Teorijų šiuo klausimu galite rasti pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, kai kurie miego pozų tyrinėtojai sako, kad dažnai miegant ant dešiniojo šono gali sustiprėti rėmens graužimas, o ant kairiojo – kilti kai kurių vidaus organų (kepenų, plaučių, skrandžio) įtampa.
Yra ir dar viena teorija, kuri remiasi senąja Rytų patirtimi. Galite ją išmėginti ir patyrinėti. Pagal šią teoriją, ant kurio šono turime miegoti, pasufleruoja mūsų kvėpavimas.
Mums atrodo, kad abiem nosies šnervėmis kvėpuojame tolygiai, o, pasirodo, taip nėra. Tiek dešinė, tiek kairė šnervė tam tikrais periodais kvėpuoja tai aktyviau, tai pasyviau. Kai būna aktyvesnė kairė, dešinė tampa pasyvesnė, ir atvirkščiai. Sakoma, kad šie periodai kaitaliojasi maždaug kas 90 minučių.
Nustatyti, kuri šnervė aktyvesnė, galima su veidrodžiu. Tereikia į jį nosimi iškvėpti orą. Toje pusėje, kuri aktyvesnė, ant veidrodžio susidarys daugiau garų.
Taip pat skaitykite: Kas vyksta mūsų organizme, kai miegame
Jei aktyvi dešinioji šnervė, gultis miegoti patariama ant dešiniojo šono, jei kairė – ant kairiojo. Tada pagal sunkio jėgos principą skysčiai iš pasyviau kvėpuojančios nosies pusės ims leistis žemyn ir kvėpavimas išsilygins.
Sakoma, kad geras miegas nemažai priklauso nuo kokybiško tolygaus kvėpavimo.
