Su vidaus ligų gydytoja kalbėjomės ne tik apie tai, kas provokuoja anemiją, kaip ji pasireiškia, bet ir apie veiksmingą pagalbą.
– Ką turėtume žinoti apie geležį?
– Geležis yra nepakeičiamas žmogaus organizmo ląstelių ir audinių struktūrinis elementas, vienas iš svarbiausių organizmo mineralų, reikalingas deguonies transportui ir kai kuriems metabolizmo procesams kaip fermentų dalis. Taip pat geležis yra viena esminių hemoglobino – eritrocitų pagrindinio baltymo, atsakingo už deguonies transportavimą – sudedamųjų dalių.
– Kokie organai jautriausi geležies stokos sukeltam deguonies badui?
– Deguonies stokai jautriausi organai yra širdis bei smegenys. Tad natūralu, jog žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems lėtinių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, mažakraujystė gali labai pabloginti ligos eigą, sukelti tokias ligas kaip miokardo infarktą, provokuoti širdies ritmo sutrikimus, sukelti negrįžtamus galvos smegenų išeminius pakitimus.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į negydomos anemijos rizikas nėščiosioms. Nėščiųjų anemija didina priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo suletėjimo, priešlaikinės placentos atšokos ir nukraujavimo gimdymo metu riziką. Motinos geležies stoka ir anemija didina riziką naujagimiui pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius sirgti geležies stokos anemija, kuri yra siejama su kūdikių lėtesne psichomotorine ir protine raida, blogesniais socialiniais, emociniais įgūdžiais.
– Anemija, mažakraujystė, geležies stygius, žemas hemoglobinas – ar tai viena ir ta pati būklė? Ir kada jau – liga?
– Pasaulio sveikatos organizacija anemiją apibrėžia kaip būklę, kada vyrų ir moterų (būtina pabrėžti – ne nėščių) hemoglobino kiekis atitinkamai mažesnis nei 130 g/l ir 120 g/l. Priklausomai nuo etiologijos, arba kitaip sakant, priežasties, kuri sukėlė anemiją, yra skiriamos skirtingos anemijos rūšys:
- megaloblastinė anemija, sukelta vitamino B12 arba folio rūgšties stokos,
- hemolizinė anemija, atsirandanti yrant eritrocitams,
- aplazinė anemija, sukelta kaulų čiulpų funkcijos sutrikimo,
- lėtinių ligų anemija
- dažniausiai pasitaikanti – geležies stokos anemija.
Žmogaus organizme apie 60% geležies yra hemoglobino sudėtyje, 5–10% mioglobino, raumenų baltymo, sudėtyje, 20–25% geležies atsargose ir mažiau nei 1 % yra laisva geležis dalyvaujanti apykaitoje. Geležies kasdien netenkama vykstant metabolizmui, prakaituojant, šlapinantis, tuštinantis. Nepakankamai gaunant jos su maistu arba jeigu geležies daugiau netenkama nei gaunama, hemoglobino ir raudonųjų kraujo ląstelių gamybos poreikiams užtikrinti geležis naudojama iš atsargų.
Kol geležies atsargos patenkins hemoglobino sintezei reikalingą geležies poreikį, anemijos neturėsime. Tačiau, po truputi senkant geležies atsargoms, pirmiausia atsiranda geležies stoka, o galiausiai, jos atsargoms išsekus, – anemija.
– Kokios ligos turi įtakos geležies stokos anemijos atsiradimui?
– Įtakos turi kraujavimas iš virškinamojo trakto, onkologiniai virškinamojo trakto susirgimai, gausūs kraujavimai menstruacijų metu, įvarios ginekologinės ligos – tai vienos dažniausių geležies stokos anemijos priežasčių.
Celiakija, atrofinis gastritas ir Helicobacter pylori infekcija taip pat gali lemti geležies stokos anemiją.
– Ar yra amžiaus tarpsnis, kai geležies stokos anemija – labiau tikėtina ir kodėl?
– Atsižvelgiant į žmogaus fiziologiją, priklausomai nuo lyties, įvairiais amžiaus tarpsniais geležies poreikiai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, suaugusio vyro geležies poreikis parai svyruoja apie 8–10mg, tuo tarpu vaisingo amžiaus moteriai, dėl nuolatinio kraujo netekimo mėnesinių metu, geležies poreikis kur kas didesnis – apie 15 mg parai.
