Sveika širdis gali džiuginti ir senatvėje
Ne vienai amerikiečių kartai siekdamas padėti gyventi sveikai ir laimingai J.Kahnas įsitikinęs, kad nė vieno žmogaus neturėtų užklupti širdies ligos, nes jas galima anksti diagnozuoti ir sėkmingai gydyti.
Kalbėdamas su Lietuvos gydytojais ir vaistininkais nuotolinėse paskaitose, amerikiečių kardiologas prisipažino, kad frazė apie išsaugotą iki gilios senatvės jauną širdį nėra vien gražus posakis, kurį būtų galima rasti eilėraščių knygoje.
Mokslu pagrįsta medicina įrodė, kad senatvė nėra liga, o širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gali išgelbėti nuo ankstyvos mirties.
Bet norint suprasti, kaip gali būti tausojama širdis, kardiologas J.Kahnas kvietė prisiminti, iš ko sudarytas žmogaus kūnas.
Gamta sukūrė unikalią kraujagyslių sistemą
Daugiau nei prieš trisdešimt metų pradėjęs kardiologo karjerą J.Kahnas prisipažino, kad jį vis dar stebina širdies ir kraujagyslių sistemos dydis. Susumavus visų kraujagyslių, kiek jų yra žmogaus organizme, ilgį, susidarytų įspūdingas skaičius – 100 000 kilometrų.
Galima būtų kelti filosofinį klausimą, kodėl gamta apdovanojo žmogų tokia sudėtinga kraujagyslių sistema. Pasirodo, kraujagyslių ilgis nėra atsitiktinis dalykas, jis yra svarbus garantuoti gerą kraujotaką.
Jei bent vienas mažas trombas susidaro kritinėje arterijoje netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, tai sukelia tikrą katastrofą – infarktą ar insultą.
Unikali kraujagyslių sistemos sandara padeda mokslininkams paaiškinti, kas atsitinka, jei bent viename kraujotakos sistemos taške įvyksta krizė, kurią sukelia kraujo krešulys – trombas.
Jei bent vienas mažas trombas susidaro kritinėje arterijoje netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, tai sukelia tikrą katastrofą – infarktą ar insultą. Šios ligos lemia didelį mirtingumą, netgi pasveikus žmogus gali likti neįgalus, priklausomas nuo kitų, o tai smarkiai blogina gyvenimo kokybę.
Vadinasi, būtina mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai įmanoma padaryti, skiriant ypatingą dėmesį išankstinei trombozės diagnostikai bei profilaktikai, taip pat taikant naujas prevencijos priemones.
„Kadangi esu invazinės kardiologijos specialistas, dažniausiai matau jau aterosklerozės pasekmes, tai yra užsikimšusias kraujagysles. Toks kraujagyslės vaizdas yra mano kasdienybė“, – pasakojo J.Kahnas.
Aterosklerozė plinta kaip epidemija
Viena priežasčių, kodėl aterosklerozė pasaulyje yra vadinama epidemija, tai žmogaus polinkis į lėtinius kraujagyslių pažeidimus. Tyrimai rodo, kad ankstyvosios aterosklerozės priežastis yra padidėjęs lipidų kiekis kraujyje.
Įprotis sočiai valgyti, kai su maistu gaunama per daug riebalų, cholesterolio, druskos, skatina pilvinį nutukimą. Nejudrus gyvenimo būdas, mažas fizinis aktyvumas – visus šiuos veiksnius susumavus paaiškėja, kad žmogų tik žingsnis skiria nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Manoma, jog maždaug 90 procentų vidutinio amžiaus žmonių turi pažengusią aterosklerozę, nors jie nejaučia jokių negalavimų. Tačiau aterosklerozę įmanoma pristabdyti ugdant sveikos gyvensenos įpročius, naudojant augalinės kilmės medžiagas, kurias dovanoja gamta.
Tačiau reikia suprasti, kad cholesterolis nėra bloga medžiaga, ji yra būtina kaip vanduo, angliavandeniai ir baltymai. Cholesterolį organizmas naudoja kaip statybinę medžiagą, nors padidėjęs cholesterolio kiekis paciento kraujyje verčia nerimauti ne vieną gydytoją.
Tam tikromis aplinkybėmis cholesterolis gali sukelti arterijų susiaurėjimą – nesvarbu, ar tai atsitiktų smegenų, širdies, inkstų ar kojų kraujagyslėje. Atsiradęs trombas gali visiškai užkimšti kraujagyslę, o tai rimtas pavojus gyvybei.
Atidžiau patyrinėjus, iš ko sudaryti mirtinai pavojingi trombai, paaiškėtų, kad nėra nieko antgamtiško. Organizmas juos gamina iš to, ką turi. Pavyzdžiui, insultą ar širdies priepuolį sukeliantys trombai yra raudonųjų kraujo kūnelių, trombocitų ir fibrino junginys, kuris sutrikdo kraujotaką.
Gintis nuo trombų moka ir pats organizmas
Vystantis aterosklerozei vis daugiau atsiranda pažeidimų kraujagyslėse, todėl susidarę trombai gali lemti kraujotakos sutrikimus įvairiuose organuose.
Kita vertus, organizmas taip pat moka apsisaugoti. Tokia natūrali apsauga yra organizme nuolat palaikoma krešėjimo ir fibrino skaidymo (fibrinolizės) pusiausvyra. Padidėjus trombozės rizikai, organizmas sugeba aktyvuoti fibrinolizę, kuri gali atitolinti arba padėti išvengti kraujagyslių „užsikimšimo“.
Kraujo krešuliai susidaro dėl įvairių priežasčių, tai susiję ne tik su gyvenimo būdu, bet ir su polinkiu sirgti tam tikromis ligomis.
Trombai, apie kuriuos kardiologai tiek daug diskutuoja, neatsiranda per vieną dieną. Kraujo krešuliai susidaro dėl įvairių priežasčių, tai susiję ne tik su gyvenimo būdu, bet ir su polinkiu sirgti tam tikromis ligomis.
Yra ilgas trombozės veiksnių sąrašas, tai genetiškai nulemtas diabetas, nutukimas, rūkymas, fizinio aktyvumo trūkumas, per didelis ir netinkamai valdomas stresas. Prie trombų atsiradimo taip pat prisideda alkoholio vartojimas, pomėgis valgyti sūriai, neracionali mityba.
Yra žinoma, kad pusgaminiai ir perdirbti maisto produktai turi poveikį tokių ligų progresavimui kaip nutukimas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio lygis, diabetas, metabolinis sindromas.
Šie veiksniai ilgainiui skatina aterosklerozės vystymąsi, lemia širdies infarktą, insultą, stenokardiją. Trombai susidaro tose kraujagyslių vietose, kurių neapsaugo normali žmogaus organizmo krešėjimo sistemos pusiausvyra.
Trombozė gali būti suvaldyta
Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių valstybių statistika rodo tą pačią tendenciją – beveik trečdalis mirčių yra susijusios su smegenų kraujagyslių ir širdies ligomis, o trombozė yra kritinė būklė širdies ir galvos smegenų kraujotakoje.
J.Kahnas atkreipė dėmesį, kad panagrinėjus stacionarinio gydymo ir gydymo dėl neįgalumo priežastis paaiškėjo, kad širdies ir smegenų kraujagyslių ligos dominuoja JAV ligoninėse. Tokiems pacientams reikalinga priežiūra ir reabilitacija, o tai didelė našta sveikatos apsaugai. Vadinasi, trombozė yra liga, dėl kurios kenčia ne tik pacientai, ji alina kiekvienos šalies ekonomiką.
Bet amerikiečių kardiologas J.Kahnas ragino į ateitį žiūrėti optimistiškai. Tokių vilčių teikia naujas požiūris, padedantis išvengti smegenų, širdies, kojų ir kitų svarbių kūno dalių trombozės. Jis yra siejamas su Japonijos kultūra ir šios šalies gyventojų teikiama pirmenybe tam tikriems maisto produktams, kurie yra naudingi kraujagyslėms ir širdžiai.
Vienas jų – tai fermentuotų sojų pupelių patiekalas natto, kurį japonai mėgsta valgyti pusryčiams. Mokslininkai atrado, kad šio patiekalo sudėtyje yra svarbus fermentas natokinazė.
Į mokslininkų akiratį fermentas pateko dėl svarbios priežasties. Paaiškėjo, kad natokinazė pasižymi antikoaguliacinėmis, antiagregacinėmis, fibrinolitinėmis savybėmis.
