Apie rūkymą, širdį ir kraujagysles, arba Kaip pabėgti nuo infarkto

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistė, gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė pažymi, kad tabako dūmuose esančios medžiagos sukelia trombozę ir aterosklerozę, todėl rūkantiems didėja miokardo infarkto, staigios mirties, insulto rizika. Širdies nepakankamumo išsivystymo rizika jiems yra dvigubai didesnė, nei nerūkantiems asmenims, rašome pranešime. Taip pat rūkymas gali sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Skatindama vilniečius rūpintis savo sveikata, specialistė dalijasi žiniomis apie tai, kaip išvengti infarkto.
Rūkymas
Rūkymas / „Shutterstock“ nuotr.

Rūkančioms moterims širdies infarkto tikimybė didesnė

Tyrimais įrodyta, kad cigarečių dūmai turi didesnę įtaką ūmių trombozinių įvykių išsivystymui nei arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesui – aterogenezei. Tai patvirtina ir statistika, kuri rodo, kad net 50 procentų atvejų ūminių miokardo infarktų jauniems ir vidutinio amžiaus asmenims įvyksta dėl rūkymo sukeltos trombozės.

Nustatyta, kad kasdien surūkant pakelį cigarečių, miokardo infarkto rizika padvigubėja.

Šiuo metu jau žinoma, kad rūkantys asmenys po ūminio miokardo infarkto rečiau miršta ligoninėje („rūkaliaus paradoksas“), nes jie būna beveik dešimtmečiu jaunesni, turi mažiau rizikos veiksnių, palyginus su to paties amžiaus nerūkančiais asmenimis.

Nustatyta, kad kasdien surūkant pakelį cigarečių, miokardo infarkto rizika padvigubėja. Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi, o jeigu jos pavyksta išvengti, yra didesnė infarkto pasikartojimo tikimybė. Nors širdies ir kraujagyslių ligų rizika priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, bet net ir surūkant 1–5 cigaretes per dieną rizika susirgti reikšmingai didėja.

Vida Press nuotr./Rūkanti moteris
Vida Press nuotr./Rūkanti moteris

Iki šiol mažai atlikta tyrimų apie ne kiekvieną dieną rūkančių asmenų riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Suomijoje atlikto perspektyviojo tyrimo rezultatai parodė, kad nekasdieninis rūkymas didino bendrojo ir nuo širdies kraujagyslių ligų mirtingumo riziką vyrams, bet ne moterims.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad rūkančios moterys širdies infarktu serga daug dažniau už nerūkančias, nes rūkymas silpnina moteriškųjų hormonų estrogenų veikiamą apsaugą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ypač pavojingas derinys moterims – rūkymas ir kontraceptikų vartojimas, kadangi didėja kraujo klampumas – padidėja rizika krešulių susidarymui.

Kokie dar pavojai tyko rūkančiųjų?

Pilvinės aortos išsiplėtimas. Rūkymas skatina pilvinės aortos aterosklerozės, pažeidžiančios gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas, progresavimą. Klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad rūkymas aortos išsiplėtimo išsivystymo santykinę riziką didina nuo 2 iki 9 kartų, taip pat ši rizika priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus.

Periferinė arterijų liga. Cigarečių rūkymas nuo 2 iki 4 kartų padidina periferinės arterijų ligos išsivystymo riziką, o ligos simptominė forma rūkantiems asmenims pasireiškia dešimtmečiu anksčiau nei tiems, kurie nerūko.

Periferinė arterijų liga – tai palyginti dažnas kraujotakos sutrikimas, dėl kurio, susiaurėjus kraujagyslių spindžiui, sutrinka kraujo tėkmė į galūnes. Rūkantiems ir periferine arterijų liga sergantiems asmenis, palyginti su nerūkančiais, dažniau gresia galūnių amputacija, taip pat šlaunies-pakinklio šuntavimo operacijos efektyvumas mažesnis, o pooperacinio mirtingumo rizika didesnė.

Smegenų kraujagyslių ligos. Cigarečių rūkymas yra insulto rizikos veiksnys. Lyginant rūkančiuosius su niekada nerūkiusiais ar metusiais rūkyti prieš 10 metų, rizika patirti insultą yra 2–4 kartus didesnė. Metus rūkyti, insulto rizika jau po kelių mėnesių mažėja, tai siejama su sumažėjusiu kraujo krešumu.

