Antibiotikai – vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti sustabdo jų dauginimąsi.
Ilgą laiką antibiotikai pareigingai gydė ligas, dėl kurių jie ir buvo išrasti, t.y. plaučių uždegimą, sinusitą ir tonzilitą. Neseniai buvo ištirta, jog daugybės skandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligių sukėlėjas – bakterija (Helicobacter pylori), kurią galima sustabdyti vartojant antibiotikus. Jeigu antibiotikai gali sustabdyti gausybę ligų, ar tai reiškia, kad jie gali sėkmingai išgydyti peršalimą ir gripą?
Deja, šis įsitikinimas – populiarus, tačiau klaidingas. Peršalimai, priešingai nei bakterinės infekcijos, yra sukelti virusų, kurių antibiotikai neveikia. Dalis peršalusiųjų būna tvirtai įsitikinę, jog peršalimo patiriami simptomai yra tokie patys, kaip ir bakterinių infekcijų, kurias, vartojant antibiotikų kursą, pavyksta sėkmingai išgydyti.
Tiesa, kartais peršalimas gali komplikuotis bakterine infekcija, tačiau taip nutinka retais atvejais. Dažniausiai peršalimo simptomai kamuoja 1 – 2 savaites. Vartojant antibiotikus peršalimo atveju ne tik nespartinamas organizmo sveikimas, bet ir papildomai apsunkinama organizmo gyjimo eiga.
Bakterija palaipsniui tampa atspari
Dažnai vartojant antibiotikus gali išsivystyti alergija antibiotikams. 1/10 penicilinui alergiškų žmonių taip pat yra alergiški ir cefalosporinų grupės antibiotikams. Turint alergiją kurios nors grupės antibiotikams, sunkios infekcijos atveju gali būti sudėtinga skirti gydymą – alerginę reakciją iššauks kiekvienas vaistas, kurio sudėtyje yra alergiją sukeliančios medžiagos.
Vartojant antibiotikus peršalimo atveju ne tik nespartinamas organizmo sveikimas, bet ir papildomai apsunkinama organizmo gyjimo eiga
Be to, antibiotikai žudo ne tik infekcinės ligos sukėlėjus, bet ir kitas bakterijas, kurios mūsų organizmui yra ne tik nekenksmingos, bet ir naudingos.
Antibiotikų vartojimas pažeidžia žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, susilpnėja organizmo imuninė sistema, galimas šalutinis vaistų poveikis – viduriavimas.
Tyrimų duomenimis, bakterijų, atsparių antibiotikams, skaičius per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo.
Beveik visos pasaulyje pastebimos bakterinės infekcijos tampa atsparios dažniausiai paskiriamam antibiotiniam gydymui. Pakartotinai ir/arba netinkamai vartojami antibiotikai yra pirminė sąlyga vaistams atsparioms bakterijoms vystytis.
Kas kartą vartodami antibiotikus suteikiame šansą bakterijoms mutuotis į vis atsparesnę jų formą. Bakterijoms tampant vis atsparesnėms, gydytojams tenka skirti skirtingus, stipriau veikiančius antibiotikus, dėl šios priežasties bakterijų sukeltų ligų gydymas tampa vis sudėtingesnis.
Griežtai pagal gydytojo nurodymus
Rekomenduojama nevartoti antibiotikų virusinių infekcijų (įskaitant peršalimą, kosulį), gripo gydymui. Gydytojo išrašytus antbiotikus būtina vartoti:
-
Tokiomis dozėmis, kokias jums paskyrė gydytojas. Net jeigu jaučiatės geriau, nenutraukite paskirto gydymo.
-
Nevartokite antibiotikų, išrašytų kitam pacientui. Antibiotikų yra daugybė rūšių, todėl kiekvienam pacientui antibiotikų kursas yra paskiriamas individualiai. Vartodami netinkamus vaistus galite uždelsti gydymą ir/ar leisti bakterijai toliau sėkmingai daugintis organizme.
-
Užbaigę vartoti antibiotikų kursą, likučius išmeskite, jokiu būdu nelaikykite atlikusių vaistų „kitam kartui“.
Informacijos šaltinis – urmc.rochester.edu
