Kiti simptomai – uoslės praradimas, ortostatinis galvos svaigimas, ramybės būsenoje drebančios galūnės, lėtinis vidurių užkietėjimas, rijimo sutrikimai, pasikeitusi kalba, rašysena, „akmeninis veidas“, anksti žilstantys plaukai bei šių simptomų deriniai vertinami kaip Parkinsono ligos pradžios požymiai.
Nevienoda ligos pradžia, skirtingų organų sutrikimai ir simptomai dažnai pacientus išblaško po skirtingų specialistų kabinetus. Dėl dingusios uoslės, rijimo sutrikimo pacientai kreipiasi į gydytojus otorinolaringologus, dėl virškinamojo trakto ligų – į gastroenterologus, depresijos, atminties sutrikimų – į psichiatrus, kol visus simptomus į vieną ligą suveda gydytojas neurologas.
Parkinsono liga yra viena dažniausių neurodegeneracinių ligų, kurios išsivystymo priežastis iki šiol nėra visai aiški. Manoma, kad dar nežinomas patogenas, patekęs per nosį ir žarnyną, sukelia imuninės reakcijos kaskadas ir skatina baltymo alfa-sinukleino sukibimą į darinius, vadinamus Lewy kūneliais, kurie atsideda įvairiose kūno vietose. Taip pat ima mažėti dopamino, medžiagos, atsakingos už neuronų signalo perdavimą, gamyba, dėl ko sutrinka įvairios organizmo funkcijos: sulėtėja kūno judesiai, atsiranda raumenų stingimas, sutrinka pusiausvyra, atsiranda galūnių ir galvos ramybės drebulys, depresija, atminties, suvokimo sutrikimai.
Dažniausiai Parkinsono liga prasideda vyresniame amžiuje, tačiau ankstyvieji požymiai gali pasireikšti net keliasdešimt metų iki ligos pradžios. Galbūt gera žinia, kad rūkantiems ši liga pasireiškia rečiau, tačiau rūkymas dažniau sukelia kitas ligas, tokias kaip gerklų vėžys ar lėtinis obstrukcinis bronchitas, todėl nėra įtrauktas į apsaugančių nuo Parkinsono ligos faktorių sąrašą. Taip pat galima nudžiuginti kavos mėgėjus, kadangi kofeiną vartojantys žmonės Parkinsono liga suserga rečiau. Vis dėlto įrodyta, kad fizinė mankšta, sveika mityba, toksinų ir streso vengimas bei kokybiškas miegas yra pagrindinės Parkinsono ligos profilaktikos priemonės.
Parkinsono ligos gydymas efektyvus vaistais, atkuriančiais dopamino gamybą, tačiau nemažiau svarbi yra ir kineziterapija, pusiausvyros stiprinimo, jėgos atstatymo ir fizinės ištvermės pratimai bei ergoterapija. Išsekus medikamentiniam gydymui ar esant sunkiems pašaliniams poveikiams, taikoma gilioji smegenų stimuliacija (GSS). Operacijos metu pro mažas angas į smegenis implantuojami elektrodai, o mažas stimuliatorius su baterija, panašus į širdies stimuliatorių, siunčia elektrinius impulsus į tam tikras smegenų dalis ir atstato sutrikusį nervinio impulso plitimą, implantuojamas po raktikauliu. Laidas jungiantis elektrodus su baterija, pravedamas po oda už ausies, išilgai kaklo. Pacientas gali pats, jei nori, įjungti ir išjungti stimuliaciją, o gydytojas keisti parametrus individualiai.
Nors liga nepagydoma, tačiau galima pasidžiaugti, kad Parkinsono ligos diagnozė nebėra tokia baisi, kadangi šiuolaikinių biotechnologijų, farmacinių inovacijų ir kineziterapijos dėka ligos progresavimas gali būti sėkmingai sulėtintas.
