Daugelyje šalių dėl žinių trūkumo apie ligą ir jos kilmę ji yra stigmatizuojama ar nediagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Tad į kokius jos simptomus verta atkreipti dėmesį ir kaip galėtume užkirsti jai kelią?
Raktai – šaldytuve, šiukšlės – drabužių spintoje
Demencija – nepagydomas sindromas, pasireiškiantis mąstymo ir atminties sutrikimais, būdingas lėtinėms progresuojančioms smegenų ligoms, pavyzdžiui, Alzheimerio, Parkinsono, smegenų kraujagyslių ligoms.
„Pirmieji Alzheimerio ligos simptomai pasireiškia užmaršumu, kai žmonės, pavyzdžiui, pamiršta, kur padėjo daiktus, o vėliau juos randa neįprastoje vietoje, pamiršta nueiti pas gydytoją ar į sutartą susitikimą.
Tokios, iš šalies, atrodytų, komiškos situacijos, kai raktai randami šaldytuve, o šiukšlės – drabužių spintoje, vertinant iš klinikinės perspektyvos yra anaiptol nejuokingos“, – pranešime žiniasklaidai sako medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja neurologė dr. Vaineta Valeikienė.
Anot gydytojos, neretai ligos pradžioje žmonės supranta, kad kažkas vyksta, bet nežino to priežasties, tad stengiasi slėpti simptomus, kaltina kitus neva paėmus jo daiktus. Ilgainiui minėti simptomai ryškėja, gali atsirasti ir kalbos sutrikimas, kai pamirštami žodžiai ir daiktų pavadinimai, susilpnėja higienos įgūdžiai. Vis tik ilgiausiai žmonės atsimena profesinius įgūdžius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Alzheimerio liga: artimųjų ir medikų pasakojimai apie slaugomus ligonius pribloškia
Įtakos turi ir žemas išsilavinimo lygis
„Alzheimerio liga yra viena iš progresuojančių neurodegeneracinių ligų. Pasireiškusi iki 65 metų amžiaus ji vadinama ankstyva Alzheimerio liga, o vyresniame nei 65 metų amžiuje – vėlyvąja. Įtaką ligos pasireiškimui turi genetika – didesnės rizikos grupei priklauso asmenys, kurių tėvai ja sirgo.
Tačiau tai nėra vienintelis veiksnys – prie ligos išsivystymo prisidėti gali ir galvos traumos, mikrotraumos, intoksikacija anglies monoksidu, aliuminiu. Nemažai reikšmės daro ir žemas išsilavinimo bei pragyvenimo lygis“, – sako dr. V.Valeikienė.
Ši liga neretai apipinama mitais, todėl vis pasigirsta kalbų apie teigiamą fizinio aktyvumo įtaką smegenų veiklai, protinį aktyvumą bei neva gryno nikotino ryšį su ligos atitolinimu. Tad gydytoja neurologė atskleidžia, ar tai tėra nepagrįsti gandai, ar vis tik juose slypi dalis tiesos.
Valanda fizinės veiklos per savaitę
Žinoma, kad judėjimo nauda yra visapusiška, tačiau apskaičiuota, kad 1–2 kartus per savaitę 20–30 minučių trukmės treniruotės demencijos riziką gali sumažinti beveik ketvirtadaliu.
„Fizinė veikla daro teigiamą įtaką kognityvinėms smegenų funkcijoms. Reguliari mankšta, pasivaikščiojimas, bėgiojimas ar šokis gali pagerinti smegenų veiklą. Tačiau reikia turėti mintyje, kad fizinis aktyvumas yra prevencinė, o ne gydomoji priemonė“, – sako gydytoja neurologė.
Kryžiažodžių sprendimas
Protinės stimuliacijos trūkumas gali padidinti demencijos riziką. Ne veltui dažnai girdime, kad proto mankšta lėtina smegenų senėjimo procesus. Dr. Vaineta Valeikienė su tuo taip pat sutinka.
„Ypač efektyvi protinė veikla – kryžiažodžių sprendimas. Tai skatina prisiminti tai, kas jau žinoma, sužinoti naujų dalykų ir išlaikyti juos atmintyje. Taip pat, kad smegenys būtų aktyvios, naudinga skaityti, mokytis eilėraščių ar kalbų, žaisti stalo žaidimus“, – sako gydytoja neurologė.
Nikotinas: nuodas ar vaistas?
Pasigirsta mokslininkų teiginiai, kad nikotinas lėtina smegenų senėjimo procesus bei gali atitolinti Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Įprastų tabako gaminių vartojimas, žinoma, prisideda prie eilės sveikatos problemų, tačiau juose randamas nikotinas, pasirodo, gali būti naudojamas kaip vaistas.
„Pastebėta, kad dauguma sergančiųjų Parkinsono liga buvo nerūkantys, o šiandien mokslininkai teigia, kad rūkaliai suserga šia liga dešimčia metų vėliau nei nerūkantys. Jau kuriami medikamentai, veikiantys nikotininius smegenų receptorius, tik praktiškai jie dar nėra vartojami“, – pranešime žiniasklaidai sako gydytoja neurologė.
