Ant operacinio stalo patirtą infarktą moteris vadina Dievo apsauga

Lietuvoje sergamumo širdies nepakankamumu mastas vadinamas epideminiu, ši diagnozė nustatyta 2,5 proc. gyventojų, daugiau kaip 300 tūkst. lietuvių kasmet kreipiasi į šeimos gydytoją dėl širdies nepakankamumo simptomų – dusulio ir nuovargio. Kas antras miręs lietuvis savo ligos kortelėje turėjo įrašą apie širdies nepakankamą. Medikai tikina, kad mirčių galima išvengti. Pacientai dėkoja už išsaugotas gyvybes ir buriasi, kad kartu mokytųsi gyventi su šia diagnoze neprarandant gyvenimo džiaugsmo. Jau dvejus metus šioje kovoje jiems padeda širdies nepakankamumo kabinetuose dirbančios slaugytojos.
Širdies ligos
Širdies ligos / Vida Press nuotr.
Temos: 2 Sveikata Širdis

Pernai sausį Tatjanai Pirmaitienei (68) buvo daroma kraujagyslės stentavimo (plėtimo) operacija. Ji prisimena, kad jos metu patyrė labai stiprų skausmą ir tik kitą dieną moteris sužinojo, kad ant operacinio stalo ji patyrė infarktą. „Čia Dievo apsauga, tikrai esu saugoma. Patyriau infarktą tada, kai man galėjo suteikti operatyviausią ir geriausią pagalbą“, – sako moteris.

Po ligoninės jos laukė reabilitacija, į kurią ji išvažiavo su nauja diagnoze – širdies nepakankamumas. T.Pirmaitienė prisimena, kad su pirmaisiais vaistų receptais patraukus į vaistinę už vaistus teko primokėti apie 100 eurų, nes nemažai šiai ligai kontroliuoti skirtų vaistų yra kompensuojami tik iš dalies.

Mildos Juknevičienės nuotr. /Tatjana Pirmaitienė
Mildos Juknevičienės nuotr. /Tatjana Pirmaitienė

Daugiau žinai – supranti, kaip gyventi

T.Pirmaitienė visą gyvenimą dirbo gamybinėse įmonėse, kurį laiką užėmė vadovaujančias pareigas. Ji sako, jog iki infarkto apie penkiolika metų ją kamavo padidintas kraujospūdis, dėl hipertenzijos teko vartoti medikamentus. „Taip buvome auklėjami, kad turime aukotis, dėl kitų, dėl darbo, dėl dar nežinia ko. Dabar žinau, kad pirmiausia reikia pasirūpinti savimi. Tačiau, matyt, per ilgai gyvenau tame aukojimesi, kol suvokiau, kad tai žaloja sveikatą“, – dalinasi mintimis vilnietė.

T.Pirmaitienė užaugino dvi dukras, turi keturis anūkus, vienam jau devyniolika. Pensinio amžiaus moteris dirba gyvybės draudimo srityje. Veiklios moters nesulaiko net širdies nepakankamumo simptomai – dusulys ir nuovargis. Praeitų metų rudenį ji tapo naujai įkurtos Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidente.

„Nors mano šeimoje buvo mirusių nuo infarkto, aš pati daug metų gyvenau ir kovojau su dideliu kraujospūdžiu, vis tiek išgirdusi širdies nepakankamumo diagnozę jaučiausi pasimetusi, nes suvokiau, kad nežinau, kaip toliau gyventi, kad man labai trūksta žinių. Todėl ir kūrėm organizaciją, kuri bus vienas iš pagalbininkų pacientams, susidūrusiems su širdies nepakankamumo diagnoze“, – sako pacientų organizacijos prezidentė Tatjana Pirmaitienė.

Nauja paslauga – širdies nepakankamumo slaugytojos

Praeitais metais mūsų šalyje pradėtas įgyvendinti naujas projektas – širdies nepakankamumo slaugytojos – puikiai įvertintas Europoje. Tokio projekto sumanymas gimė Lietuvos kardiologų draugijos iniciatyva prisijungus keliems universitetams ir gavus palaikymą iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Mažai tokių ligų, kai ligoninėje miršta net 10 proc. pacientų. Ši liga nusineša daug gyvybių.

Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė, viena iš Širdies nepakankamumo slaugytojų idėjos autorių, gydytoja kardiologė, prof. Jelena Čelutkienė tiki, kad ši paslauga taps lūžio tašku, padėsiančiu Lietuvai išbristi iš širdies nepakankamumo epidemijos. „Statistiniais duomenis, širdies nepakankamumas mūsų šalyje yra trečia pagal paplitimą liga, sergančiųjų yra ne mažiau kaip 100 tūkstančių. Liga yra ypač pavojinga, nes mirštamumas siekia 18 proc., o žmonėms atsidūrus ligoninėje su paūmėjimu situacija dar grėsmingesnė – 36 proc. iš jų neteksime per metus. Mažai tokių ligų, kai ligoninėje miršta net 10 proc. pacientų. Ši liga nusineša daug gyvybių“, – kalbėjo medikė konferencijoje, surengtoje paminėti Tarptautinę širdies nepakankamo dieną.

Mildos Juknevičienės nuotr. /Jelena Čelutkienė
Mildos Juknevičienės nuotr. /Jelena Čelutkienė

Pažanga, kurią dar reikia tobulinti

JAV darytas tyrimas parodė, kad jeigu pacientai gydomi pagal gaires, pasitelkus modernius vaistus, išgyvenamumas didėja.

„Galima smarkiai pakeisti ligos prognozę, jeigu mokysime pacientus, kaip gyventi, kaip rūpintis savimi. Esant tinkamam gydymui, edukuojant pacientus mirtingumo rodikliai mažėja iki 81 proc. Amerikiečių gairėse numatyta, jog išsirašius po paūmėjimo iš ligoninės per pirmą antrą savaitę reikėtų žmogui pasimatyti su gydytoju. Jeigu jis mato specializuotą širdies nepakankamumo kardiologą ar slaugytoją – tai yra geriau nei vizitas pas šeimos gydytoją. Kasmet 365 tūkst. pacientų apsilanko pas šeimos gydytojus dėl širdies nepakankamumo. Didele pažanga galima pavadinti mūsų šalyje įdiegtą paslaugą sergantiems širdies nepakankamumu. Ji orientuota į tą laikotarpį, kuris yra pavojingiausias, tuomet labai dažnai žmogus vėl grįžta į ligoninę ar net miršta“, – pasakojo profesorė.

Ji neslėpė, jog norint kovoti su širdies nepakankamumo epidemija reikia geresnio medikamentinio gydymo prieinamumo, trūksta ir diagnostinių testų, kurie leidžia labai anksti nustatyti širdies nepakankamumą ir nukreipti pas gydytoją. „Taip pat ir neįvykdytas planas turėti 29-ių širdies nepakankamumo kabinetų tinklą šalyje, dabar veikia tik 5. Yra devynios grupės paruoštų specialistų, kurie, deja, šiuo metu nedirba“, – kalbėjo gydytoja kardiologė, prof. J.Čelutkienė.

Vida Press nuotr./Širdies ligos
Vida Press nuotr./Širdies ligos

Dažniau serga moterys ir kaimo gyventojai

Higienos institutas Sveikatos informacijos centro specialistas, med. dr. Romualdas Gurevičius sako, jog širdies nepakankamumas yra bet kurios pavėluotai išaiškintos arba netinkamai gydytos širdies ligos pasekmė.

„Pasaulyje nėra priimta pagrindine mirties priežastimi įvardyti širdies nepakankamumą. Todėl dažnai statistiniuose duomenyse matome, kad širdies nepakankamumas įvardijama kaip gretutinė mirties priežastis. Pernai metais mūsų šalyje 52 proc. visų mirčių turėjo gretutinę priežastį – širdies nepakankamumą. Sergamumas auga nuo 45 metų, bet daugiausia sergančiųjų yra nuo 65 m. Lietuvoje stebimas skirtumas sergamumo šia liga tarp miesto ir kaimo. Kaime sergančiųjų yra daugiau, nes ten ir gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Moterys visose amžiaus grupėse serga dažniau nei vyrai. Didžiausias sergamumas stebimas pajūryje ir vidurio Lietuvoje“, – sergamumo statistiką apibendrino med. dr. R.Gurevičius.

Mildos Juknevičienės nuotr. /Romualdas Gurevičius
Mildos Juknevičienės nuotr. /Romualdas Gurevičius

Mitai ir faktai apie širdies nepakankamumą:

Mitas Nr. 1: Širdies nepakankamumas rodo, kad jūsų širdis nustojo dirbti

Ši diagnozė nerodo, kad jūsų širdis nustojo plakti ir ji nebegali dirbti. Širdies nepakankamumas atsiranda, kai širdies raumuo yra pažeistas širdies ir kraujagyslių ligos, todėl širdis negali priimti ir/ar išstumti kraujo taip veiksmingai, kaip galėtų būdama sveika.

Mitas Nr. 2: Širdies nepakankamumas yra nepagydoma būklė

Yra daug veiksmingų šios ligos gydymo metodų ir būdų, priklausančių nuo pagrindinės priežasties ir vyraujančio pažeidimo. Laiku nustačius ir tinkamai gydant išlaikoma gana gera gyvenimo kokybė, o kai kuriais atvejais – net visiškai atkuriama širdies funkcija.

Mitas Nr. 3: Nustačius širdies nepakankamumą nebegalima sportuoti

Sportas yra galimas, tačiau mažo intensyvumo, vadovaujantis specialiomis nuorodomis. Fizinė veikla yra skatinama, tačiau būtina laikytis reabilitacijos specialistų sudarytos treniravimosi programos. Dozuota fizinė veikla turi teigiamą įtaką sergančiojo gyvenimo kokybei.

Mitas Nr. 4: Širdies nepakankamumas – normalus senėjimo padarinys

Dauguma sergančiųjų šia liga yra vyresnio amžiaus, tačiau širdies nepakankamumas savaime nėra senėjimo proceso dalis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų