Inovatyvios dermatologijos centro vadovė, profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė teigia, kad kartą per metus visiems rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją dermatologą ir pasitikrinti įvairius odos darinius – ne tik apgamus. „Jei pastebite, kad ant jūsų odos atsirado naujų darinių, kurie negyja, nedingsta, galbūt jų daugėja ir pan., taip pat būtina pasirodyti specialistui“, – sako dermatovenerologė.
Su ja kalbame apie apgamus, papilomas, seborėjines keratozes, vyšnines angiomas ir karpas.
Apgamai
– Kas yra apgamas ir kas lemia jo atsiradimą?
– Apgamai yra melanocitų sankaupos odoje. Sankaupos gali būti įvairiuose odos sluoksniuose, nuo to priklauso apgamo spalva.
Skirstymų yra daug. Liaudyje apgamu laikomos rudos dėmelės. Jos gali būti labai mažytės, gali būti didesnės. Vieni jų yra nuo pat gimimo, kiti atsiranda per gyvenimą. Apgamai išryškėja pirmaisiais gyvenimo metais, nebūtinai pasimato iškart, vos gimus. Didžiausias protrūkis, kai juos pamatome, yra paauglystė. Tai susiję ir su tuo, kad gauname nemažai saulės spindulių, todėl atvirose vietose apgamų yra daugiau.
Normalu, kad apgamų atsiranda, bet jei piktnaudžiaujame saulės spinduliais, jų gali atsirasti gerokai daugiau.
Iki 40 metų jų daugėja, vėliau po truputį pradeda nykti. Apgamų atsiradimas yra genetinis polinkis – jei tėvai turėjo daug apgamų, ir vaikai gali turėti daug apgamų. Kitos priežastys, dėl ko atsiranda apgamai, yra didelis, perteklinis UV spindulių kiekis – spinduliai skatina melanocitų atsiradimą. Normalu, kad apgamų atsiranda, bet jei piktnaudžiaujame saulės spinduliais, jų gali atsirasti gerokai daugiau.
Ruda dėmelė atrodo lyg ir nieko, tačiau ji gali būti ir odos vėžio, arba odos melanomos, pirmieji požymiai. Gali atsirasti iš pigmentinio apgamo, bet lygiai taip pat ir lygioje, švarioje odoje, ir augti lygiais kraštais, graži, tamsios spalvos.
– Apgamo spalvą lemia daugybė veiksnių. Kokie jie? Kurios spalvos apgamai yra pavojingiausi?
– Apgamo spalva priklauso nuo žmogaus odos pigmento. Mūsų, lietuvaičių, oda yra antro ir trečio fototipo. Jei oda šviesi, apgamai gali būti šviesiai rusvo, rausvo atspalvio – tada daugiau dominuoja kraujagyslinis veiksnys, yra prasiplėtusios kraujagyslės.
Jei oda tamsesnė, jos tipas trečias – kalbame apie tuos žmones, kurie iškart rudai dega, jų apgamai dažnai būna tamsesnio atspalvio. Taigi vien pagal spalvą nepasakysi, kuris jų gali būti pavojingas.
Mokome žmones remtis melanomos kriterijais ir apgamus vertinti pagal juos. Jie tinka apgamams, kurie lėtai auga, kuriuos turime nuo vaikystės.
Melanomos kriterijai:
a) asimetrija – visas apgamas turi būti simetriškas;
b) kraštas – turi būti lygiais kraštais;
c) spalva – kuo daugiau atspalvių apgamas turi – melsvo, balkšvo, juodo ir dar jei kraujuoja, tuo labiau reikėtų juo susirūpinti (tiesa, centre apgamo spalva būna tamsesnė);
d) dydis: kuo mažesnis apgamas – tuo jis geresnis, kuo didesnis – tuo didesnė rizika;
e) didesnis kaip 6 mm, iškilęs ir dar šlapiuoti pradedantis apgamas – rodiklis, kad būtina kreiptis į specialistą.
Visada žmonėms patariame stebėti savo odą, jos darinius, jų kitimą. Nei odos vėžio, nei melanomos neskauda. Ne visus apgamus lengvai pamatome, pavyzdžiui, jei jie yra ant nugaros. Todėl ir derėtų apsilankyti pas specialistą bent kartą per metus.
Lazeriu pašalinti yra paprasta, bet atpažinti, ar tai geras apgamas, ar jau melanoma, ar pakitęs darinys, kartais būna sunku.
Apgamams tirti naudojame dermatoskopą. Jis leidžia giliai matyti visą apgamo struktūrą, kaip išsidėstęs pigmentas. Tiriant šiuo aparatu galima pasakyti, apgamas geras ar supiktybėjęs. Nemažai klinikų Lietuvoje turi skaitmeninius dermatoskopus, tad tikrai siūlyčiau žmonėms paprašyti savo gydytojų, kad patikrintų.
– Kada reikia šalinti apgamus ir kokie būdai dažniausiai pasitelkiami?
– Jei apgamas ne piktybinis, jo nereikia liesti. Tačiau visame pasaulyje jau keliolika metų apgamai šalinami estetiniais tikslais. Tada pasirenkamas lazeris.
Yra šalių, kurios yra uždraudusios bet kokį pigmentinį darinį šalinti lazeriu. Kodėl? Todėl, kad lazeriu pašalinti yra paprasta, bet atpažinti, ar tai geras apgamas, ar jau melanoma, ar pakitęs darinys, kartais būna sunku. Tarkime, manai, kad pašalinai gerą apgamą, o galbūt ten buvo melanoma. Tai yra gydytojo atsakomybė – jis turi būti tikras, kad tai niekada nesupiktybės. O šimtu procentu niekada nesi tikras.
Jei pamatėte nors vieną požymį iš prieš tai minėtų, jei kilo nors viena abejonė, jokiu būdu negalima šalinti apgamų lazeriu ar kriodestrukcija. Jei matome atipiją, jei yra net ir minimalūs supiktybėjimo požymiai, rekomenduojame šalinti ekscizijos būdu.
– Depiliuodami kūno odą neišvengiamai liečiame ir apgamus. Ar galime jiems pakenkti? Ar galima iš jų rauti plaukelius?
– Kartais žmonės išsigąsta, kad iš apgamo auga plaukai, bet, tiesą sakant, tai geras požymis. Depiliuoti galima visais būdais. Plaukelius geriau būtų ne traukti, o kirpti, nes plauko šaknys eina per patį apgamo centrą – taip jis dirginamas. Tačiau nepastebėta, kad traukiant plaukelius būtų blogesnis poveikis ar apgamas dėl to galėtų pradėti piktybėti.
Papilomos, seborėjinės keratozės, vyšninės angiomos
– Kas yra papiloma ir kokios priežastys lemia jos atsiradimą?
– Papiloma yra gerybinis odos augliukas. Tai darinukas, susidaręs iš paviršinio odos sluoksnio dėl to, kad oda yra dirginama. Dažniausiai papilomos atsiranda kaklo srityje dėl trinties: merginoms ir moterims, kurios nuolat nešioja kaklo papuošalus, vyrams, kurie dėvi marškinius siaura apykakle.
Dažniausiai papilomos atsiranda kaklo srityje dėl trinties: merginoms ir moterims, kurios nuolat nešioja kaklo papuošalus, vyrams, kurie dėvi marškinius siaura apykakle.
Taip pat jų gali atsirasti pažastų ar kirkšnių srityje, po krūtimis, tarpukojyje. Atsiranda ten, kur vyksta odos trintis, kur yra šilta, drėgna, žmogaus papilomos virusas. Dažniau jų būna turintiems antsvorio, gausiai prakaituojantiems. Papilomų atsiradimą taip pat gali paskatinti cukrinis diabetas, sklydliaukės ligos.
