Smurtą skatina mąstymas, kad problemos negalima „nešti iš namų“, instinktyvus noras nuslėpti, užglaistyti ją. O reikia ne slėpti, o spręsti
– Taip, tai ypač opi problema. Tyrimų duomenimis, kas trečia moteris pasaulyje patiria smurtą artimoje aplinkoje; žinoma, smurtaujama ir prieš vyrus, tik šio smurto mastai mažesni. Smurtą skatina mąstymas, kad problemos negalima „nešti iš namų“, instinktyvus noras nuslėpti, užglaistyti ją. O reikia ne slėpti, o spręsti. Visų pirma – išdrįsti pasakyti sau ir kitiems, kad problema yra, ir negalima gyventi jos nematant. Todėl ir mūsų smurto artimoje aplinkoje prevencijos kampanijos šūkis yra „Matyk. Atpažink. Netylėk!“. Norime paskatinti ne vien prabilti apie esamas bėdas, ieškoti pagalbos, bet ir pasidalinti savo istorijomis tuos, kas išsivadavo iš smurto gniaužtų. Šios patirtys, nors neabejotinai skaudžios, bet padeda kitoms ir kitiems suprasti, kad jie ne vieni patiria tokių dalykų, ir kaip galima išsivaduoti.
– Kokių priemonių siekiant užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje imamasi valstybiniu mastu?
– Čia labai svarbu ir valstybinių, ir nevyriausybinių, ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas. Stengiamės rasti bendrą vardiklį, kaip spręsti šią problemą, kaip iš skirtingų pusių, bet darniai su ja kovoti.
Šiemet Vyriausybės patvirtintos Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos strateginis tikslas – valstybiniu lygiu mažinti smurto artimoje aplinkoje mastą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje patvirtintas šios programos įgyvendinimo 2014–2016 metų veiksmų planas, kuriame numatytos priemonės, padėsiančios siekti minėtų programos tikslų: nuo viešinimo iki nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šioje srityje, veiklos rėmimo. Taip pat kelsime specialistų, užsiimančių smurto artimoje aplinkoje problema, kompetenciją.
Reikia paminėti, kad daug bendraujame su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios tiesiogiai dirba su nukentėjusiais žmonėmis, jos pateikė savo pastabas ir dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo ratifikavimo galimybių.
– Kur pirmiausia turėtų kreiptis susiduriantieji su smurtu šeimoje ir kokios pagalbos jie gali tikėtis?
– Jei vyksta ar įvyko fizinis, seksualinis smurtas, atimama laisvė judėti (žmogus uždaromas, atimant raktus, pinigus ir pan.), visų pirma reikia kreiptis į policiją (tel. nr. 112).
Smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą, pradeda ikiteisminį tyrimą ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas bei užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Smurtą patyręs asmuo skundo neturi teikti.
Ištrūkti iš smurto rato (grasinu – prašau atleidimo – vėl smurtauju – vėl atsiprašau) labai sunku vienam pačiam. Tam būtina patyrusių specialistų pagalba.
Policija turi pranešti nukentėjusiam asmeniui, kad su juo susisieks Specializuotos pagalbos centro (SPC), aptarnaujančio tą teritoriją, darbuotojai ir suteiks jam pagalbą, šiam perduodami būtiniausi smurtą patyrusio asmens duomenys, reikalingi su juo susisiekti. Bet į artimiausią centrą galima kreiptis ir pačiam. Juk psichologinį smurtą labai sunku įrodyti – tokiu atveju pravers žmonių, kurie su tuo dirba kasdien, patarimai. Ištrūkti iš smurto rato (grasinu – prašau atleidimo – vėl smurtauju – vėl atsiprašau) labai sunku vienam pačiam. Tam būtina patyrusių specialistų pagalba. Iš tiesų neretai prireikia ir rimtos teisinės pagalbos, ne vien moralinės paramos, po siūliuką traukant tas gijas, kurios laiko smurto rate.
– Kokias konkrečias paslaugas teikia Specializuotos pagalbos centrai?
– Specializuotos pagalbos centro konsultantai, specialistai susisiekę su nukentėjusiu asmeniu pasiūlo kompleksinę pagalbą, kadangi neretai smurto artimoje aplinkoje auka yra įgąsdinta, nežino kur kreiptis, kokias turi teises ir kokią pagalbą gali suteikti valstybė ar nevyriausybinės organizacijos.
Specializuotos pagalbos centras suteikia psichologinę pagalbą, kad padėtų įveikti kritinę būklę, informuoja nukentėjusį asmenį visais rūpimais klausimais ir konsultuoja, organizuoja ar tarpininkauja, kad tolesnę pagalbą teiktų kitos institucijos. Jei reikia, tarpininkauja, kad smurtą patyrusiam asmeniui būtų suteikta medicininė pagalba. Siekiant suteikti ilgalaikę pagalbą, SPC bendradarbiauja su savivaldybių ar nevyriausybinių organizacijų krizių centrais, teikiančiais apnakvindinimo ar apgyvendinimo paslaugas, su socialinių paslaugų įstaigomis, policija, sveikatos priežiūros įstaigomis, juridinę pagalbą teikiančiomis institucijomis.
Kiekvieną mėnesį pagalba nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje suteikiama daugiau nei 400 žmonių
Šiuo metu 9 nevyriausybinės organizacijos su savo partneriais teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje. Kiekvieną mėnesį pagalba nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje suteikiama daugiau nei 400 žmonių.
Pagalbai finansuoti kasmet skiriama daugiau nei 920 tūkst. Lt, ir bendradarbiavimas su NVO šioje srityje, ir veiklos finansavimas bus tęsiamas, kaip ir numato Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo metu parengėme Specializuotos pagalbos centrų projektų atrankos konkurso nuostatus 2015 metams ir jau paskelbėme šių centrų atrankos konkursą.
– Susiduriantieji su smurto artimoje aplinkoje problema neretai nedrįsta kreiptis pagalbos, nes jiems tai daryti atrodo gėda. Vis dėlto, kaip problemos pripažinimas ir pagalbos ieškojimas gali padėti tiek ją patyrusiam asmeniui, tiek visai visuomenei?
Kokią visuomenę mes kursime, jei morališkai žlugdysime savo artimuosius? Savaime aišku, kad tokiose šeimose negali užaugti laimingi vaikai, nes namie visada įtampa, panieka, prievarta
– Nepripažinus problemos nepavyks jos išspręsti. Visiškai tikiu, kad baisu, nejauku kažkam visą tą pripažinti. Bet blogiausia, jei auka jaučia kaltę: aš kalta, nes neišviriau skanios vakarienės, kaip man liepė; aš per mažai uždirbu; aš kažkam nusišypsojau gatvėje, juk žinau, kad negalima... Kokia čia kaltė? Tai tiesiog žmogaus traktavimas kaip priklausančio daikto... Kokią visuomenę mes kursime, jei morališkai žlugdysime savo artimuosius? Savaime aišku, kad tokiose šeimose negali užaugti laimingi vaikai, nes namie visada įtampa, panieka, prievarta. Ir vėliau tai neretai persikelia į jaunosios kartos šeimas, nes toks modelis buvo įprastas.
– Kaip matydami smurto apraiškas turėtų elgtis artimi žmonės, draugai ar kaimynai?
– Labai teisingai pastebėta, išsilaisvinti, nusimesti gniuždančią praeitį, o vėliau pagyti nuo liūdnų patirčių turėtų padėti ne vien SPC, psichologai, bet ir draugai, artimieji. Gal ne visada laukiama konkretaus patarimo, bet visada – palaikymo, tvirto peties. Reikia suprasti, kad jei žmogus jau prakalbo, jis pamažu vaduojasi, turime jam padėti ir stengtis nepasmerkti.
Apie smurto scenas nežino kartais tėvai ar broliai, seserys, bet žino kaimynai. O kaimynai paprastai tyli ir kenčia...
Apie smurto scenas nežino kartais tėvai ar broliai, seserys, bet žino kaimynai. O kaimynai paprastai tyli ir kenčia... Pagalvokime, kiek gyvybių, kiek sveikatos būtų išsaugota, jei kaskart tokiu atveju atsirastų bent vienas, kuris iškviestų policiją?
– Kuo svarbi akcija „16 dienų be smurto“? Kokie svarbiausi jos tikslai?
– Lapkričio 25 d. – gruodžio 10 d. daugelyje šalių vyks informacinė kampanija, skirta smurto artimoje aplinkoje prevencijai, pavadinta „16 dienų be smurto“. Jos metu siekiama supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto artimoje aplinkoje apraiškomis, jo padariniais, teisinėmis pasekmėmis bei atsakomybe, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui, informuoti apie pagalbos galimybes patyrus smurtą. Lietuvoje šią akciją inicijuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kviečia prisidėti visus neabejingus: matykit, atpažinkit, netylėkit.
