaiškėja, kad nebeliko „gerųjų“ laktobakterijų ir bifidum bakterijų, klesti „piktieji“ mikroorganizmai. Vadinasi, sutriko mikrobiomos pusiausvyra, o tai turi įtakos ir kūdikio odos būklei.
Pastaraisiais metais mokslininkai daug kalba apie mikrobiomos ir apie žarnyno imuniteto svarbą alerginių ligų raidai, tačiau alerginis atopinis dermatitas paprastai vargina vos apie 10–15 % visų dermatitu sergančių žmonių – tik tokiai daliai asmenų tyrimais patvirtiname ligą sukėlusį alergeną.
Alerginį atopinį dermatitą gali sukelti maisto alergenai: karvės pienas, vištų kiaušiniai, kviečiai, sojos, žuvis, riešutai ir jų produktai. Mūsų tyrimai parodė, kad Lietuvoje sparčiai daugėja vaikų, kuriems atopinį dermatitą sukelia alergija žemės riešutams, sezamams,
salierams.
Vaikai paveldi tėvų alerginę ligą. Nevisiška tiesa. Paveldimos ne alerginės ligos, o polinkis jomis sirgti, t. y. paveldimi alergijos genai, kurie, kaip nustatyta mokslininkų, yra daugelyje chromosomų. Jei taip ir nutinka, alerginėmis ligomis serga iki 85 % giminaičių. Kad alergija yra paveldima, galvoja beveik visi žmonės, tačiau ne visi žino, kad jų atžalos nebūtinai yra alergiškos tiems patiems alergenams kaip tėvai: pvz., vaikas gali būti alergiškas visai kitiems maisto produktams nei jo tėvai.
Į tai labai svarbu atsižvelgti, antraip iš vaiko mitybos gali būti pašalinti jam būtini maisto produktai. Kita vertus, jei turite alergijos genų, liga lydės visą gyvenimą, tačiau jos eiga bus gerybinė, ji neprogresuos, protarpiais aprims savaime. Alerginė liga kinta, ji gali įgauti kitokių formų. Todėl labai svarbu žinoti, kad ja sergate.
Mažiems vaikams alergijų tyrimas yra pavojingas. Tikrai ne. Alerginių ligų diagnostika išties toli pažengusi, todėl negali būti nė kalbos apie tai, jog tyrimas dėl alergenų gali būti žalingas. Visame pasaulyje norint nustatyti alergines ligas iš pradžių atliekami odos dūrio mėginiai, o alergologiniai imunologiniai kraujo tyrimai atliekami paskiausiai.
Jei kraujo serume randame antikūnų, žinome, kad žmogaus organizmas įsijautrinęs alergenui, tačiau tai dar nereiškia, kad jis serga alergine liga. Tad ligos nustatymui šis tyrimas nėra labai reikšmingas, vis dėlto pastaruoju metu plinta ydinga tendencija – vaikams iš karto imti kraujo iš venos. Tačiau reikia pasakyti, kad net ir šis tyrimas nėra grėsmingesnis, nei kitomis aplinkybėmis atliekami tyrimai. Daugiau nerimo kelia provokaciniai maisto mėginiai, kurie gali sukelti ir bendrųjų reakcijų.
Kava, gaminama iš kavamedžių pupelių, alergeninių savybių neturi ir yra silpnas maisto alergenas.
Šokoladas – alergenas. Kakava, iš kurios gaminamas šokoladas, – tai kakavmedžio pupelių milteliai, kurie turi daug polifenolių ir gali sukelti neimunologinių reakcijų. Tai silpnas maisto alergenas ir alergeninių savybių neturi. Tačiau kryžminių reakcijų gali sukelti tabako lapai, kava, ambrozijos žiedadulkės.
Kava – alergenas. Kava, gaminama iš kavamedžių pupelių, alergeninių savybių neturi ir yra silpnas maisto alergenas. Tačiau kryžminių reakcijų gali sukelti ricina, ricinos aliejus. Galimas alerginis kontaktinis dermatitas.
Žindančios motinos mityba turi įtakos vaiko alergijai. Nėra mokslinių įrodymų, kad motinos mityba turėtų įtakos vaiko alergijai. Konsultuotis ateinančios mamos ne viena sako, kad būgštaudamos padarinių savo vaikui nevalgo jokio alergeniško maisto: nei pieno, nei kiaušinių, nei baltos duonos ar kitų kepinių, riešutų, negeria kavos, nesmaguriauja šokolado, o kūdikį kaip beria, taip beria ir jokie maisto apribojimai nepadeda.
Dažnai pasirodo, kad savęs visai marinti nereikia, nes jokios maisto alergijos nėra, kūdikį vargina atopinis dermatitas, kurio priežastys yra visiškai ne alerginės.
Alerginė sloga gali pasireikšti nuo pat gimimo. Iki 2 metų alerginės slogos nebūna ir net negali būti, nes alerginę slogą sukelia įkvepiamieji alergenai.
Spalio 2 d. (trečiadienį) 17 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks prof. Rūtos Dubakienės knygos „Alergija“ („Tyto alba“) pristatymas.
Prof. Rūtos Dubakienės knyga „Alergija“ – tai pirmasis išsamus lietuviškas leidinys apie bene labiausiai varginančius sutrikimus – alergijas ir alergines ligas. Knygoje pateikiamos ne tik bendrosios žinios, kodėl šios būklės ir ligos kamuoja tiek daug žmonių, ne tik aptariamos jų priežastys, bet apibūdinama ir raiška, išsamiai vardijami diagnostiniai tyrimai ir patariama, kaip gydyti ar kontroliuoti kiekvieną būklę.
Rūta Dubakienė – 40 metų praktikuojanti aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, daugelio tarptautinių alergologų organizacijų narė.
Profesorė – Lietuvos valstybinės mokslo premijos bei LMA ir ŠMM mokslo populiarinimo premijų laureatė. Ji ir pirmojo lietuviško vadovėlio „Alergologija“ autorė, publikavo daugiau nei 600 straipsnių, įkūrė pirmąją internetinę alergologijos svetainę „Alergija, astma, imunologija“ ir tinklaraštį „Alergijos ekspertas“, vadovauja UAB „Perspektyvos“ alergologijos klinikoms.
