Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai įvertino platesnę alkoholio vartojimo žalą ir pritaikė atnaujintą metodiką, kaip įvertinti jo poveikį ne tik geriančiajam, bet ir pastarojo šeimos nariams, visuomenei, visai valstybei. Dalinamės pagrindinėmis šio tyrimo išvadomis.
Alkoholio vartojimą supa gausybė kaštų
LSMU tyrėjai analizavo alkoholio vartojimą ir jo padarinius 2015-2016 m. Tyrimui vadovavo Sveikatos tyrimo instituto vadovas doc. dr. Mindaugas Štelemėkas.
Alkoholinių gėrimų vartojimas pasaulyje yra vienas iš pagrindinių priešlaikinių mirčių ir nedarbingumo rizikos veiksnių. 2015-2016-aisiais alkoholio vartojimas galėjo nulemti 7,58 proc. mirčių Lietuvoje. Tai sudarytų apie 3100 alkoholyje nuskandintų gyvybių kasmet, 2500 iš jų – vyrų gyvybės.
Šiandien egzistuojantys tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas gali sukelti apie 200 įvairių būklių ir sveikatos sutrikimų, jis gali paskatinti mažesnį produktyvumą darbe ir netgi darbo netekimą.
Daugiau nei pusę atvejų, kai nusikaltimą padarė girtas asmuo, sudaro įžeidimai, fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas.
Įvairiose šalyse ieškoma metodų, kaip įvertinti alkoholio žalą visai šeimai. Prieš 7-erius metus Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Tailando Sveikatos skatinimo fondu pradėjo vykdyti periodinius alkoholio žalos aplinkiniams tyrimus. Organizacijų teigimu, žala gali būti įvairių formų: smurtas, užpuolimai, žmogžudystės, avarijos, nelaimingi atsitikimai, nepriežiūra bei išnaudojimas (vaikų, partnerių, kitų asmenų), turtinė žala, toksinis poveikis (pavyzdžiui, vaisiaus alkoholinis sindromas, kai motina nėščia vartojo alkoholį), psichologinis smurtas (baimė, nuolatinė įtampa, kančia), finansinis smurtas, darbo laiko sąnaudos (dėl alkoholikų veiksmų dirba policija, prokurorai, vaiko teisių apsaugos specialistai, teisėjai ir pan.)
Neblaivūs asmenys padaro arti dešimtadalio nusikaltimų
2015-aisiais Lietuvoje užregistruota daugiau nei 10 tūkst. nusikalstamų veikų, kurias padarė neblaivūs žmonės. 2016-aisiais neblaivių nusikaltimų buvo apie 7,7 tūkst. Tai yra daugiau nei dešimtadalis visų padaromų nusikaltimų, didžioji dalis jų – smurto ir agresijos nusikaltimai. Dėl neblaivių asmenų suniokoto turto, sukeltų muštynių, nusikaltimų turi dirbti teisėsaugos ir policijos pareigūnai – taip sukuriamos papildomos išlaidos šiems nusikaltimams tirti.
Daugiau nei pusę atvejų, kai nusikaltimą padarė girtas asmuo, sudaro įžeidimai, fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, grasinimas nužudyti arba žmogaus terorizavimas, vertimas lytiškai santykiauti.
Taip pat apie pusę visų įvykdytų žmogžudysčių padarė būtent neblaivūs asmenys (92 iš 161 atvejo 2016-aisiais metais). Girti žmonės daugiau nei 600 kartų įvykdė vagystes, daugiau nei 140 atvejų – plėšimus.
Iš viso teisėtvarkos sistemoje neblaivių asmenų išlaikymui, areštui, byloms 2015 m. teko skirti apie 43,7 mln. eurų, o 2016 m. ― 50,6 mln. eurų.
Neblaivių asmenų padaryta turtinė žala asmenims ir valstybei 2015 m. sudarė 15,34 milijono eurų, 2016 m. ― 23,57 milijono eurų. Išgėrę asmenys kasmet padaro apie 13-14 proc. visų nusikaltimų. Net 62 proc. smurto artimoje aplinkoje atvejų kilo, nes smurtauti ėmėsi apsvaigę šeimos nariai.
Susumavus vidutinį policijos, prokuratūros darbuotojų valandinį užmokesnį bei vieno ikiteisminio tyrimo išlaidas nustatyta, kad neblaivių asmenų piktadarystės teisinei sistemai kainavo daugiau nei 12 milijonų eurų 2015-aisiais ir arti 8 milijonų eurų 2016-aisiais metais. Dar apie trečdalį milijono eurų kasmet valstybei kainavo girtų žmonių areštai ir jų laikymas areštinėje. Daugiau nei 8,36 milijono eurų –teismai, nagrinėjantys apsvaigusių asmenų padarytus nusikaltimus.