Moterims geležies poreikis ypač išauga nėštumo metu – net iki 27 mg parai. Nėštumo metu geležis reikalinga ne tik mamos geležies poreikių užtikrinimui, bet kartu ir augančio vaisiaus. Būtent todėl pasaulyje net 30–40 proc. nėščiųjų nustatoma geležies stokos anemija.
– Dėl kokių kitų priežasčių vienus anemija vargina nuolat, o kitiems – viskas gerai?
– Geležies stokos anemijos išsivystymui svarbiausios trys priežastys:
- padidėjęs geležies netekimas kraujuojant,
- sumažėjusi geležies reabsorbcija ir pasisavinimas,
- nepakankamas geležies gavimas su maistu.
Jeigu žmogus negauna pakankamai geležies su maistu, gaunama geležis prasčiau pasisavinama, o tuo pačiu metu netenkama daugiau kraujo, turime visą triadą priežasčių geležies stokai išsivystyti. Kitam žmogui nė vienas rizikos faktorius gali nebūti aktualus, tad jis mažakraujyste ir nesuserga.
– Žmonės pasipasakoja, kaip vargsta dėl mažakraujystės ir kad skiriamas gydymas ne visada padeda. Kodėl kartais sunku pasiekti, kad hemoglobino lygis kraujyje būtų optimalus?
– Geležies stokos anemijos gydymo esmė – išsiaiškinti priežastį ir gydymą pradėti nuo jos. Gydymas geležies preparatais skiriamas tik geležies atsargų atstatymui, hemoglobino korekcijai. Todėl, jeigu mes pacientą, sergantį geležies stokos anemija, atkakliai gydome geležies preparatais neišsiaiškinę tikrosios mažakraujystės priežasties, gali būti, kad niekada taip ir nepasieksime optimalaus hemoglobino kiekio kraujyje.
Pavyzdžiui, pacientui su lėtiniu kraujavimu kasdienis geležies netekimas gali viršyti gaunamos geležies kiekį, nepaisant gydomųjų geležies dozių. Nesustabdžius kraujavimo, geležies vis labiau trūks ir problema tik gilės. Nekalbant apie tai, kad nesiaiškindami tikrųjų anemijos priežasčių rizikuojame „pražiūrėti“ gyvybei pavojingas ar piktybines ligas.
– Ar liaudiškomis priemonėmis (valgant daug burokėlių, jautienos ir pan.) galima įveikti anemiją?
– Įvertinęs paciento anemijos laipsnį ir geležies stygių bei priežastis, kurias sukėlė mažakraujystę, gydytojai kartais gali gydymui paskirti geležimi papildytą, subalansuotą mitybą, aplenkdami vaistinius geležies preparatus. Dažniausiai tai rekomenduojama, kai mažakraujystę provokuoja netinkama, nepilnavertė mityba.
Jeigu mažakraujystės laipsnis nedidelis, pakoregavus mitybą bei užtikrinus adekvatų su maistu gaunamos geležies kiekį, su laiku geležies rezervai gali atsistatyti, o anemija koreguotis be neigiamo poveikio organizmui. Vis dėlto, didesnio laipsnio mažakraujysčių gydymui turi būti skiriamos gydomosios geležies dozės, nes tuomet net ir valgydami daug produktų, turinčių geležies, nesurinktume geležies rezervui atstatyti reikalingo paros poreikio.
– Kokie geležies stokos anemijos gydymo būdai – efektyviausi?
– Kaip minėjau, svarbiausia yra nustatyti geležies stoką sukėlusią problemą ir ją spręsti iš esmės. Pats gydymas priklauso nuo anemijos sunkumo, trukmės, taip pat paciento amžiaus, gretutinių ligų.
Nedidelio laipsnio mažakraujystėms gydyti paprastai skiriami geriamieji geležies preparatai. Jie veiksmingi, nebrangūs, patogūs vartoti ir saugūs, tačiau gydymas paprastai trunka mažiausiai 3 mėnesius ir ilgiau, priklausomai nuo mažakraujystės sunkumo laipsnio, geležies įsisavinimo. Būtina paminėti, kad kai kurie pacientai geriamųjų geležies preparatų netoleruoja.
Jeigu vartojant geriamuosius geležies preparatus pasireiškia nepageidaujami šalutiniai poveikiai, tokie, kaip pykinimas, vėmimas, skrandžio skausmai, vidurių užkietėjimas, arba pacientui nustatoma didesnio laipsnio mažakraujystė, rekomenduojamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Jie nesukelia nepageidaujamų gastrointestinių reiškinių, o gydymo trukmė daug trumpesnė – pacientui užtenka vos kelių vizitų pas gydytoją, kad būtų atstatytos organizmo geležies atsargos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad dėl pasitaikančių alerginių reakcijų gydymas intraveniniais geležies preparatais gali būti atliekamas tik medicinos įstaigose. Be to, intraveniniai geležies preparatai nėra kompensuojami ir yra brangesni nei geriamieji geležies praparatai.
Sunkaus ir kritinio laipsnio anemijos, kuomet aktualu išvengti anemijos keliamų komplikacijų ir reikalinga greita hemoglobino korekcija, gydomos ligoninės stacionaruose atliekant kraujo perpylimus.
– Kokių klaidų nedaryti patiems pacientams, kad gydytojo skirtas anemijos gydymas būtų veiksmingas?
– Pacientams, kuriems gydymui skiriami geriamieji geležies preparatai, labai svarbu žinoti keletą mitybos principų, padedančių organizmui efektyviau pasisavinti geležį. Ji geriausiai pasisavinama kartu su vitaminu C, todėl rekomenduojama geležies preparatus užgerti skysčiu, turinčiu vitamino C, pavyzdžiui apelsinų ar citrinų sultimis.
Priešingai nei vitaminas C, produktai, turintys kalcio, blogina geležies reabsorbciją, todėl geriant geležies rekomenduojama nevartoti pieno produktų. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kitas maistines medžiagas, bloginančias geležies reabzorbciją: taninus, kurių gausu juodoje ir žalioje arbatoje, kavoje, fitatus ir fitino rūgštis, kurių gausu sojos produktuose, grūduose, ankštiniuose augaluose, riešutuose. Tarp šių maisto produktų ir geležies preparatų vartojimo rekomenduojama padaryti kelių valandų pertrauką.
– Ar pakanka kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ir atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, kuriuos šeimos gydytojai skiria pacientams, kad būtų užkirstas kelias anemijai?
– Profilaktiškai kiekvienam žmogui, nepaisant geros bendros savijautos, būtina bent kartą metuose atlikti bendrą kraujo tyrimą. Tai leistų mums dažniau nustatyti „nebylias“ arba kitaip – „slaptas“ mažakraujystes, kuomet hemoglobino kiekis dar nėra labai žemas, o pats žmogus aiškių simptomų nejaučia.
Jeigu mažakraujystė vystosi lėtai, organizmas neretai prie sumažėjusio hemoglobino kiekio prisitaiko, neleisdamas žmogui atpažinti pirmųjų mažakraujystės simptomų. Atsiradus varginantiems mažakraujystės simptomams dažnu atveju anemija jau būna pažengusi, o hemoglobino kiekis – kritiškai žemas.
– Kokie požymiai be tyrimų leistų įtarti sumažėjusį hemoglobino kiekį kraujyje ir kada kreiptis į gydytoją reikėtų kuo greičiau?
– Pagrindiniai simptomai, bylojantys apie sumažėjusį hemoglobino kiekį kraujyje, gali būti:
- bendras silpnumas,
- nuolatinis nuovargio jausmas, kuomet žmogus atsikelia ryte išsimiegojęs, bet vis tiek jaučiasi pavargęs,
- fizinio krūvio netoleravimas, kuomet žmogui fiziškai pajudėjus atsiranda dusulys,
- odos blyškumas,
- odos sausumas,
- slenkantys plaukai,
- lūžinėjantys, silpni nagai,
- dažnesnis pulsas,
- galvos svaigimas,
- galvos skausmai.
Pajutęs šiuos simptomus žmogus kuo greičiau turėtų kreiptis į gydytoją.