Jos gali išaugti didelės, gali supūliuoti, patinti, tada, žinoma, jausite skausmą. Tačiau jos niekada nesupiktybės, todėl medicininių indikacijų būtinai jas šalinti nėra. Kitas dalykas, jeigu ant kaklo pridygo kelios dešimtys papilomų – atrodo negražiai, neestetiškai, tokiu atveju yra daugybė būdų, kaip jas galima pašalinti, kad neliktų jokių randelių: šalčiu, peiliu, lazeriu.
– Iš savo praktikos gal galite pasakyti, ar žmonės painioja papilomą su kokiu nors kitu dariniu?
– Dabar visagalis gydytojas yra internetas: žmonės prisiskaito, prisižiūri paveiksliukų ir išsigąsta. Su papiloma dažnai painiojamas kitas gerybinis darinys – seborėjinė keratozė. Jos taip pat atsiranda liemens srityje, po krūtimis ir kitose vietose, gali būti mažos rusvos, kūno spalvos arba tamsesnės rudos dėmės.
Kartais būna lygiu paviršiumi, kartais grublėtu, gali būti nuo kelių milimetrų iki delno dydžio plokštelės. Dažniausiai pradeda augti nuo 30 metų, ypač tiems, kurie yra gavę labai daug saulės. Tiems, kurie buvo smarkiai nudegę odą, seborėjinės keratozės pradeda sparčiai augti sulaukus 50–70 metų.
– Jau aišku, kad UV spinduliai šiuo atveju yra vienas didžiausių priešų. Ar tiesa, kad didžiausią žalą jie padaro dar labai jaunam žmogui – vaikystėje ir paauglystėje?
– Taip, tiesa. Yra nemažai klinikinių tyrimų, studijų, atliktų visame pasaulyje, kad didžiausią UV spindulių dozę gauname būtent minėtu gyvenimo laikotarpiu. Anksčiau gal nebuvo tiek įpročio prisižiūrėti būnant saulėje, dabar žmonės daugiau rūpinasi ir savimi, ir vaikais – apsauginiai kremai, kepurėlės ir pan.
UV spinduliai yra didelė rizika, ypač jauniems žmonėms. Taip pat ir soliariumai. Bet koks perteklinis saulės spindulių kiekis yra žalingas. Žinoma, saulės reikia, nes be jos neįmanoma gyventi. Ir pabūti saulėje, ir atostogauti reikia, tik viską dera daryti atsakingai ir saikingai.
(Apie saulės poveikį odai skaitykite čia.)
– Yra dar vienas darinys, kurį turi daugelis mūsų, tai raudonos ant kūno atsirandančios dėmelės. Dėl kokių priežasčių jos „papuošia“ mūsų odą ir ar tiesa, kad jų atsiradimas gali signalizuoti onkologinę ligą?
– Vyšninės angiomos yra gerybiniai dariniai. Jų kiekis priklauso nuo genetinio polinkio. Atsiradimą paskatina tam tikri hormonai – tai gali būti sąsaja su kepenų patologija, žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, jų turi kur kas daugiau. Įtakos gali turėti ir estrogenų terapija, ilgus metus naudotos kontraceptinės priemonės. Kartais tai gali būti ir hepatito požymis. Tačiau staigus, gausus jų atsiradimas turėtų sukelti nerimą, ar nėra kokio nors augliuko.
Jos gali būti labai mažytės, gali būti ir spanguolės dydžio. Pirmiausia jos atsiranda ant galūnių ir liemens srityje, moterims – dažniau ant krūtų, vyrams – juosmens srityje. Vyšninės angiomos pradeda atsirasti sulaukus 27–30 metų, bet jų gerokai pradeda daugėti po 40 metų. Jos taip pat yra gydomos: kraujagysliniu lazeriu, elektrokauteriu, kai kurie taiko ir krioterapiją.
Karpos
– Kiek kitoks darinys, nei aptarti prieš tai – karpa. Kaip ji atsiranda ir ar gali virsti piktybiniu dariniu?
Apsaugos netenkame ir tada, kai esame pervargę, neišsimiegoję, kankina lėtinis stresas, daug nervinamės, esame labai jautrūs – tokius žmones karpos labai „myli“.
