Kas skatina bakterijų atsparumą
Pirmasis atrastas antibiotikas – visiems gerai pažįstamas penicilinas, apie kurį pasaulis sužinojo dar XIX a. pabaigoje. Nuo XX a. pradžios iki šių dienų preparatas vartojamas infekcijoms, sukeltoms stafilokokų, streptokokų ir kitų bakterijų, gydyti. Iš pradžių penicilino veiksmingumu niekas negalėjo abejoti, bet pastaraisiais metais stebimi pokyčiai, kurie nedžiugina – ligas sukeliančios bakterijos tampa atsparios šiai medžiagai. Panašių atvejų pastebima ligas gydant ir kitais antibiotikais. Kodėl tai vyksta?
Mokslininkai turi labai paprastą paaiškinimą: žmonės per dažnai vartoja antibiotikus, per anksti nutraukia gydymą, vartoja gyvulių, kurių pašare buvo aptinkama šių preparatų, mėsą.
Per dažnas antibiotikų vartojimas sukuria palankias sąlygas bakterijoms prisitaikyti, evoliucionuoti ir taip įgyti natūralų atsparumą jas naikinančioms medžiagoms.
Pagrindinė tiek kai kurių gydytojų, tiek pacientų klaida – piktnaudžiavimas antibiotikais. Kartais gydytojai pernelyg skuba ir ligoniams jų išrašo daug stipresnių, nei pakaktų konkrečiai ligai įveikti. Nekantrūs būna ir patys žmonės, neretai reikalaujantys, kad gydytojai jiems paskirtų antibiotikų sergant gripu ar kitomis virusinėmis ligomis. Mokslininkai įsitikinę – sezonines ligas žmonės dažniausiai geba persirgti laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų: gulėti lovoje, gerti daug skysčių.
Per anksti nutrauktas bakterijų sukeltų ligų gydymas antibiotikais taip pat nieko gera nežada. Kartais pacientai pasijunta gerai dar nesuvartoję nurodyto tablečių kiekio ir mano, kad liga įveikta ir vaistų vartoti nebereikia. Tačiau, net jei žmonės ir pasijunta geriau, dar nereiškia, kad visos bakterijos sunaikintos. Gydymą nutraukus per anksti, likusios gyvos bakterijos prisitaiko prie savo priešo. Tada liga gali atsinaujinti, atsirasti komplikacijų, ir tolesnis gydymas bus daug sunkesnis.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti karščiavimą be vaistų?
Antibiotikais gydomi ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvuliai, o jų mėsa vėliau atsiranda ant vartotojų stalo. Pastebėta, kad šie bakterijas naikinantys preparatai turi teigiamos įtakos ne tik gyvulių sveikatai ar užkerta kelią galimiems infekcijų židiniams. Medikamentai taip pat spartina gyvulių augimą, pagerina vištų dedamų kiaušinių rodiklius. Dėl šių priežasčių maisto pramonei auginami gyvuliai su pašarais gauna nemažą antibiotikų dozę. Į pirktinės mėsos vartotojų organizmą patekusios mutavusios bakterijos dauginasi. Susidaro ištisos bakterijų kolonijos ir galiausiai sukelia problemų, trukdančių veiksmingai gydyti ligas.
Galbūt veiksmingiau už antibiotikus
Dar prieš pradedant bakterines ligas gydyti naujai atrastais antibiotikais, pasaulis žinojo kitą kovos su infekcijomis būdą. Tai – gydymas virusais, žinomas bakteriofagų, arba bakterijų ėdikų, terapijos pavadinimu. Taikant šį alternatyvųjį gydymą, į kūną suleisti tam tikri virusai užpuola ligą sukėlusias bakterijas ir jas sunaikina.
Tačiau pirminiai bakteriofagų terapijos tyrimai nekėlė didelio pasitikėjimo. Iš pradžių mokslininkai nebuvo iki galo perpratę gydymo specifikos: nekontroliavo į ligonio kūną suleidžiamų virusų kiekio, neskyrė pakankamai dėmesio jiems gryninti, nežinojo, kad skirtingi virusai gali būti naudojami tik tam tikroms ligoms gydyti. Dėl šių priežasčių tyrimų rezultatai nedžiugino, nes pasveikusiųjų skaičius nebuvo didelis.
Kai pasaulis sužinojo apie antibiotikų veiksmingumą, bakteriofagų terapija daugelyje Vakarų šalių buvo greitai užmiršta. Tačiau dėl geležinės uždangos Rusija ir jos užkariautos valstybės neturėjo galimybės įsigyti naujųjų vaistų, todėl tęsė tyrimus ir gydymą virusais. Karo lauko ligoninėse pasitelkus bakterijų ėdikus buvo kovojama su gangrena, dizenterija.
Iki šių dienų Rusija ir Gruzija yra valstybės, kuriose plačiausiai žinoma apie šią alternatyviąją terapiją. Tbilisio regione šis gydymas sėkmingai taikomas kovojant su infekcijomis. Kadangi bakteriofagų terapijos efektyvumas ir nauda Gruzijoje tiriama nuo 1930 m., šalyje įteisintas gydymas atrastais preparatais. Piliečiai vaistinėse gali be receptų įsigyti gydomųjų priemonių. Pavyzdžiui, vaistas pavadinimu „Intestiphage“ yra skirtas bakterinėms virškinimo trakto ligoms gydyti. Preparatas „Pyophage“ naikina stafilokokus, streptokokus ir kitas pūlingus odos uždegimus sukeliančias bakterijas.
Taip pat skaitykite: Anemija – nepastebima, bet pavojinga kraujo liga
Tyrimai bakteriofagų terapijos srityje nebuvo visiškai apleisti ir kai kuriose Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Virusų studijos ir šiandien atliekamos Lenkijoje, tačiau dėl teisinių konfliktų ir nepakankamos tyrimų medžiagos toks gydymas nėra įteisintas.
Vakarams vis dažniau atsisukant į bakteriofagų terapiją, ypač didelis dėmesys skiriamas ligoms, kurių gydymas antibiotikais nebėra toks veiksmingas. Tai auksinio stafilokoko atmainos, atsparios vienai ar daugiau antibiotikų rūšių, dėl diabeto atsiradusios galūnių infekcijos, virškinimo trakto, kvėpavimo takų bakterinės ligos, sepsis ir kt.
Terapijos esmė
Pasak alternatyviojo gydymo šalininko Keitho Scotto-Mumby’aus, bakteriofagų terapija yra kur kas veiksmingesnė nei antibiotikai, nes gerieji virusai veikia lokaliai. Jie nepažeidžia, pavyzdžiui, žarnyne gyvenančių naudingųjų bakterijų, bet puola tik konkrečias blogąsias bakterijas. O vartojant antibiotikus dažnai suerzinama ir suardoma žarnyno mikroflora, todėl po gydymo pasireiškia viduriavimas ir kitoks šalutinis poveikis.
Kiekvienai ligai gydyti pasirenkamas konkretus virusas, tiesiogiai veikiantis tik tam tikras bakterijas. Kadangi kai kurie gerieji virusai pasižymi ištvermingumu, į organizmą užtenka suleisti nedidelį jų kiekį. Palyginti su gydymu antibiotikais, teigiamas bakteriofagų terapijos poveikis organizmui pasireiškia greičiau.
Plačiau apie alternatyvas kovojant su ligomis skaitykite 45-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!