J.Kahnas šį fermentą naudoja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai ir pirminei profilaktikai. Nuotolinių paskaitų metu, kurios buvo skirtos Lietuvos gydytojams ir vaistininkams, jis pateikė ne vieną pavyzdį, įrodantį teigiamą natokinazės poveikį.
Privačioje klinikoje, esančioje Detroito priemiestyje, Mičigane, J.Kahnas tyrė 59-erių paciento miego arterijas, jos buvo daug storesnės nei įprasta. Šio vyro arterijų amžius buvo įvertintas kaip 72 metų – net 13 metų vyresnės nei jo biologinis amžius.
Pacientas buvo stebimas 2,5 metų, kol jam sukako 61-eri. Per šį laikotarpį jo arterijos tapo 15 metų jaunesnės nei tyrimo pradžioje. Tai puikus rezultatas, nes miego arterijos storis sumažėjo nuo 0,873 iki 0,726. Tai pavyko pasiekti, nes pacientas dvejus su puse metų kasdien vartojo natokinazę.
Apie natokinazę pasakoja ir būsimiems medikams
Vienoje didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų medicinos mokykloje, Veino valstijos universiteto Medicinos mokykloje Detroite J.Kahnas dėsto studentams kursą, kuriame supažindina su privalumais, kuriais pasižymi terapijoje taikoma natokinazė.
Natokinazės istorija prasidėjo 1907 metais, kai buvo nustatyta specifinė bakterija bacillus subtillus, fermentuojanti sojų pupeles. 1925 metais japonų mokslininkai įrodė – natokinazė skaido fibriną, kuris yra trombų susidarymo sistemos pagrindas.
Dėl šios savybės natokinazė sugeba tirpinti krešulius, tačiau neblokuoja fibrinogeno virtimo fibrinu kraujuojant, tai reiškia, kad ji nedidina kraujavimo rizikos.
1987 metais šiam fermentui buvo suteiktas pavadinimas natokinazė. Maždaug prieš 25 metus buvo įrodyta galimybė pernešti natokinazę per žarnyną į kraujotaką, vartojant šią veikliąją medžiagą kaip papildą.
Vienu metu atakuoja trijuose frontuose
Natokinazė pasižymi unikaliu poveikiu. Ji veikia trimis frontais, pirmas – puola fibriną, kuris tarsi siūlas laiko kraujo kūnelius trombo pavidalu ir skaido krešulį ir neleidžia susidaryti naujiems, antras – gerina kraujo cirkuliaciją visoje kraujotakoje – net kapiliaruose, trečias – nežymiai mažina kraujospūdį.
Iš tikrųjų natokinazė neturi vieno veikimo mechanizmo, ši savybė dažnai būdinga natūralioms medžiagoms. Bet ji veikia keliose skirtingose vietose ir paliečia visą kraujo krešėjimo sistemą.
Tai dar vienas akademinis paaiškinimas, kaip natokinazė sugeba šalinti trombus, veikdama fibriną ir plazminą.
Mokslinių tyrimų duomenimis, natokinazė turi dar vieną svarbų poveikį – nors ir nežymiai, bet turi savybę mažinti kraujospūdį.
Biologiškai aktyvi augalinė medžiaga taip pat pasižymi antikoaguliaciniu bei antiagregaciniu poveikiu. Dėl šių priežasčių natokinazė gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Fermentuotų sojų pupelėse aptinkama natokinazė ypač naudinga tada, kai esant kraujotakos sutrikimams ir padidėjusiai trombų susidarymo rizikai būtina praturtinti mitybą.
Kardiologas J.Kahnas pasakojo, kad pastaruoju metu Jungtinėse Amerikos Valstijos natokinazė tampa vis labiau populiarėjančia apsauga nuo trombozės.
Tai rodo sociologinės apklausos. Vienoje sveikatos priežiūros specialistų apklausoje buvo užduotas klausimas apie tai, kokios maistinės medžiagos, jų manymu, bus populiariausios ateityje. Dažniausias atsakymas – tai maistinės medžiagos ir papildai, kurie gerina kraujotaką ir kraujo cirkuliaciją, nes širdies ir kraujagyslių ligos pagal sergamumą užima pirmą vietą JAV.