– Karpa yra gerybinis augliukas. Jų atsiradimo priežastis – virusinė, jos taip ir vadinamos – virusinės karpos. Jos dažniausiai atsiranda ant plaštakų: sveikinantis, liečiant daiktus, pinigus ir pan.
Kas antras ar trečias žmogus turi karpų, tik ne visos jos matyti. Karpos ant plaštakų atsiranda todėl, kad rankos turi daugiausia sąlyčio su aplinka, jas dažnai plauname, oda išsausėja. Ją sausina cheminės priemonės. Žmonės, kurie turi polinkį į odos sausumą, atopiją, turintys egzemą, karpų turi gerokai daugiau ir jas sunkiau išgydyti.
Jos taip pat dažniau atsiranda jautresniems žmonėms – jiems drėgsta rankos, pėdos, o karpos dažnai atsiranda ir ant pėdų, pirštų, padikaulių. Sutrinka ląstelinis imunitetas. Tai reiškia, kad toje vietoje oda nesugeba visavertiškai apsisaugoti nuo išorinių veiksnių. Apsaugos netenkame ir tada, kai esame pervargę, neišsimiegoję, kankina lėtinis stresas, daug nervinamės, esame labai jautrūs – tokius žmones karpos labai „myli“.
– Yra daugybė liaudies medicinos priemonių karpoms gydyti, šalinti: trintos putino uogos, kiaulpienės, karpažolės, ugniažolės sultys ir pan. Ar šios priemonės saugios naudoti ir ar tikrai veiksmingos?
– Dauguma žmonių ir pradeda gydytis patys. Tik tada, kai nepasiseka, kreipiasi į gydytojus. Ir dažniausiai ateina tie, kurie turi papildomų veiksnių, trukdančių pasveikti: sausa oda, atopija, nusilpęs imunitetas, žmonės po chemoterapijos, organų transplantacijos.
Įvairūs liaudies medicinos būdai gali padėti išgydyti karpas.
Įvairūs liaudies medicinos būdai: ir žiogui duoti, kad apgraužtų, ir rupūže ar seniai užkastais vištos kaulais patrinti, ir šermukšnio sultimis, actu tepti, ir daugybė kitų, gali padėti (šypsosi). Lygiai taip pat ir pati karpa tiesiog gali išnykti.
Mūsų, medikų, patarimas – tas vietas dezinfekuoti ir drėkinti, kad oda galėtų atstatyti drėgmės pusiausvyrą. Tam naudojamos keratolitinės medžiagos – turinčios salicilo, šlapalo. Vaistinėse galima rasti įvairių skysčių, losjonų ir pan.
Neretai rekomenduojame gydymą pradėti tiesiog nuo poilsio režimo ir sveikai maitinantis. Taip pat pavartoti vitamino C, ežiuolės preparatų, B grupės vitaminų – mūsų didžiulis nervingumas, nuotaikų kaita ir lemia silpną imunitetą.
Karpa linkusi greitai ataugti, todėl būtina tinkamai prižiūrėti tas vietas, kuriose jos auga. Mes dar naudojame elektrochirurginį metodą, kai viskas yra išgarinama, lazerinį gydymą – jis labai skausmingas, naudojama ir krioterapija, įmanoma išgydyti ir stipresnių rūgščių turinčiais vaistais.
Pastaruoju metu buvo ne vienas žmogus, kuris kreipėsi su išties didele – per visą pėdą ar plaštaką – karpa. Tokiais atvejais turi labai gerai įvertinti aplinkybes: jei žmogus nuolat patiria įtampą, gali gydyti kiek nori ir kaip nori, jo imunitetas nusilpęs, karpa ir vėl ataugs.
– Ar tiesa, kad karpa gali dingti išsigandus?
– Taip (šypsosi). Išgąstis dažnai mobilizuoja tam tikrus uždegiminius mediatorius, tokiu būdu kovojama su virusu. Tas pats kaip ir su miežiu – būna, kad išgąsdinus žmogų miežis išnyksta. Tai ir rodo, kad žmogus pats suserga ir pats gali pasveikti, nes mobilizuojasi jo jėgos.