Už apsvaigus nuo alkoholio padarytus nusikaltimus nuteisti asmenys nuteisti kalėti ir jų išlaikymas įkalinimo įstaigose 2015-aisiais kainavo 2,78 mln. eurų, o 2016-aisiais – net 10,41 milijono eurų (nes tais metais buvo daugiau nužudymų, dėl kurių nusikaltėliai įkalinami žymiai ilgiau).
Iš viso teisėtvarkos sistemoje neblaivių asmenų išlaikymui, areštui, byloms 2015 m. teko skirti apie 43,7 mln. eurų, o 2016 m. ― 50,6 mln. eurų.
Mokslininkų skaičiavimais, daugiausia įtakos alkoholis turėjo savižudybėms (2015 m. nusižudė 623, 2016 m. – 589 gyventojai).
Kas antra šeima socialinės rizikos šeimų tokioje situacijoje atsidūrė dėl alkoholio
Lietuvoje šiuo metu apie 37 proc. vaikų yra užaugę su per dažnai alkoholį vartojusiais tėvais. Taip pat kas antroje socialinės rizikos šeimoje, kurios į šį sąrašą įrašytos dėl vaikų nepriežiūros ar smurto, bent vienas šeimos narys nuolat vartoja alkoholį.
Remiantis Ilonos Tamutienės tyrimo „Socialinė atskirtis ir dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“ 2014 m. atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje 1 iš 10-ies namų ūkių gyvena alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Analizuodama Kauno vaiko teisių apsaugos skyriuje esančias bylas ši mokslininkė padarė išvadą, jog alkoholio vartojimas yra viena pagrindinių vaikų nepriežiūros ir smurto prieš vaikus priežasčių (85 proc. šių šeimų bent vienas asmuo piktnaudžiavo alkoholiu).
Vertinant išlaidas socialinių darbuotojų, dirbančių su alkoholiu piktnaudžiaujančiomis šeimomis, atlyginimams, alkoholis sukuria dar 2,79 milijono eurų išlaidų. Papildomai apie 2,8 milijono eurų kasmet yra skiriama alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų socialinėms išmokoms.
Tokiose šeimose augantiems vaikams pamaitinti valstybė 2016-aisiais turėjo skirti daugiau nei 1,3 milijono eurų. Dar daugiau nei 322 tūkstančiai eurų skirta šių vaikų mokyklinėms reikmėms.
Tyrėjai pabrėžia, jog į tyrimą dėl duomenų trūkumo nepavyko įtraukti daugelio kitų išlaidų, pavyzdžiui, kompensacijų už komunalines paslaugas, paramos „Maisto banko“ produktais, laikino apgyvendinimo krizių centruose išlaidų.
Susumavus vaikų globos kaštus (šeimynose, pas globėjus ir globos įstaigose), bei pridėjus pilnamečiams skiriamą vienkartinę išmoką būstui įsigyti, susidaro dar viena apvali 45 milijonų eurų suma (2015-aisiais – 46,9 milijono eurų).
Alkoholis gali nulemti per 200 įvairių susirgimų
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimų duomenimis, Lietuva yra viena daugiausiai alkoholio suvartojančių (15 litrų etilo alkoholio vienam vyresniam nei 15 m. amžiaus gyventojui per metus) valstybių pasaulyje. 2016 m. Lietuvoje alkoholinius gėrimus vartojo ketvirtadalis vyrų ir 6,9 proc. moterų. Iš jų atitinkamai 79,5 ir 44,6 proc. sunkiai girtavo.
Alkoholio vartojimas sukelia per 200 ligų ir būklių, kurios skirstomos į tris grupes: 1) būklės, sąlygojamos tik alkoholio vartojimo; 2) būklės ir ligos, iš dalies nulemiamos alkoholio vartojimo (tokios kaip onkologinės, lėtinės širdies ir kraujagyslių sistemos ligos); 3) išoriniai sužeidimai, mirtys dėl nelaimingų atsitikimų, smurto padarinių, pavyzdžiui, atsitiktinis paskendimas, paspringimas savo skrandžio turiniu, mirtis nuo šalčio poveikio ir panašūs sužalojimai, būdingi apsinuodijusiems alkoholiu.
Tyrime LSMU tyrėjai naudojo Lietuvos statistikos departamento 2014-aisiais atliktos apklausos duomenis ir Higienos instituto kaupiamus duomenis. Statistika rodo, jog 18 proc. Lietuvos vyrų apskritai nevartoja alkoholio (daugiausia abstinentų – 15-24 metų amžiaus grupėje). Visiškai negeria daugiau nei trečdalis moterų. Daugiausia alkoholio vyrai suvartoja būdami 15-24 metų amžiaus, moterys – 25-34 metų.
Tyrėjai nustatė, jog alkoholį vartojantis asmuo, ypač vyresniame amžiuje, rizikuoja susirgti burnos ir ryklės, stemplės ir gerklų piktybiniais navikais, patirti insultą, susirgti kepenų fibroze ir ciroze, epilepsija arba epilepsine būkle, jam gali atsirasti stemplės venų mazgai, jis gali susirgti psoriaze. 2015-aisiais vien tik dėl alkoholio vartojimo mirė 707 žmonės, 2016-aisiais – 654. 80 proc. atvejų sudarė mirtys nuo alkoholinės kepenų ligos ir atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu.