Pasyvus rūkymas. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas 25–30 proc. padidina sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nors įkvepiami dūmai (mažai ir daug dervų turinčios cigaretės, kaljanas, cigarai, pypkės) kenkia labiausiai, bedūmius tabako produktus, tokius, kaip elektronines cigaretes ar kramtomą tabaką vartojantiems asmenims širdies ir kraujagyslių rizika taip pat išlieka didesnė nei nerūkantiems.

Praktiniai patarimai, metantiems rūkyti

Kas padeda mesti rūkyti?

Medikamentinis tabako rūkymo nutraukimo gydymas ir kognityvinė elgesio psichoterapija (individuali arba grupinė) padidina šansus sėkmingai mesti rūkyti.

Yra trys patvirtinti pirmo pasirinkimo vaistai, padedantys nutraukti rūkymą: pakaitinė nikotino terapija ir du receptiniai vaistai, kuriuos išrašo tik gydytojas. Tačiau pakaitinės nikotino terapijos priemones, pavyzdžiui nikotininį pleistrą, nikotininę kramtoma gumą, nikotininį nosies purškalą, nikotininį burnos inhaliatorių galima nusipirkti be recepto.

Ką turite žinoti apie šalutinius vaistų poveikius?

Minėti rūkymo nutraukimo vaistai, kaip ir kiti farmacijos produktai, gali turėti šalutinį poveikį. Juos svarbu žinoti ir atpažinti. Pakaitinė nikotino terapija dažniausiai sukelia vietines reakcijas, pavyzdžiui pleistras gali sukelti odos, o kramtoma guma – ryklės sudirginimą. Dažniausiai, jei ir toliau reguliariai naudojamos pakaitinės nikotino terapijos priemonės, minėti simptomai praeina.

Dažniausi kitų dviejų vaistų vartojimo šalutiniai poveikiai: pykinimas, galvos skausmas, miego sutrikimas ir ryškūs sapnai, taip pat burnos džiūvimas, galvos skausmas ir miego sutrikimas.

Kaip nuspręsti, kokią pakaitinės nikotino terapijos dozę pasirinkti?

Beveik visada geriausia pradėti nuo didžiausios pakaitinės nikotino terapijos dozės. Reikia prisiminti, kad viena pakaitinės nikotino terapijos dozė suteikia pusę nikotino kiekio, palyginti su gaunamu iš cigaretės. Pagrindinė priežastis, kodėl metantiems rūkyti nepavyksta to padaryti su pakaitine nikotino terapija, yra tai, kad jie vartoja per mažą dozę ir per trumpai.

Kaip reaguoti, jei nepavyko mesti ir vėl pradėjau rūkyti?

Daug asmenų (iki 70 proc.) pasiduoda, praėjus metams nuo mėginimo mesti rūkyti. Priklausomybė nuo tabako yra lėtinė liga, kuriai būdingi atkryčiai.

Nuraminkite save, nes dažnai reikia didesnio bandymų skaičiaus, kol pavyksta visiškai neberūkyti. Tikslinga išsiaiškinti atkryčio priežastis: ar tai yra mintys, ar emocijos, kurios paskatino vėl pradėti rūkyti. Tada vėl pasistenkite grįžti prie nerūkymo plano, pasirenkant metimo rūkyti dieną, vaistą rūkymo nutraukimo simptomams malšinti bei suraskite jums priimtiną psichologinę pagalbą.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ vykdo šviečiamąją-ugdomąją programą gyventojams, turintiems riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) ar cukriniu diabetu (CD).

Visi suaugusieji nuo 18 metų amžiaus, kurie turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio, gliukozės koncentraciją kraujyje, antsvorį ar rūko yra kviečiami prisijungti prie grupės jau lapkričio 17 d.

Daugiau informacijos apie programą galite rasti čia. Taip pat jau 5 metus vyksta pagalbos metantiems rūkyti programa „Tu gali mesti rūkyti“. Kas savaitę vykstančiuose užsiėmimuose grupės dalyviai gauna psichologinį palaikymą ir motyvaciją, mokosi keisti elgesį bei mintis, įsipareigoja laikytis asmeninio plano ir neberūkyti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis