Tai, kaip sunku pasiekti sutarimą rodo 2015 m. JAV atliktas tyrimas: jo
duomenimis, 42 proc. ofiso darbuotojų manė, kad patalpoje yra per šilta, o 56 proc., kad per šalta. Nesutarimai dėl to, į kurią pusę turi būti pasukta oro kondicionieriaus rankenėlę, turi ir piniginę išraišką. Didžiojoje Britanijoje net 2 proc. savo darbo laiko ofiso darbuotojai praleidžia ginčydamiesi dėl temperatūros patalpoje, tai kainuoja šalies ekonomikai daugiau 13 milijonų svarų kasmet.
Idealios temperatūros paieškos
Buvo atliktas ne vienas tyrimas, kuris parodė tai, kas ir taip buvo gerai žinoma: surasti tokią temperatūrą, kuri tenkintų visus ir visada yra, iš esmės, neįmanoma. Kaip sako Davidas Shipworthas, UCL Energijos instituto tyrėjas „Dalis problemos yra susijusi su bandymais atrasti „teisingą“ temperatūrą. Tačiau ji priklauso nuo to, kas matuojama“.
Suprantama, kad darbdaviai suinteresuoti darbuotojų produktyvumu. Vienas tyrimų bandė nustatyti, kokią įtaka temperatūra daro darbo efektyvumui. Buvo stebimos 9 draudimo ofiso darbuotojos. Pasirodė, kad esant 25 laipsnių temperatūrai, darbuotojos spausdino labai greitai, o jų klaidų rodiklis tebuvo 10 proc. Kai temperatūra buvo sumažinta iki 20 laipsnių, jų produktyvumas sumažėjo perpus, o klaidų skaičius padidėjo kone dvigubai.
Tačiau tai nereiškia, kad šilumos mėgėjai gali skelbti pergalę. Kai kitame tyrime studentai turėjo išsirinkti geriausią mobilaus telefono planą iš dviejų pasiūlytų, grupė, dirbusią vėsesniame kambaryje (19 laipsnių) dvigubai dažniau pasirinkdavo teisingą planą negu grupė, dirbusi šiltame kambaryje (25 laipsnių). Panašu, kad mums sunkiau priimti sudėtingus sprendimus, kai yra karšta.
Dar daugiau. Temperatūra daro įtaką ne tik mūsų produktyvumui, bet ir mąstymui. Pastebėta, kad šilta aplinka stimuliuoja kūrybinį mąstymą, o kiek vėsesnė padeda išlaikyti dėmesį, kai reikia atlikti pasikartojančias monotoniškas užduotis. Susirūpinusiems matematikos egzamino rezultatais, patartume atsižvelgti į patalpos temperatūrą ir palaikyti ją žemesnę nei 27 laipsniai – mat kai ji pakyla aukščiau, matematinių užduočių sprendimo efektyvumas ženkliai sumažėja.
Beje, ar galėjote numanyti, kad nuo patalpos temperatūros priklauso ir mūsų požiūris į kitus žmones? Nedidelis tyrimas, kuriame dalyvavo 33 žmonės, parodė, kad šiltoje patalpoje esantys žmonės yra draugiškesni kitiems. Atrodo, kad aplinkui vien priešai? Pasiimkite į rankas karštą kavos ar arbatos puodelį – tyrimas parodė, kad tai skatina matyti kitus kaip labiau draugiškus ir rūpestingus. O jeigu jūsų rankoje šaltos kavos puodelis, efektas yra priešingas.
Apibendrinus įvairius tyrimus, galima daryti prielaidą, kad geriausia temperatūra įprastam ofisiniam darbui – skambinimui klientams, dokumentų rengimui ir pan. – yra tarp 22-24 laipsnių šilumos. Priklausomai nuo to, kokią veiklą atlieka jūsų darbuotojai, ji gali kisti į vieną arba kitą pusę.
Darbuotojų lytis, apšvietimas
Siekiant nustatyti geriausią patalpos temperatūrą, svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kokią veiklą atlieka darbuotojai, bet ir į pačius darbuotojus. Ir ne tik aprangą, amžių, bet, kas dar svarbiau – lytį. Boris Kingam, tyrėjas iš Maastricht University Medical Center, rado, kad dėl skirtingo vyrų ir moterų metabolizmo, moterims ir vyrams reikia skirtingos temperatūros patalpoje. Pavyzdžiui, moterims, palyginus su vyrais, reikia, kad temperatūra patalpoje būtų 3 laipsniais aukštesnė.
Įvairūs tyrimai rodo, kad temperatūros suvokimas gali priklausyti ne tik nuo realios temperatūros patalpoje, bet ir nuo to, koks yra apšvietimas. Tai parodė eksperimentas, kuriame dalyvavo 32 žmonės. Kiekvienas jų praleido patalpoje, apšviestoje „šilta“ arba „šalta“ šviesa ir kas 10 minučių turėjo pažymėti, kiek šiltai jie jaučiasi. Dalyviai nežinojo, kad jiems būnant viduje, temperatūra kambaryje buvo mažinama arba didinama. Rezultatai parodė, kad netgi tuomet, kai temperatūra buvo mažinama, dalyviai, esantys kambaryje su „šilta“ šviesa jautėsi daug šilčiau, negu dalyviai, kurių kambariai buvo apšviesti „šalta“ šviesa.
Tad gal verta investuoti į „šilta“ apšvietimą ir taip sutaupyti elektros energiją, naudojamą kondicionieriaus? Juolab kad dirbtinis temperatūros reguliavimas nėra toks vienareikšmiškas. Boris Kingma įsitikinęs, kad praleisti didžiąją laiko dalį aplinkoje, kurioje temperatūra yra reguliuojama, gali būti žalinga sveikatai: prisidėti prie nutukimo epidemijos ir padidinti metabolizmo sutrikimų (tokių kaip diabetas) skaičių.
Kaip bebūtų, ateityje mūsų lauks dar ne vieną kova dėl temperatūros. Nors jau pasigirsta kalbų (tiesa, kol kas ne Lietuvoje) apie išmaniuosius ofisus, kur kiekvienas galės reguliuoti temperatūrą pagal savo poreikius. O jeigu jums vis dar kyla klausimų, kodėl tai tokia svarbi tema, pasižiūrėkite, ką 1999 m. atsakė pirmasis Singapūro premjeras į klausimą, kas atsakingas už šalies ekonomikos sėkmę. Atsakymas buvo trumpas: „Oro kondicionierius“.