Alkoholis turėjo įtakos mirtims nuo kepenų cirozės (pamečiui mirė 302 ir 318 žmonių), taip pat – onkologiniams susirgimams (355 ir 334 mirtys kiekvienais metais). Mirčių dėl išorinių priežasčių grupėje, mokslininkų skaičiavimais, daugiausia įtakos alkoholis turėjo savižudybėms (2015 m. nusižudė 623, 2016 m – 589 gyventojai). Kasmet po daugiau nei 100 gyventojų nuskęsta, mirtinai sušąla arba nukrenta iš didesnio aukščio ir užsimuša pavartoję alkoholio. Susumavus visas alkoholio nulemtas mirtis gaunama 3120 prarastų gyvybių arba 7,58% visų mirčių per metus.
Iš viso alkoholio vartojimo ekonominė našta 2015 m. ir 2016 m. galėjo siekti atitinkamai 320 mln. ir 325 mln. eurų.
Prarasta daugiau nei 32 tūkst. gyvenimo metų
Vertinant susirgimus, kurie kyla per daug išgėrus, psichikos ir elgesio sutrikimai 2015-aisiais nustatyti 19 880 gyventojų, 2016-aisiais – 20 414. Dar apie 2000 – 3000 gyventojų kasmet suserga alkoholine kepenų liga, tyčia apsinuodija alkoholiu, juos ištinka nervų sistemos degeneracija.
Mokslininkų skaičiavimais, alkoholio vartojimas 2015-2016 metais lėmė apie 213 tūkstančių susirgimų kasmet. Išlaidos jiems gydyti gali siekti atitinkamai 22,8 mln. ir 24,3 mln. eurų. Mažiausiai dešimtadalis visų susirgimų ir mažiausiai 14 proc. netekto darbingumo atvejų siejami su alkoholio vartojimo pasekmėmis.
Dėl sumažėjusio darbingumo, patirtos išlaidos 2015 m. viršijo 17,5 mln., o 2016 m. buvo beveik 15,5 mln. eurų. Dėl vyrų nedarbingumo valstybei teko mokėti išmokas 5 kartus dažniau, nei dėl moterų prarastos galimybės dirbti.
Lietuviai dėl alkoholio prarado apie 32 tūkstančius potencialaus gyvenimo metų, o vertinant sumas, kurių Lietuvos ekonomika neteko dėl to, kad mirė darbingo amžiaus žmonės, alkoholio vartojimo nuostoliai siektų 165 milijonus eurų.
Alkoholio daromi nuostoliai siekia beveik procentą BVP
Remiantis automobilių kelių direkcijos duomemimis tyrėjai apibendrino nuostolius transporto priemonėms, padarytus neblaivių vairuotojų. Jie siekia 16,37 milijono eurų 2015-aisiais ir 16,69 milijonų eurų 2016-aisiais metais.
Susumavus visus neblaivių asmenų padaromus nuostolius eismo įvykiuose ir savo šeimai, gaunama 69,41 milijono eurų suma (2015-aisiais ši suma viršijo 70,7 milijono eurų).
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2015 m. žuvo 13,49 proc. žmonių nuo visų žuvusiųjų, 2016 m. ― 19,51 proc.
Abejais metais apie penktadalis eismo įvykių buvo sukelti neblaivių dviratininkų, beveik ketvirtadalis – neblaivių pėsčiųjų, dešimtadalis – neblaivių vairuotojų.
Iš viso alkoholio vartojimo ekonominė našta 2015 m. ir 2016 m. galėjo siekti atitinkamai 320 mln. ir 325 mln. eurų. Tai sudaro 0,85 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Į šią sumą įskaičiuojamos sveikatos priežiūros ir netekto darbingumo išlaidos, prarastas produktyvumas, teisėtvarkos sistemoje patiriami nuostoliai, autoįvykių draudimo, socialinių darbuotojų darbo užmokestis, socialinės pašalpos bei išlaidos vaikams (vaikų globa, išlaidos mokyklai, nemokamas maitinimas).
Tyrėjai rekomenduoja toliau vertinti alkoholio žalą visapusiškai, tęsti panašius tyrimus, į juos įtraukti visuomenės apklausas.
Tyrimas parengtas įgyvendinant 2017 m. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo 1 prioriteto Alkoholio vartojimo prevencija” veiklos 1.3. „Moksliniai tyrimai” priemonės 1.3.1. „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos” projektą „Alkoholio vartojimo sąlygojamas žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m.”, finansavimo sutarties Nr. S-320/PRM17-171.
Lietuvoje veikia Priklausomybių ligų specialistų asociacija, galinti padėti asmenims, kuriems vieniems nepavyksta atsikratyti žalingų įpročių. Su asociacijos atstovu galima susisiekti tel. 8 675 33606.
